Mitingas nukreiptas prieš LLRA reikalavimus vietovardžius keliomis kalbomis, leisti rašyti asmenvardžius dokumentuose nelietuviškai, taip pat prieš nevienodą lietuvių kalbos egzaminą lietuvių ir tautinių mažumų abiturientams.
„Nepažadėkite, kas Lietuvai nepriimtina. Kas atsitiko, kad mes turime juos mokyti? Aiškina - ką jums reiškia viena raidelė, arba kokia bėdelė dviem kalbomis užrašyti. Atsitiks ir labai daug atsitiks", - sekmadienį mitinge kalbėjo vienas iš jo organizatorių, Nepriklausomybės Akto signataras Romualdas Ozolas.
Skverelyje prie Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos sekmadienio popietę apie 14 val. prasidėjusiame mitinge susirinko apie 500 žmonių, informavo policijos atstovai.
„Vilniaus krašto polonizacijai - ne", „Tautinė valstybė - vertybė", „Apginkime protėvių žemę, mūsų valstybinę kalbą ir žemių vientisumą", „Gatvių pavadinimai - tik lietuvių kalba", „Reikalauk grąžinti Punsko kraštą", „LLRA reikalavimams - ne" - skelbė mitinguotojų plakatai.
„Reikia kviesti žmones pasakyti valdžiai - nedarykite to, kas jums nepridera", - sakė R. Ozolas.
Laikydami Lietuvos vėliavas mitinguotojai būriavosi prie Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos. Keli mitinguotojai buvo iškėlę ir Latvijos valstybės vėliavas, kiti - Tautininkų sąjungos vėliavas. Nepriklausomybės aikštė buvo saugoma policijos pareigūnų.
„Šis mitingas nėra nukreiptas prieš lenkų tautybės bendrapiliečius. Priešingai. LLRA antikonstituciniai siūlymai kiršina visuomenę", - mitinge kalbėjo kitas akcijos organizatorių Paulius Stonis.
P. Stonis kalbėjo, kad Lietuva nėra „vasalinė" valstybė, o valdžia tampa lenkų įgeidžių tenkintojais.
„Šiandien prasideda kova už Lietuvą, riksimės čia tiek, kiek reikės, kad Lietuva būtų laisva ir ori valstybė", - sakė P. Stonis.
Prieš mitingą R. Ozolas teigė, kad „nuolaidžiaujančiai valdžiai įgyvendinus visus LLRA reikalavimus, Rytų Lietuvoje gyvenantys lietuviai ir kitoms tautinėms bendrijoms priklausantys piliečiai bus faktiškai paversti diskriminuojama ir engiama mažuma".
Mitingo „Už mūsų kalbą, tautą ir valstybę" atstovai teigė, kad nebuvo vieno renginio organizatoriaus - dirbo organizacinis komitetas, sudarytas įvairių organizacijų pagrindu. Mitingo reikalavimus pareiškė palaikanti Tautininkų sąjunga.
P.Stonis BNS anksčiau sakė, kad valdančiajai koalicijai keliamas reikalavimas išlaikyti lietuvių kalbos valstybinį statusą, o užsienio politika būtų „adekvati ir remtųsi Lietuvos valstybės interesais".
Mitingo rengėjai skelbė, esą rengiamas naujas Tautinių mažumų įstatymas patenkins „antikonstitucinius" LLRA politinius reikalavimus ir taip mažumų kalbomis nekalbantys lietuviai laisvoje Lietuvoje prarastų galimybę dirbti valstybės tarnyboje, o Vilniaus ir Šalčininkų rajonai taptų „pažymėtomis nelietuviškomis erdvėmis".
Vilniaus savivaldybė išdavė leidimą iki 3 tūkst. žmonių mitingui.
A. Bitkevičius: visi lygūs prieš įstatymą
Reaguodamas į mitingą savo poziciją išsakė ir premjeras Algirdas Butkevičius.
„Vyriausybė atsakingai vertina Lietuvos nacionalinių interesų svarbą ir siekia įgyvendinti visuomenės integraciją skatinančią politiką“, – pažymi A. Butkevičius, atsiliepdamas į žinomų visuomenės veikėjų nuogąstavimus dėl galimai silpnėjančio valstybinės lietuvių kalbos statuso pietryčių Lietuvos regione, pranešime spaudai.
Premjeras atkreipia dėmesį, kad koalicinės Vyriausybės programoje akcentuojama pagarbos Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams kultūra. „Suprantu ir gerbiu viešai išsakytą susirūpinimą, tačiau kartu noriu užtikrinti – Vyriausybė laikosi tvirtos nuostatos, kad visi Lietuvos piliečiai, nepriklausomai nuo jų tautybės, yra lygūs prieš įstatymą, visiems vienodai yra taikomas lojalumo savo valstybei principas“.
Metų pradžioje sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė, išnagrinėjusi Vyriausybės programoje įtvirtintus tautinių bendrijų klausimus, pateikė savo siūlymus bei rekomendacijas. Dabar vienas svarbiausių darbų – parengti Tautinių mažumų politikos plėtros 2015–2021 metų strategiją. Šios strategijos tikslas yra sukurti darnią aplinką sklandžiam tautinių mažumų integravimuisi į Lietuvos visuomenę, padėti išsaugoti jų tapatumą ir garantuoti tautinių santykių darną valstybėje.
Kaip rašoma pranešime spaudai, greitu laiku turi būti parengti du svarbūs įstatymų projektai. Iki gegužės 1 dienos – Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas.
Tautinių mažumų įstatymo projektas reglamentuos tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teises ir pareigas.