Vilniuje gyvenantis afrikietis: lietuviams reikia pamiršti okupaciją ir mokytis atvirumosavivaldybė afrikiečių bendruomenei Vilniaus centre žada patalpas

 (1227)
Vilniuje gyvenantis afrikietis: lietuviams reikia pamiršti okupaciją ir mokytis atvirumo
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Glaudesnius ryšius su vietiniais pradėjusi megzti Lietuvos afrikiečių bendruomenė kreipėsi į Vilniaus savivaldybę prašydama patalpų, kuriose galėtų su savo kultūra supažindinti jaunimą, konsultuoti sunkumų patiriančias mišrias šeimas.

Bendruomenei vadovaujančio Chijioke Nkemkos teigimu, savivaldybė jiems jau pažadėjo patalpas sostinės Vilniaus gatvėje.

„Planuojame, kad jose jaunimas galėtų žaisti biliardą, bendrauti ir kad visos veiklos būtų nemokamos. Taip pat turėtume kur pasikviesti moksleivius, nes dabar tik patys važinėjame po Lietuvos mokyklas – neturime vietos, kur galėtume vystyti veiklą”, – sakė penkerius metus žmonos gimtinėje su šeima gyvenantis Ch. Nkemka.

Susitikimus su afrikiečiais moksleiviais iš Nigerijos kilęs vyras rengė visus praėjusius metus, šį darbą planuoja dirbti ir šiemet.

„Aš pats pasirinkau taip daryti ir darysiu iki galo. Man svarbiausia, kad mano sūnus čia turėtų ateitį, nes gyvena ir gyvens Lietuvoje”, – sakė dėl tamsios odos spalvos ne visada palankiai priimamas Ch. Nkemka.

Ateityje čia tikrai gyvens užsieniečiai iš viso pasaulio

Vilniuje gyvenantis afrikietis: lietuviams reikia pamiršti okupaciją ir mokytis atvirumo
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Jo žodžiais, žmonės savo netinkamą elgesį kitų tautybių atžvilgiu bando teisinti tuo, kad daug metų gyveno Sovietų Sąjungoje. „Tačiau tai buvo labai seniai. Jau reikia tai pamiršti ir žvelgti į Lietuvos ateitį, kurioje tikrai gyvens užsieniečiai iš viso pasaulio. Todėl Lietuvai pačiai reikia civilizuoto požiūrio į kitų rasių ir tautybių žmones. Kad galėtume prie to prisidėti, mums svarbi ne tik finansinė parama, bet ir patalpos, kurių laukiame”, – sakė Lietuvos afrikiečių atstovas.

Kelerius metus vykusius kitataučių ir lietuvių susitikimus rėmė Lygių galimybių plėtros centras, inicijavęs projektą „Mokykla visiems: Atviro dialogo link”.

Projekte dalyvavę Kupiškio Lauryno Stuokos–Gucevičiaus gimnazijos mokiniai sakė, jog iš pradžių buvo nedrąsu net paduoti ranką afrikiečiams, nes jų rajone yra vos keli tamsesnio gymio vaikai.

„Visiškai juodų nebuvau mačiusi”, – DELFI sakė moksleivė.

Gimnazijos direktoriaus pavaduotojos Zitos Sabaliauskienės teigimu, susitikimai su Vilniaus afrikiečių centro atstovais mokiniams padarė didžiulį įspūdį ir paskatino vaikus mokytis užsienio kalbų.

Emigrantai parveža „tautinę ir rasinę įvairovę”

„Atvažiavę pas mus afrikiečiai grojo būgnais ir būgneliais, virė savo maistą, mes irgi vaišinome savais patiekalais. Kai kurie vaikai dar ir dabar susirašinėja su afrikiečiais, studijuojančiais Mykolo Romerio universitete. Paskui buvome pakviesti į renginį: penkiolika mokinukų važiavo į Vilnių”, – prisiminė Z. Sabaliauskienė.

Pasak etikos mokytojos, tautinė ir rasinė įvairovė jaučiama ir mažesniuose Lietuvos miesteliuose, ypač per atostogas, kai į gimtinę grįžta su kitataučiais susituokę emigrantai.

„Kita tautybė nebėra tabu, tačiau vaikams vis viena labai smalsu pamatyti skirtingų rasių žmones. Tokie susitikimai jaunimui padeda suprasti, kad kiekvienas žmogus, nepaisant odos spalvos ir tautybės, turi vienodas teises ir galimybes, nes nuo mūsų nepriklauso, kur ir kokie gimstame”, – pabrėžė Kupiškio Lauryno Stuokos–Gucevičiaus gimnazijos direktoriaus pavaduotoja.

Aiškinsis, kodėl afrikiečių vaikai lieka be tėvų

Afrikiečių bendruomenės vadovas antrino mokytojai teigdamas, jog Lietuvoje kasmet daugėja užsieniečių, kurie su vietiniais vyrais ir moterimis kuria šeimas.

„Gavę patalpas mes norėtume organizuoti grupes, kad jose skirtingų kultūrų žmonės galėtų aptarti sunkumus ir gauti pagalbą, jeigu dėl kultūrinių skirtumų iškyla krizės”, – sakė DELFI pašnekovas, pridurdamas, jog kalba apie afrikiečius, susituokusius su lietuviais, dažniausiai, su lietuvėmis moterimis.

„Man yra tekę sutikti moterų su vaikais, bet jau be vyro. Nežinau, kas nutiko jų šeimoms. Manau, reikėtų susitikimų, kuriuose būtų galima tai išsiaiškinti. Skyrybos sukelia labai daug skausmo, ypač vaikams, todėl, jeigu joms įtakos turi kultūriniai skirtumai, gal būtų galima savipagalbos grupėse apie tai kalbėtis ir kartu spręsti mišrioms šeimoms būdingas problemas”, – sakė bendruomenės vadovas.

Afrikiečių vyrų - 10 kartų daugiau, nei moterų

Migracijos departamento duomenimis, Lietuvoje šiuo metu gyvena 238 afrikiečiai vyrai ir 26 afrikietės moterys.

Daugiausiai leidimų laikinai gyventi Lietuvoje išduota afrikiečiams vyrams iš Nigerijos (91), Egipto (41), Tuniso (11), Alžyro (10), Maroko (9).

Galiojantys leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje 2013 metų pradžioje 82 afrikiečiams buvo išduoti dėl to, kad Lietuvoje gyvena jų sutuoktiniai arba partneriai, su kuriais įteisinta partnerystė.

55 priimti į dienines aukštųjų mokyklų studijas, 45 Lietuvoje ketina užsiimti veikla, kuriai nereikia leidimo dirbti.

www.DELFI.lt
 
1227
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Lietuvoje

Kertinis akmuo, ant kurio statome savo gyvenimą (20)

2014 balandžio mėn. 19 d. 23:52
Tik mylimas ir mylintis žmogus pajėgia džiaugtis gyvenimu ir kurti gėrį, - sveikindami tikinčiuosius su šv. Velykomis teigia vyskupai.

Priminė įpareigojimą visiems pakrikštytiems (176)

2014 balandžio mėn. 19 d. 19:19
Įspūdingose Velyknakčio Mišiose Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas priminė įpareigojimą visiems pakrikštytiems.

Kodėl popiežius neprabyla apie Rusijos veiksmus? (311)

2014 balandžio mėn. 19 d. 16:29
Artėjant 2003-iųjų metų Velykoms Šventasis sostas įkalbinėjo Amerikos administraciją nepradėti karinės operacijos „Irako laisvė” prieš diktatorių Saddamą Husseiną, popiežius Jonas Paulius II net pasiuntė buvusį apaštalinį nuncijų Jungtinėse Valstijose kardinolą Pio Laghį pas JAV prezidentą George Bushą su „taikos misija”.

Lietuvoje 10 m. gyvenantis libanietis Ossama: galvoju beveik kaip lietuvis (23)

2014 balandžio mėn. 19 d. 14:31
„Man keista, kai klausia: „O tai kaip tau čia?“ Gyvenu, adaptuojuosi ir nėra taip, kad galvočiau: „O kaip pas mus buvo...“ Galvoju beveik kaip lietuvis. Galiu pasakyti – čia jau beveik mano namai“, – užtikrina libanietis virtuvės šefas Ossama Charafeddine`as, Lietuvoje gyvenantis dešimt metų.

Be optimizmo: gyvenimas Lietuvoje tik blogėja (250)

2014 balandžio mėn. 19 d. 11:52
Be optimizmo: gyvenimas Lietuvoje tik blogėja
DELFI (D.Sinkevičiaus nuotr.)
Du trečdaliai - 64 proc.- Lietuvos gyventojų mano, kad reikalai pastaruoju metu Lietuvoje iš esmės krypsta į blogąją pusę ir tik kas trečias (34 proc.) mano, kad gerėja.