Vilniuje gyvenantis afrikietis: lietuviams reikia pamiršti okupaciją ir mokytis atvirumosavivaldybė afrikiečių bendruomenei Vilniaus centre žada patalpas

 (1235)
Glaudesnius ryšius su vietiniais pradėjusi megzti Lietuvos afrikiečių bendruomenė kreipėsi į Vilniaus savivaldybę prašydama patalpų, kuriose galėtų su savo kultūra supažindinti jaunimą, konsultuoti sunkumų patiriančias mišrias šeimas.
Vilniuje gyvenantis afrikietis: lietuviams reikia pamiršti okupaciją ir mokytis atvirumo
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Bendruomenei vadovaujančio Chijioke Nkemkos teigimu, savivaldybė jiems jau pažadėjo patalpas sostinės Vilniaus gatvėje.

„Planuojame, kad jose jaunimas galėtų žaisti biliardą, bendrauti ir kad visos veiklos būtų nemokamos. Taip pat turėtume kur pasikviesti moksleivius, nes dabar tik patys važinėjame po Lietuvos mokyklas – neturime vietos, kur galėtume vystyti veiklą”, – sakė penkerius metus žmonos gimtinėje su šeima gyvenantis Ch. Nkemka.

Susitikimus su afrikiečiais moksleiviais iš Nigerijos kilęs vyras rengė visus praėjusius metus, šį darbą planuoja dirbti ir šiemet.

„Aš pats pasirinkau taip daryti ir darysiu iki galo. Man svarbiausia, kad mano sūnus čia turėtų ateitį, nes gyvena ir gyvens Lietuvoje”, – sakė dėl tamsios odos spalvos ne visada palankiai priimamas Ch. Nkemka.

Ateityje čia tikrai gyvens užsieniečiai iš viso pasaulio

Vilniuje gyvenantis afrikietis: lietuviams reikia pamiršti okupaciją ir mokytis atvirumo
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Jo žodžiais, žmonės savo netinkamą elgesį kitų tautybių atžvilgiu bando teisinti tuo, kad daug metų gyveno Sovietų Sąjungoje. „Tačiau tai buvo labai seniai. Jau reikia tai pamiršti ir žvelgti į Lietuvos ateitį, kurioje tikrai gyvens užsieniečiai iš viso pasaulio. Todėl Lietuvai pačiai reikia civilizuoto požiūrio į kitų rasių ir tautybių žmones. Kad galėtume prie to prisidėti, mums svarbi ne tik finansinė parama, bet ir patalpos, kurių laukiame”, – sakė Lietuvos afrikiečių atstovas.

Kelerius metus vykusius kitataučių ir lietuvių susitikimus rėmė Lygių galimybių plėtros centras, inicijavęs projektą „Mokykla visiems: Atviro dialogo link”.

Projekte dalyvavę Kupiškio Lauryno Stuokos–Gucevičiaus gimnazijos mokiniai sakė, jog iš pradžių buvo nedrąsu net paduoti ranką afrikiečiams, nes jų rajone yra vos keli tamsesnio gymio vaikai.

„Visiškai juodų nebuvau mačiusi”, – DELFI sakė moksleivė.

Gimnazijos direktoriaus pavaduotojos Zitos Sabaliauskienės teigimu, susitikimai su Vilniaus afrikiečių centro atstovais mokiniams padarė didžiulį įspūdį ir paskatino vaikus mokytis užsienio kalbų.

Emigrantai parveža „tautinę ir rasinę įvairovę”

„Atvažiavę pas mus afrikiečiai grojo būgnais ir būgneliais, virė savo maistą, mes irgi vaišinome savais patiekalais. Kai kurie vaikai dar ir dabar susirašinėja su afrikiečiais, studijuojančiais Mykolo Romerio universitete. Paskui buvome pakviesti į renginį: penkiolika mokinukų važiavo į Vilnių”, – prisiminė Z. Sabaliauskienė.

Pasak etikos mokytojos, tautinė ir rasinė įvairovė jaučiama ir mažesniuose Lietuvos miesteliuose, ypač per atostogas, kai į gimtinę grįžta su kitataučiais susituokę emigrantai.

„Kita tautybė nebėra tabu, tačiau vaikams vis viena labai smalsu pamatyti skirtingų rasių žmones. Tokie susitikimai jaunimui padeda suprasti, kad kiekvienas žmogus, nepaisant odos spalvos ir tautybės, turi vienodas teises ir galimybes, nes nuo mūsų nepriklauso, kur ir kokie gimstame”, – pabrėžė Kupiškio Lauryno Stuokos–Gucevičiaus gimnazijos direktoriaus pavaduotoja.

Aiškinsis, kodėl afrikiečių vaikai lieka be tėvų

Afrikiečių bendruomenės vadovas antrino mokytojai teigdamas, jog Lietuvoje kasmet daugėja užsieniečių, kurie su vietiniais vyrais ir moterimis kuria šeimas.

„Gavę patalpas mes norėtume organizuoti grupes, kad jose skirtingų kultūrų žmonės galėtų aptarti sunkumus ir gauti pagalbą, jeigu dėl kultūrinių skirtumų iškyla krizės”, – sakė DELFI pašnekovas, pridurdamas, jog kalba apie afrikiečius, susituokusius su lietuviais, dažniausiai, su lietuvėmis moterimis.

„Man yra tekę sutikti moterų su vaikais, bet jau be vyro. Nežinau, kas nutiko jų šeimoms. Manau, reikėtų susitikimų, kuriuose būtų galima tai išsiaiškinti. Skyrybos sukelia labai daug skausmo, ypač vaikams, todėl, jeigu joms įtakos turi kultūriniai skirtumai, gal būtų galima savipagalbos grupėse apie tai kalbėtis ir kartu spręsti mišrioms šeimoms būdingas problemas”, – sakė bendruomenės vadovas.

Afrikiečių vyrų - 10 kartų daugiau, nei moterų

Migracijos departamento duomenimis, Lietuvoje šiuo metu gyvena 238 afrikiečiai vyrai ir 26 afrikietės moterys.

Daugiausiai leidimų laikinai gyventi Lietuvoje išduota afrikiečiams vyrams iš Nigerijos (91), Egipto (41), Tuniso (11), Alžyro (10), Maroko (9).

Galiojantys leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje 2013 metų pradžioje 82 afrikiečiams buvo išduoti dėl to, kad Lietuvoje gyvena jų sutuoktiniai arba partneriai, su kuriais įteisinta partnerystė.

55 priimti į dienines aukštųjų mokyklų studijas, 45 Lietuvoje ketina užsiimti veikla, kuriai nereikia leidimo dirbti.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Orai: užgrius šilti, bet šlapi pokyčiai (3)

Paskutinę rugsėjo savaitę sulauksime permainų. Iki savaitės vidurio orai bus sausi, temperatūra žymiai nesikeis. Tačiau antroje savaitės pusėje termometrų stulpeliai šoktels aukštyn. Deja, bet šiluma mėgautis trukdys smarkus vėjas ir pliaupiantis lietus.

F. Kukliansky: Vilniaus merai keičiasi, bet niekas neranda vietos žydų gelbėtojų paminklui (37)

Rugsėjo 23-ąją minima Lietuvos žydų genocido diena. Ilgus metus Holokausto tema Lietuvoje buvo nutylima, o prezidentas Algirdas Brazauskas, atsiprašęs žydų tautos, toli gražu ne vien pagirtas buvo. Šiandien jau net vokiečiai mano, kad Lietuva yra pirmoji Rytų Europos valstybė, kuri atvirai kelia savo gyventojų kaltės klausimą. Maždaug prieš mėnesį solidžiausiame Vokietijos dienraštyje „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ publikuotas straipsnis apie Lietuvos pastangas atvirai kalbėti apie Holokausto istoriją.

Kaip vakarais laiką leido Maironis? (37)

Rugsėjo 16-ąją Maironio lietuvių literatūros muziejuje lankytojams bus atvertas literatūros klasiko, prelato Maironio memorialinis butas, kuris per pastaruosius metus restauruotas visiškai tiksliai.

Vilniuje siūloma įkurti Pasaulio litvakų muziejų ir atkurti žydų institutą (38)

Puoselėjant žydų paveldą, Vilniuje siūloma įkurti Pasaulio litvakų muziejų, atkurti žydų mokslinį institutą, o Vyriausybės rūmuose įamžinti prie Lietuvos valstybės atkūrimo prisidėjusių žydų atminimą.

Emigracija: buvo išsigelbėjimas, tapo tragedija (414)

Per dešimtmetį mūsų padaugės iki 3,5 mln. Tokiais nerealiais tikslais ir bendromis frazėmis grįsta politikų kol kas tik popierinė kova su didžiausiu mūsų valstybės iššūkiu – demografiniu nuosmukiu.