Vilniuje gyvenantis afrikietis: lietuviams reikia pamiršti okupaciją ir mokytis atvirumosavivaldybė afrikiečių bendruomenei Vilniaus centre žada patalpas

 (1236)
Glaudesnius ryšius su vietiniais pradėjusi megzti Lietuvos afrikiečių bendruomenė kreipėsi į Vilniaus savivaldybę prašydama patalpų, kuriose galėtų su savo kultūra supažindinti jaunimą, konsultuoti sunkumų patiriančias mišrias šeimas.
Vilniuje gyvenantis afrikietis: lietuviams reikia pamiršti okupaciją ir mokytis atvirumo
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Bendruomenei vadovaujančio Chijioke Nkemkos teigimu, savivaldybė jiems jau pažadėjo patalpas sostinės Vilniaus gatvėje.

„Planuojame, kad jose jaunimas galėtų žaisti biliardą, bendrauti ir kad visos veiklos būtų nemokamos. Taip pat turėtume kur pasikviesti moksleivius, nes dabar tik patys važinėjame po Lietuvos mokyklas – neturime vietos, kur galėtume vystyti veiklą”, – sakė penkerius metus žmonos gimtinėje su šeima gyvenantis Ch. Nkemka.

Susitikimus su afrikiečiais moksleiviais iš Nigerijos kilęs vyras rengė visus praėjusius metus, šį darbą planuoja dirbti ir šiemet.

„Aš pats pasirinkau taip daryti ir darysiu iki galo. Man svarbiausia, kad mano sūnus čia turėtų ateitį, nes gyvena ir gyvens Lietuvoje”, – sakė dėl tamsios odos spalvos ne visada palankiai priimamas Ch. Nkemka.

Ateityje čia tikrai gyvens užsieniečiai iš viso pasaulio

Vilniuje gyvenantis afrikietis: lietuviams reikia pamiršti okupaciją ir mokytis atvirumo
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Jo žodžiais, žmonės savo netinkamą elgesį kitų tautybių atžvilgiu bando teisinti tuo, kad daug metų gyveno Sovietų Sąjungoje. „Tačiau tai buvo labai seniai. Jau reikia tai pamiršti ir žvelgti į Lietuvos ateitį, kurioje tikrai gyvens užsieniečiai iš viso pasaulio. Todėl Lietuvai pačiai reikia civilizuoto požiūrio į kitų rasių ir tautybių žmones. Kad galėtume prie to prisidėti, mums svarbi ne tik finansinė parama, bet ir patalpos, kurių laukiame”, – sakė Lietuvos afrikiečių atstovas.

Kelerius metus vykusius kitataučių ir lietuvių susitikimus rėmė Lygių galimybių plėtros centras, inicijavęs projektą „Mokykla visiems: Atviro dialogo link”.

Projekte dalyvavę Kupiškio Lauryno Stuokos–Gucevičiaus gimnazijos mokiniai sakė, jog iš pradžių buvo nedrąsu net paduoti ranką afrikiečiams, nes jų rajone yra vos keli tamsesnio gymio vaikai.

„Visiškai juodų nebuvau mačiusi”, – DELFI sakė moksleivė.

Gimnazijos direktoriaus pavaduotojos Zitos Sabaliauskienės teigimu, susitikimai su Vilniaus afrikiečių centro atstovais mokiniams padarė didžiulį įspūdį ir paskatino vaikus mokytis užsienio kalbų.

Emigrantai parveža „tautinę ir rasinę įvairovę”

„Atvažiavę pas mus afrikiečiai grojo būgnais ir būgneliais, virė savo maistą, mes irgi vaišinome savais patiekalais. Kai kurie vaikai dar ir dabar susirašinėja su afrikiečiais, studijuojančiais Mykolo Romerio universitete. Paskui buvome pakviesti į renginį: penkiolika mokinukų važiavo į Vilnių”, – prisiminė Z. Sabaliauskienė.

Pasak etikos mokytojos, tautinė ir rasinė įvairovė jaučiama ir mažesniuose Lietuvos miesteliuose, ypač per atostogas, kai į gimtinę grįžta su kitataučiais susituokę emigrantai.

„Kita tautybė nebėra tabu, tačiau vaikams vis viena labai smalsu pamatyti skirtingų rasių žmones. Tokie susitikimai jaunimui padeda suprasti, kad kiekvienas žmogus, nepaisant odos spalvos ir tautybės, turi vienodas teises ir galimybes, nes nuo mūsų nepriklauso, kur ir kokie gimstame”, – pabrėžė Kupiškio Lauryno Stuokos–Gucevičiaus gimnazijos direktoriaus pavaduotoja.

Aiškinsis, kodėl afrikiečių vaikai lieka be tėvų

Afrikiečių bendruomenės vadovas antrino mokytojai teigdamas, jog Lietuvoje kasmet daugėja užsieniečių, kurie su vietiniais vyrais ir moterimis kuria šeimas.

„Gavę patalpas mes norėtume organizuoti grupes, kad jose skirtingų kultūrų žmonės galėtų aptarti sunkumus ir gauti pagalbą, jeigu dėl kultūrinių skirtumų iškyla krizės”, – sakė DELFI pašnekovas, pridurdamas, jog kalba apie afrikiečius, susituokusius su lietuviais, dažniausiai, su lietuvėmis moterimis.

„Man yra tekę sutikti moterų su vaikais, bet jau be vyro. Nežinau, kas nutiko jų šeimoms. Manau, reikėtų susitikimų, kuriuose būtų galima tai išsiaiškinti. Skyrybos sukelia labai daug skausmo, ypač vaikams, todėl, jeigu joms įtakos turi kultūriniai skirtumai, gal būtų galima savipagalbos grupėse apie tai kalbėtis ir kartu spręsti mišrioms šeimoms būdingas problemas”, – sakė bendruomenės vadovas.

Afrikiečių vyrų - 10 kartų daugiau, nei moterų

Migracijos departamento duomenimis, Lietuvoje šiuo metu gyvena 238 afrikiečiai vyrai ir 26 afrikietės moterys.

Daugiausiai leidimų laikinai gyventi Lietuvoje išduota afrikiečiams vyrams iš Nigerijos (91), Egipto (41), Tuniso (11), Alžyro (10), Maroko (9).

Galiojantys leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje 2013 metų pradžioje 82 afrikiečiams buvo išduoti dėl to, kad Lietuvoje gyvena jų sutuoktiniai arba partneriai, su kuriais įteisinta partnerystė.

55 priimti į dienines aukštųjų mokyklų studijas, 45 Lietuvoje ketina užsiimti veikla, kuriai nereikia leidimo dirbti.

www.DELFI.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Lietuvoje

Orai: laukia labai permainingos dienos (4)

Tai gaivu, tai šilta – taip ir bėga vasaros dienos.

Į Lietuvą iš Donecko atskrido pirmoji lietuvių kilmės šeima (26)

Ketvirtadienio vakarą iš Ukrainos į Lietuvą gyventi atskrido pirmoji šeima.

D. Grybauskaitė apie „Rail Baltica“: nesugebame pasiimti to, kas mums padėta ant stalo (150)

Kauno geležinkelio stotyje ketvirtadienio vakarą pasirodė pirmasis traukinys iš Lenkijos važiavęs „Rail Baltica“ vėže, kuriuo atvyko oficiali Europos komisijos delegacija. Tuo tarpu Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė išreiškė susirūpinimą, kad Lietuvai sunkiai sekasi susikalbėti su ES ir pasiimti skirtus pinigus.

Premjeras A. Butkevičius pataria Ukrainos politinėms partijoms bendradarbiauti su ES partijomis (22)

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius Kijeve susitiko su Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininku Volodymyru Groismanu, su kuriuo aptarė situaciją šalies parlamente, kalbėjosi, kaip būtų galima pagerinti Rados veiklą.

Amžius, kai prasideda neištikimybių bumas: kaip atsako į klausimą, ką rinktis (71)

Donžuanai, kazanovos, fatališkos moterys ar širdžių ėdikės dažnai yra prasti savo lyties atstovai, sako psichoterapeutė Genovaitė Bončkutė-Petronienė. Anot jos, dažnai tokie žmonės būna nelaimingi, bet savo gyvenimo būdo neišsižada net ir senatvėje.