Kaip ir tikėjosi A. Zuokas, griaunamuose pastatuose pirmadienį jau atsirado gyventojų, nors dar penktadienį tabore apsilankęs meras du iš trijų statinių rado tuščius, o trečiame glaudėsi policijos pareigūnų „vergu“ pramintas vyriškis. Pirmosios trobos griovimą vietiniai stebėjo ne mažiau aktyviai, nei į taborą suvažiavę žurnalistai – romai griovimo darbus filmavo mobiliojo ryšio telefonais. Antrojo pastato šeimininkas savo penktadienį duoto pažado netesėjo ir griovėjų šunimis neužsiundė, tačiau vyriškis balsu keikė A. Zuoką ir teismo sprendimą vykdantį antstolį. Tik prie trečiojo namo buvo ramu – jį taboro gyventojai ardė patys.
Su trobesių griovimu nesutinkanti romų bendruomenė žada teisme siekti turtinės žalos atlyginimo.
Filmavo, kaip griauna kaimynų trobą
Pirmojo namo ėmėsi ir sunkioji technika: traktorius, aprūpintas specialiu tam skirtu kaušu. 10 val. pirmoji nelegali troba buvo jau nugriauta, traktoriai ėmėsi kitos.
Grupelė vietos gyventojų filmavo darbininkų veiksmus mobiliaisiais telefonais, kiti vietiniai garsiai piktinosi, jų įsitikinimu, nelegalia Vilniaus mero iniciatyva, šaukdami, esą pats A.Zuokas „dar ir ne tokias vilas turi“.
Šunų nepaleido, bet plūdo antstolį
Griaunama ir troba, kurios savininkas penktadienį grasino užsiundyti griovėjus šunimis, bet vis dėlto nusprendė tokiu drastiškų veiksmų nesiimti. Vykdantis teismo nutartį antstolis Valdas Čeglikas DELFI teigė, kad pastatas griaunamas todėl, kad jo savininkas neįvykdė teismo nutarties ir nenugriovė nelegalaus statinio pats.
„Visi griaunami nelegalūs statiniai yra negyvenami,“ - pabrėžė antstolis.
Savo ruožu šunimis griovėjus žadėjęs užsiundyti trobos savininkas policijos pareigūnų akivaizdoje elgėsi gana ramiai, bet nuo replikų nesusilaikė. „Kaltas Zuokas ir tas storas“, - baksnodamas į antstolį rusiškai šaukė jis, negailėdamas ir necenzūrine leksika praturtintų išsireiškimų. Netoliese trynėsi ir „vergu“ pakrikštytas jo įnamis.
S.Vysockis: kažką labai domina taboro žemė
Romų bendruomenės pirmininkas Stepas Vysockis žurnalistams prisiekinėjo, kad visi griaunami pastatai yra gyvenami, o romų prašymai atidėti namų griovimą esą buvo ignoruojami. Pasak jo, romai kreipsis į teismą dėl materialinės žalos atlyginimo.
„Šitą raštą gavau tik penktadienį, faksu. Prašymo dėl vykdomų veiksmų atidėjimo netenkinti, nors jau dvi savaites buvo prašoma, - dokumentais mojuodamas kalbėjo S. Vysockis. - Šiandien turėjo susirinkti visi, sėsti prie stalo. Parašom raštą, pasirašo tie patys nukentėjusieji, bendrijos nariai, mokyklos direktorė – ir galim atidėt. Aš jums pasakysiu vieną dalyką: taboras yra įsikūręs 1934 metais. Per tuos metus niekam nieko nereikėjo.“
Bendruomenės vadovas teigė manąs, kad taborą išnaikinti norima dėl to, kad kažkas labai nori prikišti nagus prie čia esančios žemės.
„Šita žemė kažkam yra naudinga. Man tai galvoje sukasi, kad čia savivaldybė kažką tai nori nuveikti. Ar perparduoti, ar lyg tai žadėjo kažkokias bazes statyti ir mus iškeldinti“, - svarstė S. Vysockis.
Romų bendruomenės vadovo skaičiavimais, pastatų griovimas be pastogės paliko keturias šeimas, dalis jų esą sutinka keltis į savivaldybės siūlomą socialinį būstą.
„Jeigu bus suteikta žmonėms gyvenamos patalpos, tokios kaip ir visiems, žmonės sutinka. Kai kurie nori kaime gyventi, kai kurie – mieste. Bet reikia atsižvelgti į žmonių situaciją, teisingai? O ne atėjau, surašiau, surašiau, ir vėl išeinu ir vėl griaunu. Negalima šitaip daryt. (...) Šitie namai buvo gyvenami. Aš garantuoju. Čia gyvena ir kiti mūsų žmonės, ir tikrai patvirtins, kad čia yra visi gyvenamieji namai“, - pabrėžė S. Vysockis.
Jis neslėpė, kad pastatų griovimą taboro gyventojai ginčys teisme.
„Vat, prašau – žadėjo palikti vagonėlį. Paliko vagonėlį? Nepaliko. Mes tada kreipsimės į teismą vėl, kad būtų atlyginta materialinė žala. Ne moralinė, bet materialinė žala“, - sakė S. Vysockis, pridurdamas, esą valdžios įstaigos romų „nenori net klausyti“.
Vieną namą griovė patys šeimininkai
Ramiausia buvo prie trečiojo nelegalaus statinio. Jį romai rankomis ardė patys ir su savivaldybės bei policijos pareigūnais nekonfrontavo.
Esant poreikiui, Vilniaus miesto savivaldybė žada pasirūpinti, kad taboro gyventojai susitvarkytų dokumentus ir galėtų gauti gyvenamąją vietą.
2004-ųjų gruodžio 2–3 dienomis romų taboro teritorijoje tuometinio mero A.Zuoko iniciatyva Vilniaus tabore buvo nugriauti penki gyvenamieji ir vienas negyvenamasis pastatas. 2010 metais Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Vilniaus miesto savivaldybei priteisė devyniolikai romų sumokėti 55 tūkst. 600 litų neturtinės žalos atlyginimo, nors ir pripažino, kad statiniai buvo nelegalūs.
Tuomet į teismą savivaldybę padavę romai nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos tarnautojai, vykdydami pastatų (statinių) romų taboro teritorijoje griovimo (demontavimo) darbus, pažeidė jų teisę į būstą, į būsto neliečiamumą. Be to, jie neatsižvelgė į tai, kad dėl tokių savavališkų ir neteisėtų veiksmų romų šeimos (dauguma jų su mažamečiais vaikais) liks be gyvenamosios vietos.
Praėjusiais metais Vilniaus apskrityje iš viso nugriauta 17 nelegalių statinių.