Vilniaus širdyje eitynėmis paminėta gegužės 9-oji, minios plūdo į Antakalnio kapines

 (2272)
Nešini tulpėmis, gvazdikais, Lietuvos trispalvės spalvų balionais, taip pat mūsų šalies, Rusijos, JAV ir Didžiosios Britanijos vėliavėlėmis Antrojo pasaulinio karo veteranai bei daugiausia rusakalbiai sostinės gyventojai eitynėmis nuo Katedros aikštės iki Neries pažymėjo gegužės 9-ąją, o jų priešininkai nepritarimą išreiškė plakatais, primenančiais SSRS vykdytus trėmimus ir žudynes. Kiek vėliau minios žmonių suplūdo į Antakalnio kapines, kur Vilniaus savivaldybė yra leidusi uždegti Amžintąją ugnį kare žuvusiems kariams pagerbti.
Eitynių organizatorius Sergejus Dmitrijevas
Eitynių organizatorius Sergejus Dmitrijevas
© A.Didžgalvio nuotr.

Sostinės centre vykusių eitynių dalyviai smulkmeniškai laikėsi priesako nedemonstruoti sovietinių simbolių, kurie kaip ir nacistiniai, yra draudžiami, tačiau Antakalnio kapinėse tarp žmonių buvo matyti vyresnio amžiaus žmonių, kurie dėvėjo sovietines uniformas ir buvo pasipuošę sovietiniais medaliais.

Dalyvavo daugiausia rusakalbiai

Leidimo surengti eitynes, kuriomis būtų paminėta gegužės 9-oji, Vilniaus miesto savivaldybės prašė Lietuvos rusų sąjunga. Iš pradžių prašyta leidimo žygiuoti sostinės Gedimino prospektu, bet kadangi šioje vietoje vyksta Europos dienos renginiai, buvo nutarta žygiuoti nuo Katedros aikštės iki Mindaugo tilto.

Lietuvos rusų sąjungos pirmininkas, sostinės savivaldybės tarybos narys Sergejus Dmitrijevas kalbėdamas Katedros aikštėje teigė, jog tie, kurie yra prieš tokį renginį, nesupranta, kad sąjungininkų pergalė Antrajame pasauliniame kare išgelbėjo pasaulį nuo pražūties.

„Tie kurie yra prieš, nesupranta, kad jie apskritai yra tik dėl to, kad buvo laimėta pergalė“, - rusiškai kalbėjo S. Dmitrijevas.

Dar prieš pajudėdami nuo Katedros aikštės Vakarų sąjungininkų ir SSRS pergalę Antrajame pasauliniame kare minintys veteranai ir kiti vyresnio amžiaus žmonės Katedros aikštėje rusiškai skaitė eiles, prisiminė savo patirtį karo metu. Vis tik didžiąją eitynių dalyvių dalį sudarė jauni rusakalbiai Vilniaus gyventojai.

Renginio dalyviai smulkmeniškai laikėsi policijos priesako nedemonstruoti sovietinių simbolių, kurie, kaip ir nacistiniai, Lietuvoje yra uždrausti. Sovietinius medalius švarko atlapuose segėjo vos keletas žmonių, o beveik absoliuti dauguma eitynių dalyvių buvo pasipuošę Georgijaus arba Gvardijos juosta, kuri SSRS buvo naudojama kaip apdovanojimų už pergalė prieš nacistinę Vokietiją atributas.

Plikagalviai ir tautininkai piketavo atskirai

Gegužės 9-osios renginys sulaukė ir priešininkų dėmesio. Netoli Arkikatedros stovėjo trys tamsiai apsirengę plikagalviai jaunuoliai, kurie savo nepritarimą eitynėms demonstravo plakatais: „Katynės žudynės 1940 m. pavasaris. 22 tūkst.“, „Holodomoras 1932-1933 m. 10 mln.“, „1941-1953 m. ištremta 135 tūkst. žmonių, 32 tūkst. vaikų“.

Priešingoje gatvės pusėje prie Lietuvos sąjūdžio būstinės vorele buvo išsirikiavę kiti protestuotojai: dalis jų vilkėjo partizanų, taip pat tarpukario Lietuvos karininkų uniformas, veidus buvo išsidažę raudonais kraują vaizduoti turinčiais dažais. Tarp šių protestuotojų buvo ir parlamentaras K. Uoka, kuris taip pat priešinosi homoseksualų eitynėms ir buvo išvesdintas iš renginio.

Gegužės 9-osios eitynių dalyviams su orkestru pajudėjus nuo Katedros aikštės prie Lietuvos sąjūdžio būstinės stovintis jaunimas ėmė skanduoti „Lietuva“, dainavo dainas, kuriomis priešus ketinama „vaišinti mirtimi“, o tarpusavyje eitynių dalyvius vadino „bolševikais“, bet aštresnių žodžių išvengta.

Minios plūdo į Antakalnio kapines

Po eitynių Vilniaus centre renginio dalyviai buvo vežami į Antakalnio kapines, kur stūkso žuvusiems kariams atminti skirtas paminklas, dega Amžinoji ugnis. Vilniaus miesto savivaldybė yra išdavusi leidimą Amžintąją ugnį deginti gegužės 1-9 dienomis.

Apie vidurdienį į kapines suplūdo minios žmonių su gėlėmis, grojo rusiška muzika, šlovinanti pergalę prieš nacistinę Vokietiją, primenanti laimėtus SSRS mūšius, tokius kaip Stalingrado, kuris, kaip manoma, žymi strateginį sovietų armijos persilaužimą kovoje prieš Trečiąjį Reichą.

Kaip ir eitynėse prie Arkikatedros, Antakalnio kapinėse lankėsi daugiausia rusakalbiai sostinės gyventojai, kurie susitikę pažįstamus ir draugus vieni kitus sveikino su švente.

Kapinėse nebe taip stipriai buvo paisoma Lietuvos teisės aktais nustatyto draudimo nedemonstruoti sovietinių simbolių. Kai kurie vyresnio amžiaus žmonės vilkėjo sovietines uniformas, buvo pasipuošę sovietiniais medaliais.

Kapinėse tvarką prižiūrėjo policijos pareigūnai.

Europa ir Rusija karo baigtį mini skirtingomis dienomis

Europa karinių veiksmų pabaigą Senajame žemyne pamini gegužės 8-ąją, o Rusija – gegužės 9-ąją. Kaip DELFI aiškino istorikas Algimantas Kasparavičius, taip nutiko dėl to, jog vokiečių generolai kapituliacijos aktą pasirašė dukart - pirmąkart pasiduodami Vakarų sąjungininkams amerikiečiams, britams ir prancūzams, antrąkart – sovietams.

„Josifas Stalinas ir rusų kariuomenės vadas Georgijus Žukovas liko labai nepatenkinti, kad Vakaru sąjungininkai pirmi, pasikvietę žemesnio rango rusų karininką, priėmė nacių kapituliaciją, o nepakvietė paties maršalo G. Žukovo, nesuderino kai kurių kitų simbolinių kapituliacijos detalių“, - pasakojo istorikas.

Nepritarimą gegužės 9-osios eitynėms Vilniuje yra išreiškusi Užsienio reikalų ministerija. Kad eitynės šią dieną nereikalingos, svarstė ir Seimo pirmininkė Irena Degutienė, kurios nuomone, žuvusius karius užtenka pagerbti ir Antakalnio kapinėse.

Dauguma Lietuvos politikų ir istorikų laikosi požiūrio, kad karinių veiksmų pabaiga Europoje mūsų šaliai reiškė antrąją Sovietų Sąjungos okupaciją, todėl nė viena šių datų mūsų šalyje nėra šventė.

Remiantis Lietuvos teisės aktais, Antrojo pasaulinio karo aukos pagerbiamos gegužės 8-ąją, ši data laikoma atmintina diena.

Gegužės 8-ąją Antrojo pasaulinio karo aukas pagerbė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė, o sekmadienį šalies vadovė su vizitu lankosi Airijos sostinėje Dubline, nors Baltijos šalių kolegos šią dieną mini Antrojo pasaulinio karo baigtį Maskvoje.

www.DELFI.lt
Savaitės naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Lietuvoje

Orai: kaitra bus negailestinga, laimei, gaivins lietus (6)

Artimiausiomis paromis vasara šalyje užkurs tikrą pirtį: alins 30 laipsnių karštis. Gera žinia ta, kad gaiviomis akimirkomis pasirūpins lietus.

Išrinktas geriausias 2016 metų valstybės tarnautojas (25)

Ministrui Pirmininkui Algirdui Butkevičiui teko dvigubai maloni misija: birželio 30 d. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose jis įteikė apdovanojimą dvyliktąjį kartą savaitraščio „Veidas“ surengtų geriausio valstybės tarnautojo rinkimų nugalėtojui, o juo tapo tiesioginis jo pavaldinys – Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis.

Paskutinę sesijos dieną parlamentarai išvadino vienas kitą padugnėmis (200)

Paskutinę pavasario sesijos dieną diskusijos Seime peraugo į nepagarbų žodžių mūšį, konservatorė Rasa Juknevičienė kolegas išvadino padugnėmis, socialdemokratas Artūras Skardžius kirto jos tėvui.

Paaiškino, kaip pensijas skaičiuos pagal naują tvarką – kas kiek gaus? (454)

Šią savaitę Seimas priėmė naują įstatymą, kuriam įsigaliojus pensijos bus skaičiuojamos kitaip nei iki šiol. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) paaiškino, kuo skirsis skaičiavimai ir kaip tai paveiks konkrečius asmenis.

Į Lietuvą planuoja atvykti Japonijos kariai (38)

Rugpjūtį planuojamas Japonijos gynybos pajėgų mokomųjų laivų eskadros vizitas į Lietuvą.