Vilniaus širdyje eitynėmis paminėta gegužės 9-oji, minios plūdo į Antakalnio kapines

 (2272)
Nešini tulpėmis, gvazdikais, Lietuvos trispalvės spalvų balionais, taip pat mūsų šalies, Rusijos, JAV ir Didžiosios Britanijos vėliavėlėmis Antrojo pasaulinio karo veteranai bei daugiausia rusakalbiai sostinės gyventojai eitynėmis nuo Katedros aikštės iki Neries pažymėjo gegužės 9-ąją, o jų priešininkai nepritarimą išreiškė plakatais, primenančiais SSRS vykdytus trėmimus ir žudynes. Kiek vėliau minios žmonių suplūdo į Antakalnio kapines, kur Vilniaus savivaldybė yra leidusi uždegti Amžintąją ugnį kare žuvusiems kariams pagerbti.
Eitynių organizatorius Sergejus Dmitrijevas
Eitynių organizatorius Sergejus Dmitrijevas
© A.Didžgalvio nuotr.

Sostinės centre vykusių eitynių dalyviai smulkmeniškai laikėsi priesako nedemonstruoti sovietinių simbolių, kurie kaip ir nacistiniai, yra draudžiami, tačiau Antakalnio kapinėse tarp žmonių buvo matyti vyresnio amžiaus žmonių, kurie dėvėjo sovietines uniformas ir buvo pasipuošę sovietiniais medaliais.

Dalyvavo daugiausia rusakalbiai

Leidimo surengti eitynes, kuriomis būtų paminėta gegužės 9-oji, Vilniaus miesto savivaldybės prašė Lietuvos rusų sąjunga. Iš pradžių prašyta leidimo žygiuoti sostinės Gedimino prospektu, bet kadangi šioje vietoje vyksta Europos dienos renginiai, buvo nutarta žygiuoti nuo Katedros aikštės iki Mindaugo tilto.

Lietuvos rusų sąjungos pirmininkas, sostinės savivaldybės tarybos narys Sergejus Dmitrijevas kalbėdamas Katedros aikštėje teigė, jog tie, kurie yra prieš tokį renginį, nesupranta, kad sąjungininkų pergalė Antrajame pasauliniame kare išgelbėjo pasaulį nuo pražūties.

„Tie kurie yra prieš, nesupranta, kad jie apskritai yra tik dėl to, kad buvo laimėta pergalė“, - rusiškai kalbėjo S. Dmitrijevas.

Dar prieš pajudėdami nuo Katedros aikštės Vakarų sąjungininkų ir SSRS pergalę Antrajame pasauliniame kare minintys veteranai ir kiti vyresnio amžiaus žmonės Katedros aikštėje rusiškai skaitė eiles, prisiminė savo patirtį karo metu. Vis tik didžiąją eitynių dalyvių dalį sudarė jauni rusakalbiai Vilniaus gyventojai.

Renginio dalyviai smulkmeniškai laikėsi policijos priesako nedemonstruoti sovietinių simbolių, kurie, kaip ir nacistiniai, Lietuvoje yra uždrausti. Sovietinius medalius švarko atlapuose segėjo vos keletas žmonių, o beveik absoliuti dauguma eitynių dalyvių buvo pasipuošę Georgijaus arba Gvardijos juosta, kuri SSRS buvo naudojama kaip apdovanojimų už pergalė prieš nacistinę Vokietiją atributas.

Plikagalviai ir tautininkai piketavo atskirai

Gegužės 9-osios renginys sulaukė ir priešininkų dėmesio. Netoli Arkikatedros stovėjo trys tamsiai apsirengę plikagalviai jaunuoliai, kurie savo nepritarimą eitynėms demonstravo plakatais: „Katynės žudynės 1940 m. pavasaris. 22 tūkst.“, „Holodomoras 1932-1933 m. 10 mln.“, „1941-1953 m. ištremta 135 tūkst. žmonių, 32 tūkst. vaikų“.

Priešingoje gatvės pusėje prie Lietuvos sąjūdžio būstinės vorele buvo išsirikiavę kiti protestuotojai: dalis jų vilkėjo partizanų, taip pat tarpukario Lietuvos karininkų uniformas, veidus buvo išsidažę raudonais kraują vaizduoti turinčiais dažais. Tarp šių protestuotojų buvo ir parlamentaras K. Uoka, kuris taip pat priešinosi homoseksualų eitynėms ir buvo išvesdintas iš renginio.

Gegužės 9-osios eitynių dalyviams su orkestru pajudėjus nuo Katedros aikštės prie Lietuvos sąjūdžio būstinės stovintis jaunimas ėmė skanduoti „Lietuva“, dainavo dainas, kuriomis priešus ketinama „vaišinti mirtimi“, o tarpusavyje eitynių dalyvius vadino „bolševikais“, bet aštresnių žodžių išvengta.

Minios plūdo į Antakalnio kapines

Po eitynių Vilniaus centre renginio dalyviai buvo vežami į Antakalnio kapines, kur stūkso žuvusiems kariams atminti skirtas paminklas, dega Amžinoji ugnis. Vilniaus miesto savivaldybė yra išdavusi leidimą Amžintąją ugnį deginti gegužės 1-9 dienomis.

Apie vidurdienį į kapines suplūdo minios žmonių su gėlėmis, grojo rusiška muzika, šlovinanti pergalę prieš nacistinę Vokietiją, primenanti laimėtus SSRS mūšius, tokius kaip Stalingrado, kuris, kaip manoma, žymi strateginį sovietų armijos persilaužimą kovoje prieš Trečiąjį Reichą.

Kaip ir eitynėse prie Arkikatedros, Antakalnio kapinėse lankėsi daugiausia rusakalbiai sostinės gyventojai, kurie susitikę pažįstamus ir draugus vieni kitus sveikino su švente.

Kapinėse nebe taip stipriai buvo paisoma Lietuvos teisės aktais nustatyto draudimo nedemonstruoti sovietinių simbolių. Kai kurie vyresnio amžiaus žmonės vilkėjo sovietines uniformas, buvo pasipuošę sovietiniais medaliais.

Kapinėse tvarką prižiūrėjo policijos pareigūnai.

Europa ir Rusija karo baigtį mini skirtingomis dienomis

Europa karinių veiksmų pabaigą Senajame žemyne pamini gegužės 8-ąją, o Rusija – gegužės 9-ąją. Kaip DELFI aiškino istorikas Algimantas Kasparavičius, taip nutiko dėl to, jog vokiečių generolai kapituliacijos aktą pasirašė dukart - pirmąkart pasiduodami Vakarų sąjungininkams amerikiečiams, britams ir prancūzams, antrąkart – sovietams.

„Josifas Stalinas ir rusų kariuomenės vadas Georgijus Žukovas liko labai nepatenkinti, kad Vakaru sąjungininkai pirmi, pasikvietę žemesnio rango rusų karininką, priėmė nacių kapituliaciją, o nepakvietė paties maršalo G. Žukovo, nesuderino kai kurių kitų simbolinių kapituliacijos detalių“, - pasakojo istorikas.

Nepritarimą gegužės 9-osios eitynėms Vilniuje yra išreiškusi Užsienio reikalų ministerija. Kad eitynės šią dieną nereikalingos, svarstė ir Seimo pirmininkė Irena Degutienė, kurios nuomone, žuvusius karius užtenka pagerbti ir Antakalnio kapinėse.

Dauguma Lietuvos politikų ir istorikų laikosi požiūrio, kad karinių veiksmų pabaiga Europoje mūsų šaliai reiškė antrąją Sovietų Sąjungos okupaciją, todėl nė viena šių datų mūsų šalyje nėra šventė.

Remiantis Lietuvos teisės aktais, Antrojo pasaulinio karo aukos pagerbiamos gegužės 8-ąją, ši data laikoma atmintina diena.

Gegužės 8-ąją Antrojo pasaulinio karo aukas pagerbė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė, o sekmadienį šalies vadovė su vizitu lankosi Airijos sostinėje Dubline, nors Baltijos šalių kolegos šią dieną mini Antrojo pasaulinio karo baigtį Maskvoje.

www.DELFI.lt
Savaitės naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Lietuvoje

P. Auštrevičius: mes norime naujo kontrakto su Lietuvos rinkėju (11)

Liberalų sąjūdžio padėtis labai nepalanki prieš rudenį vyksiančius Seimo rinkimus, sako politikos mokslininkai, ir, deja, nieko, kas juos paguostų, šią savaitę neįvyko. Buvusiam partijos pirmininkui Eligijui Masiuliui pareikšti įtarimai dėl kyšininkavimo, prekybos paveikiu ir neteisėto praturtėjimo, skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Lietuvė Turkijoje gyvena jau 14 metų: viską pakeitė vienas skambutis (21)

Ištekėti už užsieniečio ir gyventi svetur, neslepia Rūta Danilevičiūtė, niekada nebuvo jos siekiamybė. Tačiau šiuo metu ji – turko žmona, jau 14 metų gyvenanti viename gražiausių Turkijos kurortinių miestelių Alanijoje.

Lietuvė neatsidžiaugia valytojos darbu Norvegijoje: žiūri pagarbiai, alga – puiki (62)

Norvegijoje – valytojų iš Lietuvos antplūdis. Taip, anot „Emigrantų“, rašo šios šalies spauda ir ji nemeluoja. Iš tiesų per pastaruosius penkerius metus Lietuvos moterys ir merginos masiškai plūdo čia dirbti valymo srityje. Jos tvarko biurus, valo viešų įstaigų tualetus, šluoja gatves, tvarko parkus.

R. Paksas: EP pirmininkas asmeniškai rūpinsis, kad man būtų leista dalyvauti rinkimuose (176)

Europos Parlamento (EP) pirmininkas Martinas Schulzas (Martinas Šulcas) asmeniškai rūpinsis, kad „Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkui Rolandui Paksui būtų leista dalyvauti rinkimuose, teigia europarlamentaras.

„Misija Sibiras“ atrankoje – daugiau nei 50 kilometrų iššūkis (18)

Šį savaitgalį vyko antrasis „Misija Sibiras“ atrankos etapas, per kurį iš 76 bandomojo žygio dalyvių bus suformuota galutinė 16 žmonių komanda. Įveikę daugiau nei 50 kilometrų Lietuvos miškais, dalyviai popietę žygį baigėKatedros aikštėje.