Tikimasi, kad įgyvendinant programą kasmet 10 proc. daugiau smurtą artimoje aplinkoje patyrusių asmenų bus suteikta pagalba, mažės kartotinių nusikaltimų skaičius, o vilniečių pakantumas smurtiniam elgesiui sumažės perpus.
Be kitų priemonių, ketinama organizuoti grupinius ir individualius elgesio keitimo užsiėmimus smurtautojams, teikti jiems psichologinę, teisinę ir kitą pagalbą – taip siekiama išvengti pakartotinio smurto atvejų. Iš viso tam numatyta apie 140 tūkst. eurų.
Už 20 tūkst. eurų bus atlikti ir taikomų smurtinio elgesio programų tyrimai, vertinant, ar programa efektyvi.
Planuojama vykdyti švietimo ir informavimo kampanijas, skirtas mažinti vilniečių pakantumą smurtui šeimose, lietuvių, lenkų ir rusų kalbomis – daugiausia, per 230 tūkst. eurų bus skirta užsiėmimams darželiuose ir mokyklose, įtraukiant tėvus.
Tai pat bus siekiama padidinti skubios, ilgalaikės ir kompleksinės pagalbos prieinamumą smurtą patyrusiems asmenims, pavyzdžiui, stiprinant psichologinių, teisinių ir socialinių paslaugų prieinamumą, užtikrinant nukentėjusių vaikų interesus – apie 200 tūkst. eurų ketinama skirti psichologinės pagalbos vaikams telefonu ir internetu stiprinimui, dar tiek pat - kokybiškos psichosocialinės pagalbos vaikams teikimui, apie 60 tūkst. eurų – nukentėjusių nuo smurto vaikų buitinių sąlygų gerinimui.
240 tūkst. bus skiriama papildomiems etatams specializuotos pagalbos centruose, taip pat teisinei pagalbai, įskaitant vaikų atstovavimą teismuose.
Norima ir operatyvesnės specialistų reakcijos į konkrečius smurto atvejus – vien specialistų mokymams numatoma skirti papildomai per 200 tūkst. eurų.
„Vilniaus savivaldybė būtų pirmoji ir pademonstruotų gerą pavyzdį kitoms savivaldybėms, kad prie nacionalinės strategijos taip pat reikia prisidėti“, – teigė programą trečiadienį taryboje pristatęs vicemeras, socialdemokratų vadovas Gintautas Paluckas.
Jis pabrėžė, kad su smurtu daugiausia susiduria moterys - anot pateiktos statistikos, fizinį ar psichologinį smurtą Lietuvoje patiria 43 proc., fizinį ar seksualinį – 25 proc. moterų.
„Noriu pasakyti, jog šios programos patvirtinimas sukeltų teigiamą rezonansą, nes ir Kaunas, mano žiniomis, yra pasiruošęs replikuoti į panašią programą, ir kiti miestai, matyt, pasiruošę prisijungti (...). Indėlis būtų ženklus, reikšmingas ir padėtų šią problemą spręsti“, – aiškino G. Paluckas.
Tiesa, kai kurie tarybos nariai stebėjosi, kad programos kūrėjai esą neproporcingai dėmesį skyrė smurtui prieš moteris, pamiršdami vyrus.
„Neproporcingai padalintos lėšos smurtui prieš vyrus, turėtų būti skiriama 50 ant 50 procentų“, – pusiau ironizuodamas teigė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas Jaroslavas Kaminskis.
Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) atstovė Aldona Šventickienė taip pat tikino, kad artimoje aplinkoje smurtui prieš vyrus skiriama per mažai lėšų, tuo metu Markas Adamas Haroldas stebėjosi tarybos narių ironija ir pabrėžė, kad smurto prieš vyrus šeimoje problema tikrai egzistuoja.
Taip pat apsispręsta kas pusmetį įvertinti programos rezultatus – programos įgyvendintojai turės teikti kas pusmetį.
2015 metų duomenimis, Vilniaus savivaldybėje registruoti 3637 įvykiai, susiję su smurtu artimoje aplinkoje – tai sudarė beveik dešimtadalį visų tokio pobūdžio pranešimų Lietuvoje. Tiesa, nurodoma, kad Kaunas lenkia Vilnių – Kauno savivaldybėje 2015-aisiais registruoti 4049 tokie