Komentuodamas baigtą ikiteisminį tyrimą jis ketvirtadienį žurnalistams taip pat atskleidė, kad tirdami OMON veiklą prokurorai į atskirą ikiteisminį tyrimą išskyrė bylą, kurioje įtariamieji yra lietuviai.
„Kol kas viena (byla išskirta - BNS), bet pavardžių daugiau", - teigė R.Jancevičius.
Pasak prokuroro, tuometinio Sovietų Sąjungos vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenės Vilniaus ypatingosios paskirties milicijos padalinio (OMON) vadovai B.Makutynovičius ir V.Razvodovas įtariami 15 nusikaltimų. Jie, pasak R.Jancevičiaus, figūruoja ir „Sausio 13-osios bylos fone", ir įvairiuose pasienio postų užpuolimuose.
„Iš viso mūsų prokurorai inkriminuoja šiems dviem asmenims 15 nusikalstamų veikų. Tai yra susiję su mūsų pasienio postų užpuolimais, tai yra ginklų grobimai, žmonių sužalojimai, apšaudymai - visas spektras tų veikų", - žurnalistams sakė jis.
Prieš perduodant bylą teismui dar numatoma su jos medžiaga supažindinti nukentėjusiuosius.
R.Jancevičius sakė neabejojantis, kad teks bendrauti su kaltinamųjų advokatais, o ne su jais pačiais.
„Be jokios abejonės, mes pagal galiojančias teisės normas privalėsime pateikti visą baudžiamosios bylos medžiagą susipažinti šitų dviejų asmenų greičiausiai advokatams, nes be jokios abejonės, aš manau, kad šie asmenys tikrai neatvyks į Lietuvą ir nesusipažins su baudžiamosios bylos medžiaga", - kalbėjo jis.
„Procesas mūsų šalyje yra išties humaniškas ir su šita baudžiamosios bylos medžiaga bus sudarytos sąlygos ir galimybės susipažinti nukentėjusiesiems, o tokių nukentėjusiųjų šitoje byloje mes jau turime nusistatę arba tokių tokių yra daugiau negu 30. Tarp jų - mūsų valstybinės organizacijos: Mutinė, Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir panašiai", - teigė prokuroras.
Iš viso byloje - ne mažiau kaip 20 tomų medžiagos.
„Norėčiau pažymėti, kad tokia byla, toks procesas - asmens perdavimas į teismą jam nesant yra praktiškai viena iš pirmųjų mūsų šalyje, tai gi apsiriboti dabar laiku, kada konkrečiai bus perduota byla, aš tiesiog nedrįsčiau, nes išlaikyti procedūrą užims laiko", - sakė R.Jancevičius ir išreiškė viltį, kad supažindinimo procesas „nebus toks begalinis" ir byla 2013-ųjų pirmą pusmetį pasieks teismą.
Prokurorai ketvirtadienį pranešė baigę ikiteisminį tyrimą dėl buvusių Vilniaus OMON vadovų nusikaltimų 1991 metais ir ketina perduoti bylą teismui, kad jie galėtų būti teisiami už akių dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui.
„Prokurorams yra žinoma, kad jų buvimo vieta yra Rusija. Rusija į mūsų nevienkartinius prašymus atsisako juos išduoti", - teigė R.Jancevičius.
„Paskirtas jiems kardomasis kalinimas, kaip kardomoji priemonė. Yra išduotas Europos arešto orderis, tai jeigu jie kirs Rusijos valstybinę sieną, jie nesąlygiškai turi būti sulaikyti ir suimti", - akcentavo jis.
Pasak prokuratūros, abu OMON vadai įtariami organizavę jų vadovauto sovietų represinės struktūros padalinio vykdytus nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus prieš Lietuvos Respublikos gyventojus ir juose dalyvavę..
B.Makutynovičius ir V.Razvodovas gali būti teisiami pagal Lietuvos Baudžiamojo kodekso straipsnius, kurie numato atsakomybę už tarptautinės teisės draudžiamą elgesį su žmonėmis ir tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimą, kankinimą ar kitokį nežmonišką elgesį su jais ir jų turto apsaugos pažeidimą.
Minėtiems nusikaltimams senatis netaikoma, jie priskiriami prie nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų.
Anot prokuratūros, pranešimai apie ikiteisminio tyrimo pabaigą įtariamiesiems bus išsiųsti per kompetentingas Rusijos susižinojimo institucijas.
„Surašius kaltinamąjį aktą, baudžiamoji byla bus perduota teismui, o kaltinamojo akto nuorašas įtariamiesiems bus išsiųstas per baudžiamojo proceso įstatyme ir tarptautinėse sutartyse numatytas šios šalies susižinojimo institucijas", - informavo Generalinė prokuratūra.
Prokuratūros teigimu, prieš dvejus metus įsigaliojusios Baudžiamojo kodekso pataisos sudaro galimybę tokius įtariamuosius teisti už akių, negalint jų apklausti.
Anksčiau prokuratūros atstovai BNS yra sakę, kad B.Makutynovičius bei V.Razvodovas kaltinami dėl veiksmų prieš Lietuvą nuo 1991 sausio 11-osios iki 1991 rugpjūčio 25 dienos.
1991 metų sausio 13-osios naktį, Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių. Tų pačių metų liepos 31-ąją Medininkų muitinės poste buvo nužudyti septyni policijos ir muitinės pareigūnai, saugoję sovietų tuomet dar nepripažintos Lietuvos valstybės sieną.