Vilniaus centre nešini plakatais ir vėliavomis žygiavo tautininkai

 (875)
Teisę žygiuoti Gedimino prospektu išsikovoję tautininkai surengė eitynes Gedimino prospekte ir skandavo „Lietuva – lietuviams“. Eitynėse dalyvavo maždaug pusantro tūkstančio žmonių - mažiau nei ankstesniais metais.
Vilniaus centre nešini plakatais ir vėliavomis žygiavo tautininkai
© DELFI (T.Vinicko nuotr.)

Eisena prasidėjo apie 16 val. Pirmose gretose žygiuojantys nešė vėliavą su Ukrainos ir Lietuvos motyvais „Už mūsų ir Jūsų laisvę“. Taip pat buvo nešami plakatai su užrašais „Lietuviais norime ir būt...“, „Didžiuojuosi, jog esu lietuvis!“.

Eidami Gedimino prospektu nacionalistai skandavo „Lietuva, Lietuva“, „Lietuva – lietuviams“, „Tautinė valstybė – socialinė lygybė“, „Lietuva – Lietuvos vaikams“, dainavo patriotines dainas.

Gedimino prospektas buvo užtvertas policijos pareigūnų, žmonės eitynių dalyvius stebėjo nuo šaligatvio. Pastarieji eidami skandavo: „Tėvynė, laisvė, nacionalizmas“.

Atsisakyta pirminės idėjos, kad eisenos priekyje riedės motociklininkai. Eiseną vedė policijos pareigūnai.

Susirinkę prie Seimo eisenos dalyviai ragino padėti Ukrainai, buvo padėta aukų dėžutė.

J. Panka sukritikavo R. Juknevičienę ir J. Oleką

Po eisenos kalbėjęs J. Panka sakė, kad jam nesvarbu nei susirinkusių į eiseną asmenų politinės pažiūros, nei partinė priklausomybė.

„Nepriklausomybė nėra duotybė, kurią paskelbi ir užmiršti. Ne. Kiekvieną dieną nepriklausomybę reikia ginti iš naujo. Nė lašo nepriklausomybės mums neduos kažkas. Atvirkščiai – kiekvieną dieną ir kiekvienais metais iš mūsų nepriklausomybę bando atimti. Bando ją pavogti. 2004 metais mūsų valdininkai labai prastai derėjosi ir stodami į ES mes praradome labai daug nepriklausomybės. Dėl ko? Todėl, kad žmonės, kurie derėjosi, nesirūpino tauta, tėvyne. Jiems buvo svarbu gauti gardų kąsnį, kuo daugiau nuolaidų padaryti.

Vėliau, 2008 metais, mūsų du „nepriklausomybės daktarai“ – J. Olekas ir R. Juknevičienė – palaidojo mūsų kariuomenę, šauktinių kariuomenę. Vienas iš jų padarė juodą darbą, o kita stovėjo prie laidotuvių ir nieko nedarė, nereanimavo. Nė pirštelio nepajudino. Tokiu būdu buvo sukeltas rimtas pavojus šalies nacionaliniam saugumui. Dar vėliau šalies Konstitucinis teismas atėmė iš tautos šeimos sąvoką, teisę į referendumą ir demokratinius rinkimus. Šiuo metu kelios UAB užvaldė Seimą ir Vyriausybę. Pasidalinę milijonus iš valstybės biudžeto jie plauna mums visiems smegenis už mūsų pačių pinigus. Pro pirštus žiūrima į rinkimus, šalį ėda korupcijos ir neteisybės vėžys. Milijonas mūsų piliečių vergauja užsienyje. Šalyje plinta skurdas, asocialumas ir liberalizmas“, – piktinosi J. Panka.

Policija: eitynės praėjo sklandžiai

„Eitynės praėjo sklandžiai, be provokacijų, be pažeidimų, nebuvo suimtas nė vienas žmogus. Pirmieji eitynių dalyviai nuo Katedros iki Seimo rūmų žygiavo apie pusvalandį. Prie Seimo jiems numatyta būti iki 18 val.“, – šiemet vykusias eitynes įvertino policijos atstovas, komunikacijos poskyrio specialistas Paulius Radvilavičius.

Anot jo, palyginti su praėjusiais metais šiemet buvo kur kas mažiau dalyvių ir policijos pareigūnų.

Nors buvo pastebėti keli provokatoriai, policijos dėmesio jie neatkreipė.

„Visa eisena buvo stebima, viskas buvo dokumentuojama. Niekas neliko nepastebėta, tad jei iš tikro paaiškės, kad kažkas pasakė žodžius, kurių negalima sakyti ar ką demonstravo, aiškinsimės“, – sakė P. Radvilavičius.

Susirinko mažiau

Nuo 15 val. eitynių dalyviai rinkosi Vilniaus Katedros aikštėje. Čia vyko Nepriklausomybės dienai skirtas koncertas, tad žmonių buvo daug.

Atvykusieji į eitynes stoviniavo grupelėmis. Atėjo ne tik jaunimas, bet ir vyresnio amžiaus žmonės su Lietuvos vėliavomis, garsiakalbiais. Patriotiškai nusiteikusių asmenų būryje plevėsuoja ir Estijos, Latvijos, Vyčiu puoštos vėliavos. Dalis jaunuolių žastą yra papuošę trispalve, drabužius – užrašais „Lietuva“.

„Skinais“ vadinamų skustagalvių šįsyk buvo gerokai mažiau nei ankstesniais metais.

Dar prieš kelias dienas socialiniuose tinkluose eitynių dalyviai buvo raginami „šokti į naujas kelnes“.

„Ar pastebėjai, kad viskas keičiasi? Artėja eisena, demonstracija ar mitingas? Metas šokti į naujas kelnes! Naujas veidas amžinai idėjai“, – buvo sakoma viešai išplatintame plakate, kuris ragino plikas galvas dengti kepurėmis, nepamiršti į eiseną atsinešti vėliavų ir garsiakalbių.

15 val. prie Katedros jau buvo atvykęs ir Litvakų studijų instituto Vilniuje ekspertas, aršus šių eitynių kritikas žydas Dovidas Katzas. Kiek vėliau atvyko ir Lietuvių tautinio centro pirmininkas ir žurnalistas Ričardas Čekutis, Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos pirmininkas Julius Panka.

Renginį prižiūrėjo gausios policijos pajėgos – aikštėje stovi policijos ir karo policijos pareigūnai..

Teigė, kad laukia visų patriotiškai nusiteikusių žmonių

DELFI primena, kad eitynes organizuoja Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga ir Lietuvių tautinis centras.

Anot jų, šios eitynės – „Tai patriotinio jaunimo laisvės proveržis, iššūkis viso pasaulio globalistams bei kosmopolitams, siekiantiems suniveliuoti, sunaikinti tautas, nacionalines kultūras, paversti laisvas ir išdidžias Europos tautas pilka mase be savo istorijos, be kalbos, be identiteto, be šaknų“.

Anksčiau šių organizacijų išplatintame pranešime buvo teigiama, kad šiemet į eitynes atvyks nemažas būrys nacionalistų iš užsienio šalių. Atsisakyti šūkio „Lietuva – lietuviams, lietuviai – Lietuvai!“ – neplanuojama.

Paaiškino, kodėl šūkis „Lietuva – lietuviams“ užgaulus

Etninių tyrimų instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja Vita Petrušauskaitė DELFI paaiškino, kodėl šūkis „Lietuva – lietuviams“ daliai Lietuvos piliečių gali būti užgaulus.

„Praėjo daugiau kaip 20 Nepriklausomybės metų, bet iki šiol lietuvis neretai tapatinamas tik su etnine grupe, vis dar neįsitvirtino lietuvio, kaip Lietuvos piliečio, kategorija“, – aiškino V. Petrušauskaitė.

2006 m. Konstitucinis Teismas (KT) išaiškino, kad Konstitucijoje minima tauta – ne lietuvių etninė grupė, o Lietuvos piliečių bendruomenė. Pasak KT, tautos vardu priimami sprendimai apima visą piliečių bendruomenę.

„Tačiau dėl griežtai brėžiamų etninių ribų iš daugumos pusės, dalis Lietuvos rusų, lenkų ir kitų etninių grupių iki šiol jaučiasi nepatogiai arba turi sunkumų pasakyti tokį, atrodo, paprastą sakinį „Aš esu lietuvis, Lietuvos pilietis“, – sako V. Petrušauskaitė.

Mokslininkės teigimu, minėti sunkumai kyla ne tiek dėl etninių grupių tapatybės problemų, o dėl daugumos brėžiamų etninių ribų. Lietuviai, kaip etninė grupė, neretai kvestionuoja kitų Lietuvos piliečių galimybes įvardinti save lietuviais.

V. Petrušauskaitė atkreipė dėmesį, kad atkuriant nepriklausomybę rusai, lenkai, žydai palaikė lietuvius ir jų siekį atkurti valstybę. Tiek 1918 m., tiek 1990 m. jų palaikymas buvo labai svarbus, be etninių grupių palaikymo lietuviai vargu ar būtų galėję atkurti nepriklausomą valstybę.

Ragino nesivaikyti stereotipų

DELFI Tautininkų sąjungos vicepirmininkė renginiams Vilma Čekutienė dar prieš eitynes sakė, kad Lietuvos Nepriklausomybės dieną paminėti būtent eitynių forma nuspręsta dėl to, kad tai – tradicija. V. Čekutienė patikino, kad ši idėja kilo prieš maždaug 7 metus.

„Šios šventimo formos nenorime pakeisti, nes labai neblogai pavyksta. Taip švęsti sugalvojo jaunimas. Eitynės rengiamos, nes norime atšvęsti mūsų šalies Nepriklausomybės dieną. Tai yra visų Lietuvoje gyvenančių žmonių, kurie žino Lietuvos istoriją, gerbia lietuvių tautą, eitynės. Reikia baigti laikytis stereotipų ir panašių dalykų – mes tik atšvenčiame Nepriklausomybės dieną“, – paklausta apie eitynių prasmę, sakė ji.

Tokios eitynės Vilniuje 2013 m. vyko be savivaldybės leidimo, 2014 m. jis buvo išduotas.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

V. Putino Rusija. Projektas, iš kurio Rusija gauna didžiausią naudą (243)

Nuo 2015 m. pradėjusi veikti Eurazijos ekonominė sąjunga (EES) buvo sukurta per ganėtinai trumpą laiką ir perėjo visas tris integracijos pakopas – nuo muitų sąjungos 2010 m. iki vieningos bendrosios rinkos 2012 m. ir labiausiai integruotos ekonominės sąjungos, apimančios atskirų ekonominės politikos sričių koordinavimą, 2015 m.

Orai: spūstels stipresnis šaltis (12)

Savaitgalio pradžioje daugelyje rajonų pasnigs, šaltis palaipsniui stiprės ir sekmadienio naktį galime sulaukti 10–11 laipsnių šalčio, LRT radijui sako sinoptikė Alva Nagelytė.

Lietuvoje užuovėją radusi ukrainietė: tai kultūringa, neturtinga ir labai tuštėjanti šalis (690)

Ieškoti saugaus prieglobsčio į Lietuvą atvykusi ukrainietė savo ateitį kuria Panevėžyje.

Klaipėdoje – šventė: įžiebė ir Kalėdų eglę, ir magišką sniego rutulį (87)

Klaipėda savo pagrindine miesto Kalėdų egle ir kitais šventiniais akcentais šiemet siekė tapti itin išskirtine. Šeštadienio vakarą Kalėdų senelis stebuklingais žodžiais įžiebė gyvą Kalėdų eglę bei greta jos sumontuotą milžinišką sniego rutulį. Gausiai susirinkę klaipėdiečiai neslėpė susižavėjimo, nes nieko panašaus uostamiestyje dar nebuvo matę.

V. Andriukaitis: esame gilioje krizėje (612)

Lietuvos deleguotas Europos Komisijos narys, socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis sako, kad socialdemokratų partija po rinkimų yra gilioje krizėje. Jis kritikuoja socialdemokratų pasirinktas ministerijas ir sako, kad socdemams svarbiausi turi būti socialinės apsaugos, švietimo ir sveikatos reikalai.