„Aš su advokatu dar nekalbėjau, ką toliau jis ketina daryti. Aš galvoju, kad reikės iš valstybės pasiimti pinigus, už kuriuos buvo nupirktos patalpos, jeigu nugriausime, kad kažkas kompensuotų nuostolius patirtus. Nė klausimų nėra“, – BNS sakė Ž. Povilonis.

Jis teigia pirkęs pastatą už 630 tūkst. litų (apie 182 tūkst. eurų), tačiau investavęs papildomai į jo įrengimą, tad svarsto namą įvertinti rinkos verte ir prašyti atlyginti visą sumą. Žalą, jo nuomone, turėtų atlyginti Druskininkų savivaldybė.

„Aš galvoju, jei griaus, turėtų būti Juodkrantės variantas, kad savivaldybė turės mokėti. Aš juk pirkau jau pastatytą namą“, – teigė jis.

Su Druskininkų meru Ričardu Malinausku BNS nepavyko susisiekti. Jo referentė informavo, kad meras šiuo metu yra komandiruotėje Azerbaidžane, į ją išvyko kaip Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, vėliau vyks į komandiruotę Taline ir darbe bus tik liepos 10-ąją.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) ketvirtadienį paskelbė, kad vadinamasis Vijūnėlės dvaras Druskininkuose turi būti nugriautas. Teismas konstatavo, kad pastačius gyvenamosios paskirties pastatą kurorto apsaugos zonos antrojoje juostoje buvo pažeisti Lietuvos įstatymai.

LAT teigimu, fizinis asmuo – vienos saugos įmonės apsaugininkas Romas Baranauskas, įsigijęs valčių nuomos punktą, įgijo teisę nuomotis valstybinės žemės sklypą, o valčių punktui 2010-aisiais sudegus sklypas Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo sujungtas su kitais sklypais. Naujai patvirtintu detaliuoju planu žemės sklypo naudojimo būdas pakeistas iš rekreacinės teritorijos ir poilsio pastatų statybos pakeistas į gyvenamąją teritoriją.

Galutinėje ir neskundžiamoje kasacinio teismo nutartyje pažymima, kad pakeitimas prieštaravo įstatymams bei Druskininkų savivaldybės turizmo ir rekreacinių teritorijų specialiajam planui.

Beveik 600 kvadratinių metrų pastatas Druskininkų centre, vietos gyventojų pramintas Vijūnėlės dvaru, kurortinėje zonoje pradėtas statyti 2013 metais. Statybai reikalingus leidimus davė Druskininkų savivaldybė ir vietos žemėtvarkininkai. Iš pradžių šis turtas priklausė alytiškiui R.Baranauskui, vėliau – kauniečiams sutuoktiniams, verslininkui Žilvinui ir Zinai Poviloniams. Šie asmenys teikė kasacinius skundus Aukščiausiajam Teismui.

Gindama viešąjį interesą 2014 metais Generalinė prokuratūra kreipėsi į Vilniaus apylinkės teismą, siekdama panaikinti visus su statybomis šioje teritorijoje susijusius dokumentus. Tačiau šis teismas atsisakė tenkinti prokuratūros reikalavimus. 2015-ųjų rudenį Vyriausybė iš savo nutarimo išbraukė visą skyrių, kuris reglamentavo kurortų apsaugos zonas. Teisėsauga buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą, įtardama neteisėtą poveikį naikinant šį teisės aktą, tyrimas nutrauktas neradus nusikalstamos veikos požymių.

Tačiau paviešinus jame figūravusių politikų ir Vyriausybės narių pokalbių išklotines, paaiškėjo, kad kurortinių zonų panaikinimo siekė Druskininkų meras Ričardas Malinauskas, jis tuo metu priklausė Socialdemokratų partijai. Dėl to jis ne kartą skambino tuometiniam aplinkos ministrui Kęstučiui Trečiokui, Vyriausybės kancleriui Alminui Mačiuliui, kitiems pareigūnams.

Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujančia pagrindiniam šalies įstatymui Vyriausybės darbo reglamento nuostatą, kuri leidžia Vyriausybės posėdžio darbotvarkę papildyti iš anksto nederintais klausimais.