Europa Sąjunga (ES) turi rasti vieningą poziciją Rusijos ir Gruzijos konflikto atžvilgiu, tačiau Maskvą kol kas reikėtų spausti politiškai ir nesigriebti sankcijų. Tokią poziciją penktadienį išsakė užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas ir Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Justinas Karosas. Savo ruožtu Seimo Europos reikalų komiteto (ERK) primininkas Andrius Kubilius siūlo pagalvoti apie tokias sankcijas, kokios buvo pritaikytos Baltarusijai.
Justinas Karosas
© DELFI (J.Markevičiaus nuotr.)
Pirmadienį Briuselyje rengiamas neeilinis ES valstybių vadovų susitikimas, kuriame dalyvaus ir Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus. Jo išvakarėse Užsienio ir Europos reikalų komitetų nariai bendrame posėdyje už uždarų durų aptarė, kokios pozicijos reikėtų laikytis mūsų šaliai.

„Aš tai pavadinčiau signalais. Rusija turi gauti aiškius signalus iš ES, kurie parodytų, kad tokių problemų sprendimas jėga neatneša laukiamų rezultatų“, - žurnalistams sakė P. Vaitiekūnas, paklaustas apie galimas sankcijas Rusijai. Šiuos signalus ES turėtų reikšti tarptautinėse organizacijose – JT, ESBO, Europos Taryboje, „kad signalai abiem konflikte dalyvaujančioms pusėms būtų konkretūs ir aiškūs“.

Petras Vaitiekūnas
© DELFI (J.Markevičiaus nuotr.)

Tačiau, kaip teigė ministras, pirmadienio susitikime turi būti aptarta galimybė nusiųsti į Gruziją taikdarius – civilinę misiją su karine dimensija.

Pasak P. Vaitiekūno, dabar svarbiausia siekti vieningos bloko pozicijos: „Šitas konfliktas nesibaigs greitai. Lemiama yra ES vienybė. Mes manome, kad sprendime turi būti akcentuotas Gruzijos teritorinis integralumas, Nicolas Sarkozy ir Dmitrijaus Medvedevo šešių punktų planas, turi būti surengta donorų konferencija sugriautai Gruzijos infrastruktūrai padėti atstatyti“.

J. Karoso teigimu, kalbėjimas vienu balsu turėtų didesnį poveikį sprendžiant konfliktą. Pirmiausiai esą bus siekiama politinio įvertinimo ir kalbama apie politinio poveikio priemones, pavyzdžiui, pasakyti, kokios pasekmės laukia Rusijos, jei nebus atstatyta situacija prieš Pietų Osetijos ir Abchazijos okupavimą, o ne konkrečius „techninius dalykus“.

„Jei mes siekiame bendros ES pozicijos, griežtumo iškėlimas tokiai pozicijai nepasitarnauja, kadangi ne visos ES valstybės kalba radikalia politine kalba. Dažniausiai jos kalba santūria diplomatine kalba. Ta kalba yra labiau civilizuota ir efektyvi nei griežta politinė retorika“, - pažymėjo URK pirmininkas.

Paklaustas, ar santūria kalba įmanoma pasiekti rezultatą, J. Karosas teigė, jog „turime mėginti kelią, o ne eiti į tą kalbos toną, kuriuo kalba partneris“: „Rusija neįsiklausė į diplomatinį toną, ji pradėjo kalbėti ginklų kalba. Tai nereiškia, kad ir mes turime kalbėti ginklų kalba“.

„Sprendimas negali būti vienpusis. Jei kita pusė imperiškai, agresyviai elgsis, vienos pusės pastangos konfliktą švelninti nueis veltui“, - teigė jis.

P. Vaitiekūnas siūlė galvoti „ne negatyviai, o pozityviai, ne kaip nubausti Rusiją, o kaip padaryti ES ir Lietuvą stipresnę, vieningesnę, koncentruojantis į saugumo tematiką, visų pirma energetinio saugumo“.

Savo ruožtu A. Kubilius Lietuvos radijui teigė manantis, kad Lietuvai reikia siekti griežtos ES reakcijos į karinę agresiją Gruzijoje.

„Lietuva turi siekti, kad ES reaguotų politinėmis priemonėmis pačiu griežčiausiu būdu, - kalbėjo jis. – Europos santykius su Rusija reikia svarstyti prisimenant ir Baltarusiją. Rusija nuo Baltarusijos skiriasi tuo, kad ji tarptautinės teisės požiūriu yra agresorė ir okupantė. Jei Baltarusijos atžvilgiu buvo taikomos konkrečios sankcijos, Baltarusijos narystė Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje buvo sustabdyta, analogiškos priemonės turi būti svarstomos ir ES santykiuose su Rusija“.

Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus sako, kad ES turi siekti, jog Rusijos ir Gruzijos konfliktas nesiplėstų.

ES pirmadienį svarstys galimas sankcijas Rusijai

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Kita augančių algų pusė visai nedžiugina (24)

Lietuvos gyventojų emigracija – itin neigiamas reiškinys, turėjęs tik vieną teigiamą pusę –...

A. Tapinas apie mokytojų padėtį: jei taip, tai emigruočiau (105)

Vienas įtakingiausių Lietuvos žurnalistų Andrius Tapinas prisipažįsta, kad jei uždirbtų 400...

Pragaru virtusios Barselonos epicentre atsidūrusi gidė: nuo teroristų vos pasprukau jau antrą kartą (21)

Ketvirtadienio vakarą Barselonoje autobusiukui įvažiavus į minią pėsčiųjų prasidėjo virtinė...

Incidentas Suomijoje: policija pašovė vyrą, peiliu badžiusį žmones atnaujinta (91)

Suomijoje, Turku mieste policija į koją pašovė vyrą, peiliu sužeidusį kelis žmones, praneša...

Kiek studentai mokės už butus Vilniuje (78)

Rugpjūtis ir rugsėjis tradicinis būsto nuomos pikas miestuose, kuriuose yra aukštosios mokyklos....

Nacionalinėje žemės tarnyboje sujudimas: atlikta krata vadovo kabinete (66)

Kaip DELFI patvirtino Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) veiklą kuruojantis žemės ūkio...

Paprastas būdas saugotis nuo radiacijos (2)

Pastaruoju metu žmonės vis dažniau domisi instrukcijomis - ką daryti, jei branduolinis karas visgi...

Kraupi moters išpažintis: brolis pirma pardavė kiemo draugams, o toliau prievartavo pats (176)

Nuo savo praeities ji bėgo ilgai ir baisią paslaptį slėpė ir nuo mylimųjų, ir nuo vaikų,...

Staigmena po maudynių – ausies uždegimas (1)

Grįžus po kelių dienų poilsio prie ežero sūnui pradėjo skaudėti ausį, iš jos šiek tiek...

Madridas į kovą su terorizmu pasitelks neįprastą priemonę (37)

Keliose Madrido pėsčiųjų gatvėse bus pastatyti didžiuliai gėlių vazonai, kurių paskirtis bus...