Viena žiauriausių religijų – katalikybė?

Nors krikščionybė vadinama meilės religija, žemiškosios katalikų praktikos skleidžia netoleranciją mąstantiems ir gyvenantiems kitaip nei katalikybės stabai. Taip Seime vykusioje konferencijoje „Mes ne prašome, o reikalaujame“, skirtoje ginti moters teisę į savo kūną, kalbėjo Seimo narė bei Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos pirmininkė prof. Marija Aušrinė Pavilionienė.

Anot jos, šiais civilizacijos laikais moters kūnas ir gyvenimas, šeimos gyvenimas religinio fundamentalizmo valstybėse vis dar priklauso nuo religijos hierarchų ir politikų bendro susitarimo.

Moterys trukdo tobulėti vyrams?

„Moteriškoji lytis verčiama paklusti tradiciniam požiūriui į šeimą, atsisakyti šeimos planavimo ir vaisingumo reguliavimo, lytinio švietimo informacijos. Draudžiama naudoti saugos priemones net tuomet, kai siekiama apsisaugoti nuo ŽIV ir AIDS, lytiškai plintančių ligų. Ir tokie individai mano turintys teisę vadintis moraliais žmonėmis, laiko save tradicijų ir vertybių puoselėtojais?

Tokie individai trokšta tik valdžios, kurios siekia kitų žmonių gyvenimo, sveikatos ir gyvybės, žmogaus teisių paniekinimo kaina. Vėl kartoju mūsų konferencijos pavadinimą ir leitmotyvą: mes neprašome, mes reikalaujame, kad Lietuvoje būtų gerbiamos žmogaus ir moters teisės, kad klerikalai nesikištų į įstatymų leidybą, nes jų įtakoje priimti įstatymai ir koncepcijos sulaukia demokratinės Europos bendrijos pasmerkimo“, - kalbėjo M. A. Pavilionienė.

Vienas iš konferencijos tikslų – apžvelgti, kaip Lietuvoje per 15 metų įgyvendinama Kairo konferencijos veiksmų programa, skirta moterų reprodukcijos teisėms, tarp kurių ir teisė pačiai moteriai pasirinkti, kada ir kiek vaikų gimdyti, bei teisė į saugų abortą, jei nėštumas neplanuotas.

Moterų nevyriausybinės organizacijos jau ne kartą pabrėžė, kad Lietuvos Vyriausybė nevykdo tarptautinių įsipareigojimų, iki šiol nėra sukūrusi Lietuvos lytinės ir reprodukcinės sveikatos ir teisių strategijos, nepriimti lytines ir reprodukcines teises užtikrinantys įstatymai. Atvirkščiai – jaunimui per lytinio ugdymo pamokas apie kontracepciją kalbama kaip apie blogį, o Seime periodiškai pasigirsta siūlymai uždrausti abortus.

„Religija vyriškajai lyčiai suteikė pirmumo privilegiją, o moteriškąją lytį laikė ir iki šiol laiko žemesniąja lytimi, kuri, kaip teigiama Rytų religijų praktikoje, tarsi stabdo vyro vidinį tobulėjimą ir dvasinį išsilaisvinimą. Šių metų Berlyno tarptautiniame nevyriausybinių organizacijų forume, skirtame vystomajam bendradarbiavimui, lytinei ir reprodukcinei sveikatai ir teisėms, buvo priimta rezoliucija, kurioje pasaulio vyriausybės yra raginamos išlaisvinti politiką nuo fundamentalistų religinių doktrinų, atriboti religiją ir politiką“, - teigė pranešėja.

Anot jos, visuomenės raida ir mokslo pažanga įrodė, jog tradicijos ir moralės normos kinta, jog prievarta diegiamos religinės nuostatos ar religinė pasaulėjauta, žmogaus gyvenimą gali smarkiai pažeisti, sužaloti, o moteris, mergaites, lytinių mažumų narius pasmerkti mirčiai. Sielovada paverčiama religinio fundamentalizmo prievarta, o suabsoliutintos religinės doktrinos – valstybės politika, kai moterys už teisę į savo kūną yra teisiamos, kalinamos, žudomos ar paverčiamos ligonėmis.

Indijoje moterys mėnesines verčiamos reguliuoti medikamentais

M. A. Pavilionienė savo pranešime apžvelgė, kaip religija veikia valstybės politiką kai kuriose kitose valstybėse. Indijoje, kur sugyvena įvairios religijos, moterys medikamentais turi reguliuoti savo menstruacijų ciklą, kad religinių švenčių metu savo tariamais nešvarumais nesuterštų šventyklų. Šiame krašte atliekami selektyvūs abortai išsaugant vyriškosios lyties vaisių. Dirbtinai organizuojamos nuotakų savižudybės, nes neturtingos nuotakos neturi kraičio.

Islamo šalyse – Irane, Irake, Afganistane – moterys už „neteisingą“ elgesį viešojoje vietoje yra baudžiamos, plakamos, o už neištikimybę – užmėtomos akmenimis. Afrikoje, Šri Lankoje, Indonezijoje iki šiol apipjaustomi moterų lytiniai organai. Laose budizmo religija moterims, skirtingai nuo vyrų, draudžia patirti lytinį pasitenkinimą. Abortas, kontraceptikai, prezervatyvai, lytinis ugdymas yra taip pat draudžiami. Sergantiems ŽIV/AIDS padeda ne valstybė, o budistų vienuoliai.

Filipinų respublikoje, kur vyrauja katalikybė, propaguojamas lytinis susilaikymas, draudžiamas abortas, kontraceptikai. Lotynų Amerikos valstybėse abortas yra laikomas kriminaliniu nusikaltimu. Tokia padėtis ir kaimyninėje Lenkijoje, kurios dramatiškos abortų draudimo istorijos pasiekia net Europos žmogaus teisių teismą. Šalyje išvystytas abortų turizmas, kai moterys vyksta į kitas šalis nutraukti nėštumo.

„Lietuvoje įstatymų projektai atiduodami katalikų juristų peržvalgai. Katalikybės įtakoje sukurta šeimos politikos koncepcija. Valstybinės aukštosios mokyklos rengia dvasininkus ir religijos mokytojus. Bažnyčios hierarchai mėgina įtikinti VU medicinos fakultetą atsisakyti dėstyti aborto ir dirbtinio apvaisinimo procedūras. Kai kurie ginekologai savo religinius įsitikinimus iškelia aukščiau už gydytojo pareigas“, - vardijo Seimo narė.

Kam nepritaria Bažnyčios hierarchai

Grįždama prie Kairo konferencijos veiksmų programos, kurią sudaro 16 įvairios tematikos skyrių, M. A. Pavilionienė primena, kad 8 skyriams Šventojo Sosto atstovai pritarė tik iš dalies. „Kyla klausimas – kodėl? Gal teisūs tie, kurie katalikybę vadina viena žiauriausių religijų?“ – klausė pranešėja.

Katalikai nepritarė VII skyriui, kuriame akcentuojama žmogaus teisė planuoti šeimą, reguliuoti vaisingumą, susilaukti ar nesusilaukti vaikų, gyventi žmogų tenkinantį ir atsakingą lytinį gyvenimą. Skyriuje kalbama apie būtinybę stabdyti smurtą prieš moteris ir vaikus, apie vyriausybių įsipareigojimus remti dirbtinio apvaisinimo procedūras, padėti nevaisingiems susilaukti palikuonių ir apie tėvų, vaikų, jaunimo lytinį švietimą.

Kaip teigė M. A. Pavilionienė, rezervuotai pritarta ir VIII skyriui, kuriame akcentuojamas rūpestis žmonių sveikata ir gyvenimo prailginimu, kova su vėžiu ir ŽIV/AIDS, mergaičių paauglių švietimas dėl ankstyvojo nėštumų išvengimo, saugi motinystė, moterų lyderystė visuomenėje.

XI skyriuje kalbama apie mergaičių ir moterų švietimą, apie tai, kad švietimas gerina žmogaus gyvenimo kokybę, kad reguliuojant vaisingumą motinoms suteikiama galimybė išsaugoti ir išauginti pagimdytus vaikus, kad pagimdžiusios paauglės turi tęsti mokslą.

Bažnyčioms tarnams užkliuvusiame XII skyriuje aptariami mokslo tyrimai, naujos technologijos, tarptautinis bendradarbiavimas ieškant saugių vaisingumo reguliavimo metodų bei įveikiant ŽIV/AIDS, lytiškai plintančias ligas. Čia kalbama apie lyčių stereotipų naikinimą ir lyčių lygybę.

Tuo tarpu kituose skyriuose, kurie taip pat buvo nepriimtini, kreipiamasi į vyriausybes, parlamentarus, nevyriausybines organizacijas, privačius asmenis, kad šie rūpintųsi atskirties grupių, kaimo gyventojų ir paauglių problemomis, jų finansine parama, socialinių paslaugų gerinimu, vystomuoju bendradarbiavimu, bei raginama rekomendacijas paversti tikrove.

„Katalikų bažnyčia laiko moraliai nepriimtinu dalyku remti šeimos planavimą, lytinę ir reprodukcinę sveikatą ir teises. Vadinasi, Katalikų bažnyčia laiko moraliai nepriimtinu dalyku padėti žmogui – mergaitei, moteriai, šeimai, visuomenei, kad visuomenė būtų sveika ir laiminga. Tai kam tuomet iš vis reikalinga religijos įtaka politikai, jei menkinamas ir ribojamas žmogaus gyvenimas?“ – klausė pranešėja.