VGT sprendimas: atėjo laikas grąžinti privalomąją karo tarnybądiplomas ir darbovietė iš „loterijos“ neišbrauks, balsavimas

 (3143)
Antradienį sušauktame Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdyje priimtas sprendimas inicijuoti privalomosios karo tarnybos sugrąžinimą.
Dalia Grybauskaitė
Dalia Grybauskaitė
© Dž. G. Barysaitės (lrp.lt nuotr.)

Prieš keletą metų panaikintą šauktinių kariuomenę siūloma atkurti dėl pasikeitusios geopolitinės padėties, teigia prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Būtina papildomai stiprinti šalies gynybinius pajėgumus. Pasikeitus geopolitinei situacijai, kariuomenė ir taikos metu turi būti tinkamai parengta ginkluotai valstybės gynybai. Šiandieninė geopolitinė aplinka reikalauja sustiprinti ir pagreitinti kariuomenės komplektaciją. Todėl VGT nusprendė: būtina laikinai, penkerių metų laikotarpiui, atnaujinti privalomąją karinę tarnybą“, - teigė D. Grybauskaitė.

Pasak jos, Suomija, Estija, Norvegija ir Danija taip pat naudoja mišrią kariuomenę. O Lietuvai sprendimas esą leis per pusantrų metų pilnai sukomplektuoti kariuomenę.

„Ginti savo Tėvynę – Konstitucinė kiekvieno mūsų pareiga ir garbės reikalas“, - teigė prezidentė.

Kariuomenės vadas Vytautas Jonas Žukas žurnalistams teigė, jog realus batalionų užpildymas yra menkas, tik dviejuose tai viršija 50 proc.

„Kritinis kareivių trūkumas neužtikrina reikiamos parengties ir kelia realią grėsmę šalies saugumui“, - kalbėjo V. J. Žukas.

Pasak jo, šiemet į tarnybą pašaukti kariai 9 mėnesius būtų rengiami batalionuose. Po pusantro tūkstančio karo prievolininkų ketinama pašaukti trečiąjį ir ketvirtąjį šių metų ketvirtį. Taigi iš viso šiemet ketinama pašaukti apie 3 tūkst. vyrų. Per penkerius metus ketinama parengti apie 16 tūkst. šauktinių, kurie taptų ir kariuomenės rezervu.

Paklaustas, kokiu principu bus atrenkami šauktiniai, kariuomenės vadas tai pavadino „loterija“, kaip tai veikė, pavyzdžiui, JAV, Vietnamo karo metais.

„Tas karių skaičius bus surenkamas atrankos būdu, stebint visuomenės atstovams“, - sakė V. J. Žukas.

Atrankos kriterijai iš esmės trys: „sveikas, išsilavinęs, neteistas“. „Tie, kurie turi sveikatos problemų ar dar ko nors – automatiškai nepatenka į tą skaičių“, - pridūrė kariuomenės vadas.

Pasak jo, vengiantiems tarnybos šauktiniams bus taikoma baudžiamoji atsakomybė.

Ginkluotės šauktinių aprūpinimui, anot jo, kariuomenė turi pakankamai. Infrastruktūra esą taip pat pakankama. Numatomos lėšos šauktinių rengimui – 35 mln. litų, kurie bus rasti perskirstant kariuomenės turimus išteklius.

Kariuomenės vadas neslepia – į profesionalią kariuomenę neateina pakankamas kiekis žmonių.

„Nėra tiek norinčių. Turime arba dvigubai kelti atlyginimą, arba dar ką daryti“, - atviravo V. J. Žukas.

Pasak jo, jei Seimas nepritars šauktinių kariuomenės atkūrimui, teks viltis, kad daugiau žmonių susidomės tarnyba profesionaliose pajėgose.

„Grįšim prie to, ką darėme iki šiol – bandysime komplektuoti kariuomenę profesionalų pagrindu“, - teigė kariuomenės vadas.

Diplomas nuo kariuomenės neišgelbės

Prezidentūra DELFI informavo, jog karo prievolė, pagal planuojamą siūlymą, galiotų ir tiems vyrams, kurie yra, pvz., baigę aukštąjį mokslą ir susiradę darbą. Paprastai tariant, diplomas ir darbovietė iš „loterijos“ neišbrauks.

Sykiu pažymima, kad tiek darbo vietą, tiek kitas, jo manymu, svarbias aplinkybes šauktinis galės pateikti gavęs šaukimą. Esą kiekvienas atvejis bus vertinamas individualiai.

Be to, pažymima, kad jeigu į privalomąją karo tarnybą bus pašauktas dirbantis asmuo, darbdavys privalės 9 karo tarnybos mėnesius saugoti jo darbo vietą. 

Karo prievolė, atkūrus privalomąją karo tarnybą, būtų taikoma vyrams nuo 19 iki 26 metų. Numatoma kasmet pašaukti po 3-3,5 tūkst. jaunų vyrų. Kaip ir anksčiau taikytoje sistemoje, nuo privalomosios karo tarnybos būtų atleisti studijuojantys, mažus vaikus auginantys vieniši tėvai, dėl sveikatos būklės karo tarnybai netinkami asmenys.

Lietuvai perėjus prie profesionalios kariuomenės, į profesinę karo tarnybą ateina ne tiek žmonių, kiek buvo tikimasi. Dalinių komplektacija – toli iki idealios, tad šauktinių sugrąžinimas vertinamas kaip efektyvus būdas pagerinti Lietuvos pasiruošimą atremti galimą agresiją. Be to, skaičiuojama, kad šauktinių paruošimas, apmokymas ir išlaikymas valstybei kainuoja kone dvigubai pigiau, nei analogiškas profesionalių karių parengimas.

Beje, privalomąją karo tarnybą siūloma atkurti kiek kitais principais nei tie, kurie buvo taikomi iki šauktinių kariuomenės panaikinimo. Kai šauktiniai dar buvo Lietuvos kariuomenės dalimi, jie ginkluotosiose pajėgose praleisdavo po 12 mėnesių. Atkuriant privalomąją karo tarybą, šį terminą siūloma trumpinti iki 9 mėnesių.

Jei Seimas pritars po VGT sprendimo siūlomiems pakeitimams, pirmuosius šauktinius į kariuomenę tikimasi sugrąžinti jau šių metų rugsėjį.

Partijų lyderių pozicijos dėl šauktinių kariuomenės grąžinimo išsiskyrė

Valstybės gynimo tarnybai antradienį paskelbus siūlymą grąžinti šauktinių kvietimą į kariuomenę, Lietuvos politinių partijų pozicijos šiuo klausimu išsiskyrė.

Iš BNS kalbintų partijų lyderių, tik konservatoriai tvirtai pasisakė už šauktinių kariuomenę, kiti buvo linkę į klausimą žvelgti skeptiškai ir pirma gerai įvertinti visus privalumus bei trūkumus.

Pasak Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininko pavaduotojos Rasos Juknevičienės, klaida buvo jau šauktinių panaikinimas, todėl ji teigė palaikanti idėją juos grąžinti.

„Niekam ne paslaptis, kad visą laiką tą sakiau – kad tai labai reikalingas sprendimas. Žinoma, geriau vėliau negu niekada. Situacija yra visai pasikeitusi ir, jeigu mes norime, kad (Rusijos prezidentas) V.Putinas nedrįstų net galvoti apie kokią nors ataką prieš mūsų valstybę, visuomenė turi būti pasiruošusi“, – teigė R.Juknevičienė.

Ji pabrėžė, kad šauktinių grąžinimas yra būdas užtikrinti pakankamą karių rezervą.

Liberalų sąjūdžio partijos pirmininkas Eligijus Masiulis teigė kol kas negalintis vienareikšmiškai pasisakyti šiuo klausimu, tačiau buvo linkęs abejoti tokio sprendimo nauda.

„Reikėtų labai atidžiai įvertinti tą pasiūlymą. Suprantu geopolitinę situaciją, kuri dabar klostosi aplink Lietuvą, suprantu, kad reikia neišvengiamai ir maksimaliai greitai stiprinti savo karinius pajėgumus, tačiau kalbant apie šauktinių kariuomenės įvedimą, tai kertasi su mūsų rinkimų programa, todėl turėsime labai didelę diskusiją frakcijoje ir parlamente, o tada apsispręsime“, – BNS sakė E.Masiulis.

Anot jo, pirmiausia reikėtų pasistengti stiprinti profesionaliąsias ir savanoriškąsias pajėgas.

„Galbūt reikia didinti atlyginimus profesionaliems kariams, labiau juos motyvuoti. Ar tos tarnybos, kurios atsakingos už profesionalų paiešką ir savanorių paiešką, gal jos ne viską padaro? Mes manome, kad reikia stiprinti Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos finansavimą, didinti savanoriškų pajėgų skaičių, plėsti ir stiprinti Šaulių sąjungą bei jos finansavimą. Būtent šitie du dariniai galėtų papildyti profesionaliąją kariuomenę“, – teigė E.Masiulis.

Valdančiajai koalicijai priklausančios partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis Rolandas Paksas BNS tvirtino pirma turįs išgirsti partiečių nuomonę.

„Norėčiau išgirsti ir vienus motyvus, ir kitus motyvus, susirinkti kompanijoje mūsų – tiek prezidiumo, tiek valdybos – ir pasvarstyti tą dalyką“, – apie partijos poziciją dėl šauktinių grąžinimo sakė R.Paksas.

Jo nuomone, ir šauktinių grąžinimas, ir jų atsisakymas turi tiek privalumų, tiek trūkumų.

„Svarbiausias klausimas šiandien yra neeskaluoti karo propagandos. Mes čia užsižaidę su tuo karo propagandos eskalavimu. Aš manau, kad tie laikai, kai ruošiama patrankų mėsa, seniai yra pasibaigę. Karai dabar vyksta visiškai kitaip nei kad buvo įsivaizduojama, jog reikia kuo daugiau žmonių nusiųsti. Kita vertus, patriotinis auklėjimas žmogui, kad jis atliktų tarnybą ir rengtųsi savo pilietinei pareigai, irgi turi privalumų“, – svarstė R.Paksas.

Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas, premjeras Algirdas Butkevičius savo nuomonę perdavė per atstovę spaudai Eveliną Butkutę-Lazdauskienę. Politikas akcentavo, kad sprendimas yra laikinas ir kad jį tenka priimti pasikeitus geopolitinei situacijai regione.

„Matome, kad pasikeitus geopolitinei situacijai regione, tenka papildomai stiprinti ir gynybos pajėgumus. Pritariu, kad tokioje situacijoje privalomą karo tarnybą būtų galima sugrąžinti laikinam penkerių metų laikotarpiui, bet neatsisakant ir profesionalios kariuomenės. Kaip žinote, šį klausimą turės svarstyti Seimas", - teigia premjeras.

J. Olekas – už profesionalią kariuomenę, bet ir už šauktinius

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas visada buvo profesionalios kariuomenės šalininkas. Jam vadovaujant Krašto apsaugos ministerijai Gedimino Kirkilo Vyriausybė panaikino šauktinių kariuomenę, o po ketverių metų į ministro postą sugrįžęs socdemas ir toliau laikėsi tos pačios linijos.

Juozas Olekas
Juozas Olekas
© DELFI (T.Vinicko nuotr.)

„Aš manau, kad šiandien Lietuvos saugumą geriausiai garantuoja profesinė karo tarnyba. Mūsų kariai yra žymiai geriau pasirengę negu būtų parengti šauktiniai. Mes turime įvairių formų Lietuvos jaunimui - tiek vaikinams, tiek merginoms - įgyti karinių įgūdžių, tai - ir baziniai kariniai mokymai, ir savanoriška krašto apsaugos tarnyba, ir jaunųjų vadų kursai. Tam yra daug formų, todėl grįžti prie šauktinių šiuo metu nėra jokio reikalo“, - pernai kovą naujienų agentūrai ELTA sakė J. Olekas.

Ir dabar ministras savo nuostatų nekeičia. Tačiau jis DELFI teigia laikiną sugrįžimą prie šauktinių kariuomenės palaikantis pirmiausiai kaip būtinybę.

„Aš ir dabar esu profesionalios kariuomenės šalininkas. Ir mes tęsime kariuomenės profesionalizaciją. Ta komplektavimo duobė, kuri buvo sudaryta 2009-2014 m., taip greitai neužpildoma profesionalais. Nors, turiu pasakyti, mums gana neblogai sekėsi. Ir praėjusiais metais didėjo padalinių užpildymas, kai kurių – net dvigubai. Ir šiais metais jau daugiau nei 120 sutarčių pasirašyta per nepilnus du mėnesius. Bet ir bendra geopolitinė situacija verčia, kad mes laikinai papildytume (kariuomenę – DELFI) šauktiniais kariais.Priverstinė situacija“, - kalbėjo J. Olekas.

Ministras neslepia – profesionali karo tarnyba nėra pats geidžiamiausias darbas. Ir ne pačios didžiausios karių algos – viena to priežasčių.

„Manau, kad tam tikras tarnybos sąlygų pagerinimas yra būtinas. Nes kariai šiandien gauna mažiau nei policininkai. Nežinau visų palyginimų, bet eilinio kario atlyginimas yra mažesnis. Apie 550-570 eurų iki mokesčių. Su priedais tai galėtų būti apie 700 eurų su trupučiu“, - sakė J. Olekas.

Pasak jo, šauktinių sugrąžinimas, jei Seimas tam pritars, bus finansuojamas perskirstant kariuomenės išteklius, ir papildomų lėšų neprireiks. Tiesa, ministras užsimena, kad svarstant kitų metų biudžetą finansavimas gynybai gali būti didinamas sparčiau, nei šiuo metu numatyta.

„Manau, šis sprendimas prisidės prie to, kad finansavimo kėlimas vyktų kitais metais galbūt ir truputį sparčiau“, - teigė J. Olekas.

Valstybės gynimo taryba siūlo, kad kasmet į devynių mėnesių trukmės mokymus būtų pakviečiama apie 3,5 tūkst. jaunuolių. Tokius planus dar turės patvirtinti Seimas. Pasak prezidentės Dalios Grybauskaitės, šauktinių kariuomenė būtų grąžinama penkerių metų laikotarpiui.

Lietuvoje šauktinių atsisakyta 2008 metais.

Pasidalinkite savo nuomone – ar pritariate sprendimui grąžinti privalomąją karo tarnybą? Galbūt galite pasidalinti patirtimi, prisiminęs, kaip jums anksčiau teko tarnauti kariuomenėje? O gal priklausote tai grupei, kuriai planuojama pritaikyti karo prievolę, ir norite pasidalinti mintimis, kaip dėl to jaučiatės? Moterys, jūs jaučiatės nuskriaustos, kad jūs nesate šaukiamos dalyvauti baziniuose kariniuose mokymuose? Laukiame Jūsų minčių žemiau:

www.DELFI.lt
Savaitės naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Lietuvoje

Proteste Londone dalyvavusi lietuvė: nuotaikos labai liūdnos (250)

Londono universiteto koledžo magistrantė, Karališkojo gynybos ir saugumo studijų instituto stažuotoja Ieva Petraškevičiūtė dalyvavo antradienio proteste Londone prieš „Brexit“. Pasak I. Petraškevičiūtės, Londone nuotaikos liūdnos, o britai tarsi siunčia atsiprašymo žinutę.

Humoristas A. Orlauskas kandidatuos į Seimą su Lietuvos laisvės sąjunga (79)

Komikas, buvęs Kauno miesto ir rajono tarybos narys Artūras Orlauskas kandidatuos Seimo rinkimuose su Lietuvos laisvės sąjunga (liberalais).

D. Grybauskaitė: kol vyks derybos, ES šalių piliečiams gyvenimo sąlygos Britanijoje nesikeis (25)

Kol vyks Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES) procesas, jokios sąlygos ten gyvenantiems ir dirbantiems ES šalių piliečiams nesikeis, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„120s“ žinios: V. Putino sprendimas ir senatvės pensijų pakitimai

DELFI TV trumposiose žiniose žiūrėkite: po atsiprašymo – V. Putino sprendimas, Seimas nustatė naują pensijų skaičiavimo būdą, orų prognozė ir dienos kadras.

Seimas nustatė naują pensijų skaičiavimo būdą (446)

Seimas priėmė Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pakeitimus, kuriais nutarta nuo 2018 metų pakeisti pensijų skaičiavimo būdą, naujai reglamentuoti valstybinės socialinio draudimo pensijos finansavimo šaltinius, didinti būtinojo stažo reikalavimą.