18 metų būsimų kareivių sveikatą tikrinantis Karinės medicinos ekspertizės komisijos pirmininkas majoras Vilius Kočiubaitis DELFI pripažino jau sulaukęs pirmųjų šauktinių.
Vytautas Gadliausko nuotr.
© KAM

Tiesa, didžioji dalis šauktinių atvykti į minėtas komisijas neskuba. Medikas pasakojo dažniau sulaukiantis skambučių ir elektroninių laiškų iš jų mamų, sesių ir net krikštamočių, kurios teiraujasi, ar jų giminaičio turimos sveikatos bėdos atleidžia jį nuo tarnybos, ar ne.

Klausimai, kurie padės suprasti, ar gali tarnauti

Anot jo, iš tiesų pasitikrinti, ar esi tinkamas karo tarnybai, – paprasta. Tereikia atsakyti į keturis klausimus: ar gali turėti ginklą, vairuoti, sportuoti ir ar tau reikia periodiškai vartoti vaistus?

„Jei žmogus negali turėti ginklo, vairuoti mašinos ir sportuoti, negali ir tarnauti kariuomenėje. Leidimo ginklui, vairuotojo pažymėjimo negausi, jei tavo regėjimas yra sutrikęs, jei turi psichikos sutrikimų, sergi epilepsija“, – vardijo medikas.

Jis taip pat pridūrė, kad į kariuomenę neimami asmenys, kurie turi nuolat vartoti vaistus. Pavyzdžiui, sergantys astma, nors priepuolių jie ir nepatiria, ar turintys alergiją.

„Į kariuomenę neimame ir daltonikų. Jie neskirtų signalinių ženklų. Nesvarbu, kad daltonizmas yra skirtingų lygių. Stengiamės jų neimti“, – patikino jis.

Ligos, dėl kurių anksčiau į kariuomenę neimdavo

Paprašytas palyginti, kaip per 18 metų pasikeitė sveikatos patikrinimas, majoras pasakojo, kad priežastys, dėl kurių jaunuolių neima į kariuomenę praktiškai nekito.

Vilius Kočiubaitis
Vilius Kočiubaitis
© Asmeninio albumo nuotr.

„Yra pora nereikšmingų pakitimų. Anksčiau, pamenu, su hipertezija (aukštas kraujospūdis) tarnauti nebūdavo galima, dabar galima turint pirmo laipsnio – švelnią – hipertenziją. Anksčiau neimdavome į kariuomenę ir su mitralinio vožtuvo prolapsu, dabar imame su minimalia regurgitacija, nes nauja turima aparatūra, pavyzdžiui, širdies echoskopas, mums leidžia nustatyti sroves, kurias praleidžia širdies vožtuvas. Jei nesandarumas yra minimalus, žmogus yra tinkamas tarnauti“, – patikino jis.

V. Kočiubaitis taip pat pastebėjo, kad anksčiau tam tikri sutrikimai būdavo beveik nekoreguojami vaistais, dabar ši situacija yra pasikeitusi.

Tarnauti eina visi, kurie neturi neįgalumo

Lygindamas Lietuvoje vykstanti būsimų karių sveikatos patikrinimą su vykstančiais kitose šalyse, medikas patikino, kad Lietuvoje dar elgiamasi pakankamai atlaidžiai.

„Pavyzdžiui, Švedijoje tarnauti imami praktiškai visi jaunuoliai, kurie neturi neįgalumo. Jie sako, kad jei esi įgalus, gali dirbti, tai gali ir tarnauti. Aišku, jų galimybės kitokios tą žmogų paskirti į tarnybos vietą, juo rūpintis“, – patikino majoras.

Tačiau, pasirodo, atlaidžiau su sveikatos problemų turinčiais jaunuoliais elgiamasi ir Lietuvos kariuomenėje. Pavyzdžiui, jiems dozuojamas fizinis krūvis, atsižvelgiant į jų pajėgumą.

„Bet mūsų reikalavimai, palyginti su švedais, nėra nuleisti taip žemai. Jei žmogaus ir motyvacija žema, ir tinkamumas „ant ribos“, stengiamės į kariuomenę jo neimti. Kiekvienam skiriame individualų dėmesį, kalbamės su juo, žiaurios prievartos tikrai nėra. Kiekvienas žmogus yra individualybė, todėl atsižvelgiame į kiekvieną žmogų. Bet iš medicininės, o ne socialinės pusės. Jei jo motyvacija žema – tai nėra indikatorius, kuris rodo, kad jo negalima imti į kariuomenę“, – patikino medikas.

Dabar jaunuoliai – fiziškai silpnesni

Paprašytas palyginti jaunuolius, kurie pasitikrinti sveikatos ateidavo prieš 18 metų ir dabar, V. Kočiubaitis tikino pastebėjęs, kad šiek tiek padaugėjo trumparegystės, stuburo iškrypimo atvejų.

„Jaunuoliai turbūt daugiau laiko praleidžia prie kompiuterių, sėdi daugiau, todėl išsivysto ydinga laikysena. Galbūt galima sakyti, kad ir fizinis aktyvumas yra sumažėjęs, tačiau tikslios statistikos nėra. Pavyzdžiui, dabar sveikatos pasitikrinti ateinantys savanoriai yra ir fiziškai stiprūs, ir sveiki“, – patikino medikas.

Jis patikino, kad yra nemažai jaunuolių, kurie skundžiasi nepakeliantys fizinio krūvio, tačiau tokie šauktiniai nuolaidų nesulaukia.

Nustebino intelektu

„Nėra tokios indikacijos – neimame, jei žmogus yra nesportiškas. Jei žmogus sveikas, tai jis gali viską – ir olimpiniu čempionu tapti. Bet jei kariuomenėje žmogus nepripranta, nesiadaptuoja, jam sunku ir fiziškai, ir dvasiškai, per prievartą jo niekas nelaiko – iš kariuomenės tokius asmenis paleidžiame. Tokių, pavyzdžiui, grįžtant į 2000 metus, būdavo iki 10 proc.“, – patikino medikas.

Jis taip pat pastebėjo, kad iki šiol šiemet apsilankę šaltiniai – protingesni nei ankstesnioji karta. Jų intelekto testų rezultatai yra labai geri.

„Dabartinių šauktinių intelektas tikrai aukštas – ir 120, ir aukščiau būna. Tikrai daug jaunuolių dabar turi aukštą intelektą“, – pastebėjo medikas.

Džiaugėsi emigrantais

V. Kočiubaitis patikino jau sulaukęs ir šauktinių emigrantų. Jiems medikas neturėjo jokių priekaištų.

„Anksčiau būdavo – ateina, kelia konfliktus, bet emigrantai lietuviai tikrai elgiasi labai kultūringai. Ateina, pasitikrina, dar padėkoja, kad patikrinome jų sveikatą ir išvyksta“, – pasakojo V. Kočiubaitis.

Jis tikino labai norintis paraginti visus šauktinius ateiti pasitikrinti sveikatos.

„Nė vieno sergančio, turinčio rimtų sveikatos problemų tikrai nepaimsime į kariuomenę. Mes tikrai demokratiškai žiūrime. Nėra taip, kad pamatėme, nusprendėme ir niekas mums nerūpi. Tikrai ne“, – patikino medikas.

Sistema patobulėjo

„Dabar, kai viskas yra kompiuterizuota, mes apie viską sužinome greičiau ir paprasčiau. Pavyzdžiui, apie ligas, kuo žmogus yra sirgęs. Anksčiau patikimai patikrinti sveikatą būdavo sudėtinga, nes asmuo tik atsinešdavo savo ambulatorinę kortelę, vadinama ligos istoriją, ir mes tik bevartydami tuos popierius apie jį sužinodavome. Dabar viskas yra duomenų bazėse. Be to, patys viską tikriname. Taip yra daug paprasčiau“, – paklaustas, kaip pasikeitė šauktinių tikrinimo metodika, pasakojo medikas.

Dabar karo medikai yra atnaujinę ir psichologinius testus, kurie nustato intelektą. Anksčiau buvo naudojami tarptautiniai, dabar – specializuoti lietuviams.

„Ištobulėjo ir pati aparatūra. Anksčiau atlikti magnetinio rezonanso tomografiją būdavo fantazija, dabar – kasdienybė. Diagnostika labai ištobulėjo, todėl simuliantams dabar yra blogiau“, – pripažino majoras.

Jis prisiminė, kad anksčiau šauktinių sveikatą tikrino civiliai, paprastose poliklinikose. 1998 m. sveikatą, iš pradžių tik Kauno regione, pradėjo tikrinti kariškiai. Po to, pagal švedų modelį, Lietuvoje buvo sukurti 4 karo prievolės centrai, kurie padengė visą Lietuvą. Nutraukus šaukimą jie buvo uždaryti, dabar – vėl atkurti.

Pasitikrinti sveikatą per dieną – tik svajonė

Nors dalis šauktinių dabar skundžiasi, kad pasitikrinti sveikatą užtrunka net kelias valandas, tokie skundai V. Kočiubaičiui kelia šypseną.

„Dabar poliklinikų yra daug, o anksčiau miestuose būdavo tik po vieną, todėl sveikatos patikrinimas labai užtrukdavo. Jaunuolius ten tikrindavo visi gydytojai – terapeutas, neurologas, chirurgas, okulistas, loristas... Viso – 8 specialistai.

Šauktinio sveikatos prieš 18 metų per dieną niekas nepatikrindavo. Siekis būdavo patikrinimą užbaigti per 2-3 dienas. Įsivaizduokite, juk norint patekti pas kiekvieną iš tų 8 specialistų reikėdavo laukti eilėse. Dabar eilėse laukti reikia prie 4 durų – prie tyrimų, testų, pas psichiatrą ir šeimos gydytoją“, – pasakojo jis.

Papirkti nepavyks

Majoras pripažino, šauktinių sveikatą tikrinant poliklinikose būdavo daug piktnaudžiavimo atvejų.

„Nebuvo absoliučiai jokios kontrolės. Nenoriu smerkti medikų, tikiu, kad ir kiti kolegos yra sąžiningi, bet būdavo visko. Tačiau papirkti karo medikus praktiškai nėra nė menkiausios galimybės. Mes gauname padorią algą ir iš to gyvename, o kad dar iš šauktinių pinigus imti... Tokiems tikrai ne vieta kariuomenėje, vieta kalėjime“, – patikino jis.

DELFI primena, kad asmenys, piktnaudžiaujantys tarnyba, klastojantys medicinines išvadas, darantys neteisėtą poveikį komisijos nariams bus griežtai baudžiami.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Seimo nariai nenori įteisinti savo atostogų (27)

Dar 2005 metais gautas Konstitucinio Teismo išaiškinimas, kad parlamentarams reikia įstatymu...

Po rekonstrukcijos atidarytą „Maximą“ sekmadienio vakarą užliejo vanduo gedimas parduotuvėje likviduotas (173)

Vilniuje vos prieš dešimt dienų po keturis mėnesius trukusio atnaujinimo atidarytoje Mindaugo g....

Lietuva apsisprendė – pažadas NATO bus įgyvendintas, bet džiaugsmą lydi nerimo signalai (1371)

Kitąmet Lietuva pirmą sykį per pastaruosius du dešimtmečius gynybai skirs 2 proc. BVP –...

Išbandymas alkotesteriu: kodėl pareigūnai vengia antro karto

Socialiniuose tinkluose garsiai nuskambėjo istorija, kai viena vairuotoja pasiskundė, jog policijos...

Norite užauginti sveikus vaikus? Sekite suomių pavyzdžiu (3)

Aktyvūs vaikai yra ne tik laimingesni, bet pasižymi geriau išlavintais gebėjimais, sveikatos...

Persigalvojo: su slaptažodžiais nebereikia tiek vargti (6)

Tikriausiai jūsų slaptažodis – paini raidžių, skaičių ir punktuacijos kombinacija. Pasirodo,...

Šią savaitę orai nelepins: skėčio reikės beveik kasdien (11)

Šią savaitę skėčių beveik nepaleisime iš rankų, ypač savaitės pradžioje. Antroje savaitės...

Artėja visiškas Saulės užtemimas: kaip į tai reaguos gyvybė Žemėje (76)

Veikiausiai girdėjote, kad rugpjūčio 21 dieną įvyks Saulės užtemimas. Tūkstančiai žmonių...

Vilniaus oro uosto tako remontas – tik pradžia (42)

Laiku baigtas Vilniaus oro uosto tako remontas buvo tik pradžia – per artimiausius kelerius metus...