2010 m. Lietuvoje buvo įregistruota 18,7 tūkst. susituokusių porų, t. y. 1,9 tūkst. mažiau negu 2009-aisiais. Septynerius metus (2002–2008 m., laikotarpiu tarp krizių) kasmet didėjęs santuokų skaičius 2009–2010 m. mažėjo. Santuokų skaičius, tenkantis 1000 gyventojų, padidėjęs nuo 4,5 2001 m. iki 7,2 2008 m., sumažėjo iki 6,2 2009 m. ir 5,7 2010-aisiais.
Tačiau pagal santuokų skaičių, tenkantį 1000 gyventojų, Lietuva Europos Sąjungoje užima ketvirtąją vietą. Tai, ko gero, vienintelis rodiklis, pagal kurį Europos Sąjungoje užimame kone prizinę vietą.
Europos Sąjungos statistikos tarnybos („Eurostat“) duomenimis, 2009 m. daugiausia santuokų 1000 gyventojų teko Kipre – 7,9, Lenkijoje – 6,6, Rumunijoje – 6,3, Lietuvoje – 6,2, Danijoje – 6, mažiausiai – Slovėnijoje – 3,2, Bulgarijoje – 3,4, Liuksemburge – 3,5, Vengrijoje – 3,7.
Didžiąją dalį santuokų sudaro pirmą kartą sudarytos santuokos. 2010 m. pirmą kartą vedė 14,7 tūkst. vyrų (78,6 proc. visų vedusiųjų) ir ištekėjo 14,9 tūkst. moterų (80 proc. visų ištekėjusiųjų).
Pakartotinai tuokėsi apie penktadalį vyrų ir moterų, t. y. 4 tūkst. vyrų ir 3,8 tūkst. moterų. Antroji santuoka buvo 3,5 tūkst. vedusių vyrų ir 3,3 tūkst. ištekėjusių moterų, trečioji – 439 vyrams ir 347 moterims, ketvirtoji ir paskesnė – 52 vyrams ir 26 moterims.
Tuokiasi vyresni
Per pastaruosius šešerius metus vyrai vedė būdami vidutiniškai 3,5–3,7 metų vyresni negu moterys. 2010 m. dauguma (12,8 tūkst., arba 68,2 proc.) porų susituokė vyrams esant vyresniems už moteris, penktadalis (3,8 tūkst., arba 20,5 proc.) – moterims esant vyresnėms už vyrus ir daugiau negu dešimtadalis (2,1 tūkst., arba 11,3 proc.) susituokusiųjų buvo vienmečiai. Dažniausiai tuoktasi vyrams esant vyresniems už moteris 3–5 (4,5 tūkst. porų) ir 1–2 metais (4,2 tūkst. porų).
Kasmet pirmą kartą šeimas kuria vis vyresnio amžiaus asmenys. Moterys pirmą kartą išteka vidutiniškai dvejais metais jaunesnės negu vyrai. 2010 m. pirmą kartą vedusių vyrų vidutinis amžius buvo 28,7 metų (2005 m. – 27 metai), pirmą kartą ištekėjusių moterų – 26,4 (2005 m. – 24,9).
Sumažėjo santuokų tų porų, kur bent vienas iš sutuoktinių – nepilnametis (iki 18 metų). 2010 m. vedė 5 nepilnamečiai vaikinai, ištekėjusių nepilnamečių merginų buvo gerokai daugiau – 100, 2005 m. – atitinkamai 14 ir 198.
Įregistruota mažiau santuokų su užsienio piliečiais. 2010 m. buvo įregistruota 3,1 tūkst. santuokų su užsienio piliečiais (16,5 proc. visų santuokų), t. y. 206 mažiau negu 2009-aisiais. Pernai 2,2 tūkst. mūsų šalies moterų (11,8 proc. visų ištekėjusiųjų) ir 872 vyrai (4,7 proc. visų vedusiųjų) susituokė su užsieniečiais (-ėmis). Daugiausia (361) mūsų šalies moterų ištekėjo už Vokietijos, 216 – už Rusijos Federacijos, 173 – už Jungtinių Amerikos Valstijų, 156 – už Jungtinės Karalystės piliečių. 404 mūsų šalies vyrai vedė Rusijos Federacijos, 131 – Baltarusijos, 124 – Ukrainos ir 39 – Latvijos pilietes.
Trečdalis vaikų – nesantuokiniai
Gyvenimas kartu neįregistravus santuokos (kohabitacija) – gana dažnas reiškinys. 2010 m. santuokos neįregistravusiems tėvams gimė 10,2 tūkst. kūdikių, arba 28,7 proc. visų gimusių kūdikių (2009 m. – 10,3 tūkst., arba 27,9 proc.). 2005 m. nesantuokinių vaikų gimė 8,7 tūkst. Taigi šis skaičius rodo nuolatinę didėjimo tendenciją.
Vaikų, gimusių santuokos neįregistravusiems tėvams, skaičius Europos Sąjungos šalyse labai skiriasi. 2009 m. ne santuokoje gimė daugiau nei pusė kūdikių Estijoje (59,2 proc.), Švedijoje (54,4 proc.), Prancūzijoje (53,7 proc.), Slovėnijoje (53,6 proc.), o Graikijoje ir Kipre ne santuokoje gimę vaikai sudarė atitinkamai 6,6 ir 11,7 procento.
Tad galima sakyti, kad mes vis dar stengiamės laikytis tradicijų ir esame linkę vaikus gimdyti santuokoje, tačiau galutinis rezultatas, kurį nulemia vėliau įvykusių skyrybų skaičius, nėra labai guodžiantis. Žinoma, gana didelį mūsų skyrybų skaičių lemia ir didelis, palyginti su kitomis šalimis, santuokų skaičius.
Skyrybų lyderiai
2010 m. buvo įregistruota 10 tūkst. ištuokų, t. y. 736 daugiau negu 2009-aisiais. Pastaruosius septyniolika metų ištuokų rodiklis išlieka pastovus – 1000 gyventojų tenka apie 3 ištuokas.
Europos Sąjungoje daugiausia ištuokų 1 000 gyventojų 2009 m. teko Belgijoje (3), Lietuvoje ir Čekijoje (po 2,8), Danijoje (2,7), Portugalijoje ir Suomijoje (po 2,5), Estijoje, Vengrijoje ir Švedijoje (po 2,4), mažiausiai – Slovėnijoje (1,1), Bulgarijoje ir Rumunijoje (po 1,5).
Pernai 100 santuokų teko 54 ištuokos, 2009 m. – 45. Tikslesnį santuokų ir ištuokų santykį parodo suminis ištuokų rodiklis, skaičiuojamas atsižvelgiant į buvusios santuokos trukmę. Tikėtina, kad, jei išliks pastarųjų metų lygis, iš 100 susituokusių porų beveik pusė (46) išsituoks.
2010 m. daugiau nei pusė (56,2 proc.) išsituokusių porų turėjo bendrų vaikų. Po ištuokos šeimose be vieno iš tėvų (dažniausiai be tėvo) liko gyventi 7,9 tūkst. vaikų. Per pastaruosius šešerius metus be vieno iš tėvų likusių vaikų skaičius viršijo 50 tūkst.
Lietuvoje iš viso gyvena daugiau nei 600 tūkst. vaikų iki 18 metų, vadinasi, be vieno iš tėvų gyvena beveik dešimtadalis vaikų, nors realiai jų yra daugiau, nes nemažai faktiškai iširusių šeimų nėra įregistravusios ištuokos.
Vis dėlto ir pas mus daugėja asmenų, niekada negyvenusių santuokoje ar išsituokusių, o vedusiųjų ar ištekėjusiųjų mažėja. 2010 m. pradžioje 859,3 tūkst. 15 metų ir vyresnio amžiaus gyventojų niekada negyveno santuokoje (2005 m. pradžioje – 777,7 tūkst.), buvo vedę ar ištekėjusios – 1367,7 tūkst. (2005 m. – 1458,9 tūkst.), išsituokę (-usios) – 338,9 tūkst. (2005 m. – 322,8 tūkst.).