Valstybinės mokyklos gali būti tik pasaulietinės

Konstitucinis Teismas (KT), nagrinėdamas Seimo narių kreipimąsi dėl kai kurių Švietimo įstatymo straipsnių, nustatė, kad kai kurios įstatymo nuostatos prieštarauja valstybės ir bažnyčios atskirumo principui.
KT antradienį paskelbtame nutarime konstatavo, kad pagal Švietimo įstatymą kartu su tradicinėmis religinėmis bendruomenėmis steigiamos mokyklos išlieka valstybinės ir savivaldybių. Pagal Konstituciją jos yra pasaulietinės, taigi, pasaulėžiūros ir religijos atžvilgiu jos turi būti neutralios.

KT pripažino, jog Konstitucijai prieštarauja Švietimo įstatymo nuostatos, kad valstybinėse ir savivaldybių mokyklose sutarties pagrindu kartu su valstybės pripažinta tradicine religine bendrija gali būti steigiamos ar kitaip sudaromos klasės arba grupės dėstyti ne tik tikybą, bet ir kitus mokomuosius dalykus.

Konstitucijai prieštarauja įstatymo norma, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turi su tradicinėmis religinėmis bendrijomis derinti tvarką, kurios laikantis steigiamos, reorganizuojamos ir likviduojamos valstybės ar savivaldybių ir tradicinės religinės bendruomenės mokyklos.

Konstitucijos neatitinka ir tai, kad valstybė ar savivaldybė gali skirti ir atleisti mokyklos vadovą tradicinės religinės bendruomenės teikimu, o reikalavimus personalui nustato religinė bendruomenė, taip pat gali organizuoti mokyklos vadovo ar pedagogų atestaciją.

KT nutarime pažymėta, kad šios nuostatos prieštarauja konstituciniam bažnyčios ir valstybės atskirumo principui.

BNS
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 

Lietuvoje

Orai: laukia neįtikėtinos permainos (4)

Artimiausiu metu gruodis pažers nemažą kiekį staigmenų. Prasidėjus savaitei ir atšilus orui, įsivyraus tikras chaosas kritulių pasaulyje, negana to, dar pūs gūsingas vėjas. Tačiau permainos tuo nesibaigs: savaitės viduryje dar kartą įsiverš šaltis, po kurio mūsų laukia šiltas, bet vėjuotas orų pokytis.

Socialdemokratai ir konservatoriai: tapatybės paieškos (39)

Dvi didžiausios ir daugiausiai iki tolei Lietuvoje lėmusios politinės partijos – socialdemokratų ir konservatorių – ne tik nelaimėjo rinkimų, tiesa, jų pralaimėjimai labai skiriasi, bet dabar stovi tarsi kryžkelėse. Vidinių nesutarimų kamuojamos jos ieško savo ateities, mėgindamos išsivaduoti iš tapatybės krizės ir apibrėžti savo vertybes. Nors politologai mano, kad eiliniam rinkėjui ne tiek svarbu, kas valdo – kairė ar dešinė – jam daug labiau rūpi, kas sprendžia jų problemas.

Tokio pragaro nelinkėtų net priešui: „pavyzdinėje“ šeimoje už uždarų durų vyko baisūs dalykai (84)

Esu iš „normalios“ lietuviškos šeimos. Tėviškėje tėvai – gerbiami žmonės. Giriami užauginę darbščius ir sąžiningus vaikus. Tačiau pragaro, kurį patyriau vaikystėje, niekam nelinkėčiau“. Taip teigė anonimišku norėjęs likti DELFI skaitytojas.

Košmariška kaimynystė: atsidarius langą galima uždusti (66)

Klaipėdiečių gyvenimas pavirto košmaru, žmonės teigia net negalintys atsidaryti net langų. Netoliese yra įsikūrusi įmonė, kuri sandėliuoja nuotekų dumblą, pūvančias maisto atliekas taip pat gyvūnų liekanas, todėl smarvė, sklindanti nuo įmonės, yra didžiulė, o aplinkosaugininkai nesugeba su tuo susitvarkyti.

Apklausa: demokratijos veikimu nepatenkinti daugiau kaip pusė šalies gyventojų (84)

Demokratijos veikimu nepatenkinti daugiau kaip pusė šalies gyventojų, rodo visuomenės nuomonės apklausa.