Valstybinės mokyklos gali būti tik pasaulietinės

Konstitucinis Teismas (KT), nagrinėdamas Seimo narių kreipimąsi dėl kai kurių Švietimo įstatymo straipsnių, nustatė, kad kai kurios įstatymo nuostatos prieštarauja valstybės ir bažnyčios atskirumo principui.
KT antradienį paskelbtame nutarime konstatavo, kad pagal Švietimo įstatymą kartu su tradicinėmis religinėmis bendruomenėmis steigiamos mokyklos išlieka valstybinės ir savivaldybių. Pagal Konstituciją jos yra pasaulietinės, taigi, pasaulėžiūros ir religijos atžvilgiu jos turi būti neutralios.

KT pripažino, jog Konstitucijai prieštarauja Švietimo įstatymo nuostatos, kad valstybinėse ir savivaldybių mokyklose sutarties pagrindu kartu su valstybės pripažinta tradicine religine bendrija gali būti steigiamos ar kitaip sudaromos klasės arba grupės dėstyti ne tik tikybą, bet ir kitus mokomuosius dalykus.

Konstitucijai prieštarauja įstatymo norma, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turi su tradicinėmis religinėmis bendrijomis derinti tvarką, kurios laikantis steigiamos, reorganizuojamos ir likviduojamos valstybės ar savivaldybių ir tradicinės religinės bendruomenės mokyklos.

Konstitucijos neatitinka ir tai, kad valstybė ar savivaldybė gali skirti ir atleisti mokyklos vadovą tradicinės religinės bendruomenės teikimu, o reikalavimus personalui nustato religinė bendruomenė, taip pat gali organizuoti mokyklos vadovo ar pedagogų atestaciją.

KT nutarime pažymėta, kad šios nuostatos prieštarauja konstituciniam bažnyčios ir valstybės atskirumo principui.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Orai: paskutinė vėsi savaitė eina į pabaigą (5)

Artimiausiomis paromis beveik kasdien praus tai didesnis, tai mažesnis lietus.

Ž. Šilėnas apie reikalavimą kelti algas: valdžia tegu įsipareigoja nešvaistyti biudžeto pinigų (130)

„Valdžia gali pasirašyti susitarimą, kad ateitų vasara, ir jis po trijų mėnesių bus įgyvendintas. Lietuvoje yra 70 tūkst. įmonių. Jeigu su visomis 70 tūkst. įmonių bus pasirašytas kažkoks įsipareigojimas, tai turės kažkokią reikšmę. Jeigu susitiko profsąjungų vadas su kokios verslo asociacijos vadu ir jie retoriniu lygmeniu sutarė, kad reikia daryti viena ar kita, tai jokios reikšmės šis susitarimas neturi. Net raštiškas“, – apie raginimus darbdaviams raštiškai įsipareigoti kelti algas kalba Žilvinas Šilėnas.

Norėdami pasipriešinti D. Grybauskaitei valstiečiai apsižioplino papildyta (74)

Valstiečių ir žaliųjų sąjunga apsižioplino: jų ir socialdemokratų koalicija nori atmesti prezidentės Dalios Grybauskaitės veto Viešųjų pirkimų įstatymui, kuriuo leidžiami vidaus sandoriai savivaldybėms ir jų valdomoms įmonėms, bet valstiečio Virginijaus Sinkevičiaus vadovaujamas Ekonomikos komitetas pritarė šalies vadovės nuomonei.

G. Paluckas: santykiai su valstiečiais akivaizdžiai pagerėjo (11)

Trečiadienį dalyvavęs valdančiosios koalicijos partnerių - „valstiečių“ ir socialdemokratų frakcijų posėdyje - išrinktasis Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas sako, kad santykiai su koalicijos partneriais akivaizdžiai pagerėjo, nors dar yra spręstinų klausimų.

Černobylio katastrofos zonoje mirtis turėjo daugybę veidų: žiaurią kainą iki šiol moka ir lietuviai (124)

Praėjusių metų balandžio 26 dieną, nė kiek neperdedant galima tvirtinti, jog visas pasaulis vėl prisiminė prieš 30 metų Černobylio atominėje elektrinėje įvykusią branduolinę katastrofą, kai dėl tiek technologinių trūkumų, tiek dėl aptarnaujančio personalo klaidų sprogo ketvirtojo energobloko branduolinis reaktorius, suplėšydamas dešimtis tūkstančių tonų sveriančias betono ir metalo užtvaras, išmesdamas į atmosferą didžiulius kiekius radioaktyvių, mirtinų medžiagų, kurios pasklido ne tik po Europos šalis, bet pasiekė ir kitus žemynus.