Valstybė inventorizuoja santykius su Dievu

 (30)
Religijotyros specialistai daro prielaidas, kad šiuo metu greta 9 oficialiai valstybės pripažintų tradicinių religinių bendruomenių - lotynų apeigų katalikų, graikų apeigų katalikų, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, ortodoksų (stačiatikių), sentikių, judėjų, musulmonų sunitų ir karaimų - egzistuoja dar bene 165 netradicinės religinės bendruomenės, kurias pagal tikėjimo doktriną galima suskirstyti į 22 religines kryptis.
  • Katalikiški "skiepai"
  • Bažnyčios - muziejai

    Nors ši informacija pateikiama Teisingumo ministerijos interneto tinklapyje, jos tikslumu linkę abejoti patys ministerijos Registrų skyriaus darbuotojai.

    Spėliones, kaip yra iš tiesų, tikimasi išsklaidyti išanalizavus kitais metais vyksiančio visuotinio gyventojų surašymo rezultatus.

    Kol kas net Teisingumo ministerijos pareigūnai, privalantys registruoti visų religijų pasekėjus ir teikti išvadas Seimui dėl jų bendruomenių pripažinimo, patenka į ganėtinai keblią padėtį bandydami nubrėžti ribas tarp netradicinių bendruomenių ir sektų, argumentuotai ir objektyviai paaiškinti, kas yra kas.

    Katalikiški "skiepai"

    Vilniaus universiteto religijos studijų ir tyrimo centro mokslinis bendradarbis ir Teisingumo ministerijos Registrų skyriaus vyriausiasis specialistas Andrius Navickas neseniai vykusioje tarptautinėje konferencijoje "Religija ir teisė pilietinėje visuomenėje" suabejojo, ar pelnytai Lietuva nešioja "Marijos žemės" titulą.

    "Nors teoriškai mūsų šalyje 4 iš 5 žmonių priklauso kokiai nors religinei bendruomenei, o save katalikais laiko bene 80 proc. piliečių, religingumas neretai laikomas kažkokiu nukrypimu. Mėgstamiausios "katalikų" diskusijos temos - celibatas ir bažnytinio turto grąžinimas, kai tuo tarpu esminiai katalikų gyvenimo įvykiai ir esminės problemos visiškai nenagrinėjamos. Neatsitiktinai dažnai galima girdėti visokiausių postringavimų apie reinkarnaciją, "tikėjimą" nepripažįstant Kristaus, stebėti krikšto apeigas, kurias daugelis traktuoja kaip savotiškus "skiepus", - pasakojo A.Navickas.

    Bažnyčios - muziejai

    Specialistai teigė, kad šiuo metu naujuose religiniuose judėjimuose dalyvauja maždaug 0,5 proc. gyventojų ir apie 1 proc. - netradiciniuose judėjimuose, kurie kituose kraštuose laikomi tradiciniais. Charakterizuoti juos netolimoje ateityje turėtų šiuo metu steigiamas religingumo tyrimo centras, kuriame dirbs įvairių akademinių institucijų žmonės.

    Paradoksalu, tačiau iš naujo įvertinti savo vietą valstybės gyvenime gali pretenduoti ir katalikų bažnyčia. Vilniaus universiteto dr. Irena Vaišvilaitė pastebėjo, kad šiuo metu į bažnyčią žiūrima kaip į savotišką "religijos muziejų", atsakingą už kultūros paveldo paminklų saugojimą.

    Taip nutiko todėl, kad atkūrus Nepriklausomybę ir santykiai su bažnyčia (turimas omenyje "Religinių bendruomenių įstatymas") buvo atkuriami remiantis istoriniu, o ne juridiniu principu. Dėl šios priežasties kai kurios religinės bendruomenės jaučiasi diskriminuojamos, nors realiai etiketė "tradicinė" nesuteikia jokių privilegijų.

  • Parašykite savo nuomonę
    arba diskutuokite anonimiškai čia
    Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
    Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
     

    Lietuvoje

    Orai: savaitgalį – trumpi nesklandumai, kitą savaitę šiluma grįš su kaupu (11)

    Po gražaus penktadienio šeštadienis bus tiesiog neatpažįstamas: dangus apniuks, oras atšals, pasipils krituliai. Sekmadienį temperatūra po truputį stiebsis aukščiau, kritulių tikimybė bus menka, tik saulę daug kur dar slėps debesys.

    Prestižinės mokyklos vadovas iki šiol netiki, kad mokykloje būta pedofilijos (146)

    Daugiau nei 20 metų nacionalinei M. K. Čiurlionio menų mokyklai vadovaujantis Romualdas Kondrotas sako iki šiol negalintis patikėti, kad prieš keletą metų kūno kultūros mokytojas nuteistas už mokinio tvirkinimą ir prievartavimą. Anot jo, šioje istorijoje liko daug neatsakytų klausimų.

    Psichologė pataria, kada geriau tuoktis nedelsiant (182)

    Svajones apie baltą nuotakos suknelę ir šeimą keičia karjeros planai ir gyvenimas nesusituokus. Jaunuoliai prisipažįsta, kad neketina pasiduoti visuomenės spaudimui kuo greičiau sumainyti aukso žiedus.

    Seksualinis priekabiavimas – grėsmė tiek visuomenėje, tiek šeimoje (80)

    Dabartinėje visuomenėje net santuokos saitais nesuvaržyti vyrai jaučiasi turintys teisę į moterų kūnus, o šeimoje atsiranda tik dar daugiau erdvės seksualiniam priekabiavimui. Taip LRT RADIJUI sako Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė. Anot jos, moterys, patiriančios seksualinį priekabiavimą, tarsi nustumiamos į visuomenės užribį, o pagalbos kreiptis bijoma: „Nemalonu, bet gyvename tokioje aplinkoje – jei bus kreipiamasi pagalbos, gresia antrą kartą tapti viktimizuota – bus pasakyta, kad išsigalvojo, pati tai išprovokavo.“

    Siūlo įstatymu nustatyti, kad Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų buveinė yra Kaunas (63)

    Vyriausybės įstatyme siūloma nustatyti, kad Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų buveinės yra Kaune, likusių ministerijų - Vilniuje.