• Bažnyčios - muziejai

    Nors ši informacija pateikiama Teisingumo ministerijos interneto tinklapyje, jos tikslumu linkę abejoti patys ministerijos Registrų skyriaus darbuotojai.

    Spėliones, kaip yra iš tiesų, tikimasi išsklaidyti išanalizavus kitais metais vyksiančio visuotinio gyventojų surašymo rezultatus.

    Kol kas net Teisingumo ministerijos pareigūnai, privalantys registruoti visų religijų pasekėjus ir teikti išvadas Seimui dėl jų bendruomenių pripažinimo, patenka į ganėtinai keblią padėtį bandydami nubrėžti ribas tarp netradicinių bendruomenių ir sektų, argumentuotai ir objektyviai paaiškinti, kas yra kas.

    Katalikiški "skiepai"

    Vilniaus universiteto religijos studijų ir tyrimo centro mokslinis bendradarbis ir Teisingumo ministerijos Registrų skyriaus vyriausiasis specialistas Andrius Navickas neseniai vykusioje tarptautinėje konferencijoje "Religija ir teisė pilietinėje visuomenėje" suabejojo, ar pelnytai Lietuva nešioja "Marijos žemės" titulą.

    "Nors teoriškai mūsų šalyje 4 iš 5 žmonių priklauso kokiai nors religinei bendruomenei, o save katalikais laiko bene 80 proc. piliečių, religingumas neretai laikomas kažkokiu nukrypimu. Mėgstamiausios "katalikų" diskusijos temos - celibatas ir bažnytinio turto grąžinimas, kai tuo tarpu esminiai katalikų gyvenimo įvykiai ir esminės problemos visiškai nenagrinėjamos. Neatsitiktinai dažnai galima girdėti visokiausių postringavimų apie reinkarnaciją, "tikėjimą" nepripažįstant Kristaus, stebėti krikšto apeigas, kurias daugelis traktuoja kaip savotiškus "skiepus", - pasakojo A.Navickas.

    Bažnyčios - muziejai

    Specialistai teigė, kad šiuo metu naujuose religiniuose judėjimuose dalyvauja maždaug 0,5 proc. gyventojų ir apie 1 proc. - netradiciniuose judėjimuose, kurie kituose kraštuose laikomi tradiciniais. Charakterizuoti juos netolimoje ateityje turėtų šiuo metu steigiamas religingumo tyrimo centras, kuriame dirbs įvairių akademinių institucijų žmonės.

    Paradoksalu, tačiau iš naujo įvertinti savo vietą valstybės gyvenime gali pretenduoti ir katalikų bažnyčia. Vilniaus universiteto dr. Irena Vaišvilaitė pastebėjo, kad šiuo metu į bažnyčią žiūrima kaip į savotišką "religijos muziejų", atsakingą už kultūros paveldo paminklų saugojimą.

    Taip nutiko todėl, kad atkūrus Nepriklausomybę ir santykiai su bažnyčia (turimas omenyje "Religinių bendruomenių įstatymas") buvo atkuriami remiantis istoriniu, o ne juridiniu principu. Dėl šios priežasties kai kurios religinės bendruomenės jaučiasi diskriminuojamos, nors realiai etiketė "tradicinė" nesuteikia jokių privilegijų.