Negalėjo atsakyti, kam reikia Aplinkos ministeriją iškelti į Kauną
Paklaustas, kaip vertina LVŽS lydeiro Ramūno Karbauskio idėją iškelti Aplinkos ministeriją į Kauną ir kokia iš to bus nauda, K. Navickas atsakyti negalėjo.
„Aš kaunietis, tai man būtų labai malonu (juokiasi). Bet čia tik juokauju, iš tikrųjų ne ministras kelia ministerijas į kitus miestus. Taip, tai yra parašyta partijos programoje, koks bus galutinis sprendimas, priklausys nuo valstybės valdymo sąrangos. Ar yra daugiau argumentų yra prieš, ar už, kol kas mes šitame lygmenyje net nekalbame.
Aš nežinau, ar tai iš esmės spręstų esminius dalykus. Gal kai kurios funkcijos yra racionaliau, bet kokių atveju, Kaunas yra viduryje Lietuvos. Vienas iš argumentų yra regionų plėtra, bet negali įvardinti, kad vienos ar kitos ministerijos iškėlimas į miestą išspręstų regionines problemas. Aš šiandien neatsakysiu, neturiu argumentų nei už, nei prieš, kad galėčiau su jumis argumentų kalba diskutuoti“, - kalbėjo K. Navickas.
Teigia, kad statybų sektoriuje vyrauja neteisybė
„Įvardinčiau dvi prioritetines sritis, kurioms reikia skirti didžiausią dėmesį: atliekų tvarkymas ir nelegalių statybų užkardymas, kontrolės stiprinimas“, - paklaustas, kokios didžiausios problemos yra aplinkosaugos srityje, kalbėjo K. Navickas.
„Mes turime griežtinti statybų kontrolę, nes negali būti taip, kad namas, kuris projekte yra dviejų aukštų, tampa keturių aukštų ir su mansarda. Mes turime labai aiškiai išsiaiškinti: kokios priežastys lemia, kad taip nutinka, kurioje vietoje yra silpnoji grandis ir tą grandį stiprinti. Su statybomis mes matome didelę neteisybę, kurią reikia išspręsti. Visos kontrolės institucijos pirmiausiai nubaudžia silpnąjį žmogų, bet visi galingieji gali daryti daug didesnį poveikį.
Statybų inspekcija yra pirmoji institucija, į kurią visų akys krypsta. Bet šioje vietoje ir teisinė bazė yra nepalanki kontroliuojančiai institucijai. Iš kitos pusės, mes turime tokią bendrą sisteminę problemą Aplinkos ministerijos kuruojamų institucijų tarpe. Mes turime daug kontroliuojančių institucijų, vaizdingai galima būtų pasakyti, kad kai daug auklių, tai vaikas be galvos. Mes turime pasižiūrėti, kad nebūtų dubliuojamos funkcijos, kad jos būtų vienas kitą papildančios“, - sakė K. Navickas.
Paklaustas, ar ketintų mažinti institucijų ar darbuotojų skaičių, K. Navickas nepateikė tikslaus atsakymo: „Nebūtų toks atsakymas šiandien: mažinti ar didinti, bet reikėtų jas sudėlioti taip, kad jos vienas kitą papildytų, ne dubliuotų.“
Kritikavo korumpuotus miškininkus
Paklaustas, galbūt jau žino, kurių pavaldžių institucijų vadovus, jeigu taptų ministru, rimtam pokalbiui pasikviestų pirmiausiai, K. Navickas teigė, kad nėra nusiteikęs kapoti galvų. Vis dėlto, nemažai kritikos kliuvo miškų sistemai.
„Rimtam pokalbiui kviestumėmės visų pavaldžių institucijų vadovus ir departamentų direktorius. Rimtam pokalbiui ne kažką bauginant, bet išdėstant mūsų siekius. Aš neturiu jokio asmeninio poreikio ar ambicijų kapoti galvas šiandien atėjus. Bet valstybės valdymo sąranga turi keistis kokybės tobulėjimo link“, - aiškino K. Navickas.
Paklaustas, kaip vertina korupciją miškų sistemoje, urėdijose, kai net susikompromitavę valdininkai yra įdarbinami šiltose vietose, kandidatas į aplinkos ministrus pažėrė daug kritikos.
„Taip neturi būti. Miškų urėdijos ir miškų sistemos negali būti šėrykla kažkokiems nesėkmingiems žmonėms ar politikos perbėgėliams. Man tai sako tik vieną, kad jie turi per daug etatų, kad gali sau leisti priimti ir žmones, kurie yra visiškai susikompromitavę. Susikompromitavę žmonės negali dirbti sistemoje, čia net klausimo nėra. Kitas dalykas yra apie patį vadovą (generalinį urėdą Rimantą Prūsaitį – DELFI), jeigu jis dengia, klausimas kodėl“, - sakė K. Navickas.