„Be abejonės laukia svarbūs darbai ir ateityje. Normalu, kad per vieną Seimo sesiją įvykdyti ketverių metų programos neįmanoma. Dėl to antrojoje sesijoje, kai biudžetą skirstys ši Vyriausybė, numatomi sprendimai socialinėje sferoje: pensijų padidinimas, antrosios pakopos reforma, Vaiko pinigai, Neapmokestinamo pajamų dydžio padidinimas iki Minimalios mėnesio algos, biudžetinių įstaigų, sveikatos apsaugos, švietimo, kultūros darbuotojų, algų didinimas, didesnis savivaldybių finansisnis savarankiškumas, šeimų būsto skatinimas regionuose“, - teigė Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis.
Šeštadienį per partijos sąskrydį Naisiuose, po partijos Tarybos posėdžio jis pareiškė manąs, kad sunkiausias laikotarpis partijai jau už nugaros. „Kadangi pagrindinės reformos jau yra atliktos ir dauguma jų buvo nepopuliarios, tai tas laikotarpis matomai jau baigėsi, ir dabar einant į biudžetą mes galėtume būti populiaresni“, - sakė V. Pranckietis.
DELFI raštu atsiųstuose atsakymuose jis patikslino turėjęs minty reformas, kurių įgyvendinimui jau yra priimti įstatymai, ir nemažai jų, kaip pastebėjo V. Pranckietis, turėjo didelį rezonansą visuomenėje.
„Šios reformos atliepia mūsų rinkiminę programą. Natūralu, kad ne visai visuomenei jie buvo priimtini, tačiau priimtini tai didžiajai daugumai, kuri už mus balsavo ir kuriems privalome tesėti žodį“, - teigė V. Pranckietis.
Tarp įgyvendintų reformų jis įvardijo sprendimus dėl vaiko teisių apsaugos, viešųjų pirkimų, šildymo kompensavimo, alkoholio kontrolės, Darbo kodekso, aukštojo mokslo, kelių priežiūros įmonių, miškų urėdijų.
Premjeras Saulius Skvernelis šeštadienį per suvažiavimą Seimo Pirmininko pasakytų žodžių nekomentavo.
„Seimo Pirmininko pasisakymo premjeras nekomentuos. Svarbiausi tolesni planuojami Vyriausybės ir LVŽS frakcijos darbai – tiek dėl socialinės atskirties mažinimo, tiek dėl palankios aplinkos šeimai kūrimo, taip pat ir sprendimai kitose svarbiose srityse, kurios aptariamos rinkiminėje programoje bei Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo plane – bus pristatyti artimiausiu metu“, - teigė Vyriausybės vadovo atstovas spaudai Tomas Beržinskas.
Opozicija darbų nepastebėjo
Opozicinės Tėvynės sąjungos- Lietuvos krikščionių demokratų partijos lyderis Gabrielius Landsbergis ypač didelių valdančiųjų nuveiktų darbų nepastebėjo.
„Mes gal tų darbų nepastebėjome, nežinau, gal jie kažkur kitur juos darė. Tą, ką jie darė Seime labai dideliais darbais nepavadintum - daugiau blaškymosi, chaoso ir neapsisprendimo pačių, ką jie nori daryti“, - sakė G. Landsbergis.
Jis priminė, kad nuo pat pradžių, kai tik buvo paskelbta Vyriausybės programa kalbėjęs, kad didžioji valdančiųjų bėda yra ne tai, kad programoje kažko trūksta, bet kad nėra aiškios strategijos, ką jie nori padaryti.
„300 tūkst. tiražu leidžiamas laikraštis nepadės to surasti“, - ironizavo G. Landsbergis.
Sritimis, kuriose labiausiai trūksta pokyčio, jis, remdamasis Europos Komisija ir Tarptautiniu valiutos fondu, įvardijo aukštąjį mokslą ir bendrąjį išsilavinimą bei augančią socialinę nelygybę, kurią, pasak jo, reikėtų spręsti per mokesčius.
Bėdos ne tik komunikacijoje
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas sutinka su „valstiečiais žaliaisiais“, kad jie turi problemų komunikacijoje, bet teigia, kad visų jų problemų nurašyti komunikacijai nederėtų.
„Turbūt reikėtų pabrėžti du aspektus . Vienas aspektas, kad iš tikrųjų Vyriausybė ėmėsi reformų ir kai kurie sprendimai - gana ryžtingi lyginant su praėjusia Vyriausybe buvo padaryti. Čia galima paminėti „Lietuvos geležinkelių“ ir kitų valstybinių įmonių pertvarką, ir tuos pačius Miškų įstatymo pakeitimus, ar Darbo kodekso galutinį priėmimą, aukštojo mokslo pradėtas reformas ir pan. Darbų yra ir juos galima gana objektyviai nurodyti, ką jau yra padariusi dabartinė dauguma, bet visuomenei arba bent jau didesnei daliai visuomenės tai nėra tie prioritetiniai darbai, kurių labiausiai laukta iš naujosios valdžios“, - teigė T. Janeliūnas.
Politologas pastebi atotrūkį tarp to, ką valdančioji dauguma mano, kaip nuveikti darbai. ir ką tokiais reikšmingais darbais pripažintų rinkėjai.
„O visuomenė laukia, visų pirma, sprendimų socialinėje sferoje, aš pavadinčiau tai bendrąja prasme - socialinio teisingumo“, - teigė T. Janeliūnas.
Pasak jo, įvairios apklausos rodo tą pačią bėdą – didžiulė socialinė nelygybė, žmonės labiausiai skundžiasi tuo , jog nemato gyvenimo kokybės gerėjimo.
„Aišku, tą emocinį pasipiktinimą akivaizdžiai sustiprina tai, kad praktiškai jaučiamas gyvenimas neatitinka oficialiai skelbiamų statistinių duomenų, kad auga atlyginimai, kad infliacija yra maža, nes žmonės mato priešingas tendencijas“, - sakė T. Janeliūnas.
Rinkėjų kantrybė tirpsta
Kaip rodo naujienų portalo DELFI užsakymu birželio 19-26 dienomis visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa, Vyriausybės reitingas lieka stabiliai žemas. Prieš mėnesį teigiamai ir greičiau teigiamai Vyriausybę vertinančių apklaustųjų skaičius, lyginant su balandžio duomenimis, mažėjo 11,7 procentinio punkto.
Gegužę teigiamai ir greičiau teigiamai Vyriausybę vertinančių respondentų dalis buvo 27 proc., birželį ji siekė 27,9 procento. Atitinkamai neigiamai ir greičiau neigiamai nusiteikusių prieš mėnesį buvo 55,4 proc., o birželį - 63 procentai. Nežinančių arba neatsakiusių respondentų dalis sumažėjo nuo 17,6 iki 9,1 procento.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) vertinimas apklausoje gegužės apklausoje buvo 19 proc., o birželį – 17,8 procento. Artimiausios jos konkurentės Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) reitingas prieš mėnesį buvo 13,1, o birželio apklausoje - 15,6 procento.