Valdžios perdalijimas jaudina ir verslininkus

"Laikinosios sostinės" žiniomis, kai kurie Kauno verslininkai sunerimo dėl mero Vytauto Šustausko išvykimo į Vilnių. Neoficialiais kanalais jie stengėsi gauti žinių apie Gediminą Budniką, kuris gali būti siūlomas rinkti Kauno meru.
Tam tikrais duomenimis, su Kauno miesto tarybos ir savivaldybės postų pasiskirstymu gali būti susijęs ir konkrečių verslo interesų pasidalijimas. Baiminamasi, jog keičiantis miesto vadovybei gali keistis ekonominės įtakos pasiskirstymas Kaune. Toks pasiskirstymas gali būti susijęs su tam tikrais savivaldybės įmonių privatizavimo procesais.

V.Šustauskui išvykus į sostinę, kai kurių pasikeitimų vis dėlto nebus išvengta.

Praėjusį pavasarį LLS ir Naujoji sąjunga pasirašė susitarimą, jog V.Šustausko sėkmės Seimo rinkimuose atveju mero postas atiteks pirmajam vicemerui Erikui Tamašauskui. Susitarimą pasirašė po penkis kiekvienos partijos narius.

Susitarime suformuotą nuostatą iš pradžių deklaravo LLS lyderis. Tačiau tai nepatiko kitiems LLS nariams, jie ėmė reikšti nepasitenkinimą, jog LLS, pavasarį laimėjusi rinkimus Kaune, lieka be mero pozicijos. Užvakarykščiame LLS frakcijos posėdyje buvo akcentuota, kad už E.Tamašauską gali balsuoti tie nariai, kurie pasirašė susitarimą su NS. Tuo tarpu kiti kelsią savo kandidatą, už kurį ir balsuosią renkant miesto merą. Kokia kandidatūra buvo aptariama, V.Šustauskas negalėjo pasakyti.

"Jie apsiplunksnavo ir jau turi savo poziciją", - apie savo bendražygius Taryboje sakė meras, pripažinęs, jog posėdyje laikėsi neutraliai. Vis dėlto buvo nutarta, kad santykius reikia išsiaiškinti per bendrą LLS ir NS frakcijų susitikimą.

Kai kurie miesto politikai kalbėjo, jog naujoji koalicija miesto Taryboje bus visiškai kitokia negu iki šiol. "Laikinosios sostinės" žiniomis, buvo prognozuojama, jog LLS, siekdama išlaikyti mero poziciją, sukurs naują sąjungą su konservatoriais ir jaunalietuviais. Apie tokį variantą galėjo būti kalbėta ir su Kauno apskrities viršininku, miesto Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) (TSLK) lyderiu Kaziu Starkevičiumi. Jis dienraščiui patvirtino, jog tam tikrų kalbų būta, tačiau kol kas nieko konkretaus niekas nesiūlė. Tačiau K.Starkevičius neatmetė galimybės, jog su LLS gali būti sudaryta koalicija.

"Reikia pagalvoti apie Kauną", - sakė miesto konservatorių lyderis. Dienraščio žiniomis, svarstyta ir tai, ką už minėtą sąjungą LLS turėtų atiduoti konservatoriams. Kauno apskrities viršininkas patvirtino, jog koalicija būtų sudaroma, jei V.Šustausko partija konservatoriams atiduotų vicemero postą.

LLS miesto Taryboje turi 11 mandatų, konservatoriai - 7, jaunalietuviai - 3. Merui išrinkti tiek ir užtenka. Anot tokios politinės sudėties oponentų, jei Naujoji sąjunga nesnaustų ir pati imtųsi iniciatyvos kuluarų žaidimuose, galėtų suformuoti koaliciją be LLS ir V.Šustausko.

7 mandatus turintiems socialliberalams reikėtų tik prikalbinti jungtis 5 liberalus, 4 centristus, 3 socialdemokratus ir 3 jaunalietuvius. Tai suteiktų galimybę ne tik išrinkti NS atstovaujantį merą, bet ir performuoti visą Tarybą. Tačiau tokioms deryboms dabar esą mažai laiko. Be to, socialliberalams tektų atsisakyti vadovavimo keturiems komitetams, savivaldybės kontrolės institucijai, nes tai reikėtų atiduoti politiniams partneriams už galimybę suformuoti koaliciją.

Toks neaiškumas miesto Taryboje trikdo tuos Kauno verslininkus, kurie turi planų mieste, tačiau nieko negali daryti, nes nežino, kokia bus naujosios miesto valdžios pozicija tokių planų atžvilgiu. Kai kurie planai yra susiję su numatytomis privatizuoti savivaldybės įmonėmis, taip pat ir su restruktūrizuojamos "Kauno energijos" padaliniais.

"Laikinoji sostinė"
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Jau svarstomas tikėtinas scenarijus Europai

Europos Bendrijos įkūrimo sutarčiai kovo 25-ąją bus 60 metų. Ją tuomet pasirašė šešios valstybės. Šiandien Bendrija vienija 27 šalis, apie 500 milijonų gyventojų. Tačiau 60-metis nėra vien džiugus, vieninga Europa gyvuoja su ne viena problema: daugėja euroskeptiškų nuotaikų ir politinių jėgų, nesuvaldyta migracijos krizė, ekonominės problemos, padidėjusi terorizmo grėsmė, ir, žinoma, svarbiausia – D. Britanijos pasitraukimas.

Prezidentė remia iniciatyvą Seime pertvarkyti VTEK ir VRK (1)

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako remianti Seime inicijuotas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) ir Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pertvarkas.

D. Grybauskaitė: rasime būdų draugiškai išsiskirti su Britanija (39)

Europos Sąjunga (ES) ras būdus, kaip taikiai ir draugiškai išsiskirti su Jungtine Karalyste, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė.

M. Basčio ryšius tiriantis Seimo komitetas išklausys VSD vadovą (12)

Parlamentaro Mindaugo Basčio ryšių galimą grėsmę nacionaliniam saugumui įvertinti turintis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) penktadienį planuoja išklausyti Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovą Darių Jauniškį.

Lietuva – ne Afrika: 150 senolių gali likti be dantų (215)

Vilniuje gyvenanti odontologė Eglė Vindašiūtė-Narbutė buvo sumaniusi idėją 150 senelių namuose gyvenančių senolių padovanoti išimamus protezus. Tačiau paaiškėjo, kad pagal įstatymus ji senukų negalinti net apžiūrėti. Odontologų rūmai primena, kad gyvename Europos Sąjungos (ES), o ne Afrikos valstybėje.