Seimas kitą savaitę imsis viso paketo Viešųjų pirkimų įstatymo pataisų. Šiose pataisose atsirado siūlymai nebeviešinti dalies pirkimų informacijos.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Beje, šie pakeitimai – ne staiga sumanytas centro-kairės Vyriausybės planas. Įstatymo pakeitimus, kuriais siūloma apriboti viešųjų pirkimų viešumą, rengti pradėjo konservatorius, buvęs ūkio ministras Rimantas Žylius. Jis teigia siūlantis mažinti biurokratinę naštą ir eliminuoti nepasiteisinusias prievoles.

O laikinasis Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Saulius Urbanavičius teigia, jog įstatymo pataisos gali pakenkti viešųjų pirkimų skaidrumui ir sudaryti sąlygas piktnaudžiavimui.

Atima kyšininkų medžioklės įrankį

Praėjusią savaitę išaiškinta galima policijos automobilių pirkimo afera prasidėjo nuo techninės specifikacijos – dokumento, skelbiamo prieš paskelbiant pirkimą, kuriame surašomi reikalavimai perkamoms prekėms ar paslaugoms. Būtent labai konkretūs reikalavimai automobiliams sudomino policijos Imuniteto valdybą, kuri vėliau išaiškino, kaip įtariama, korupcinius susitarimus tarp pirkimą organizavusių pareigūnų bei automobiliais prekiaujančių verslininkų. R. Žyliaus pateiktose įstatymo pataisose šis įrankis daugeliui viešųjų pirkimų eliminuojamas.

Pagal dabar galiojantį įstatymą, valstybinės įstaigos ir kitos perkančiosios organizacijos „iš anksto skelbia pirkimų, išskyrus mažos vertės pirkimus, techninių specifikacijų projektus“. O įstatymo pataisos, kurių antradienį imsis Seimas, šių dokumentų viešinimą verčia ne taisykle, o išimtimi.

Rimantas Žylius
Rimantas Žylius
© DELFI / Šarūnas Mažeika

R. Žyliaus pateiktame įstatymo projekte siekiama, kad specifikacijas būtų privalu iš anksto skelbti tik „didelės apimties ir svarbos“ pirkimams. Čia pat paaiškinama, kas yra „didelė apimtis ir svarba“.

„Didelės apimties ir svarbos pirkimu laikomas toks pirkimas, kurio vertė yra didesnė už tarptautinio pirkimo vertės ribas arba kai pirkimas yra suskirstytas į dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, o pirkimo dalies vertė be pridėtinės vertės mokesčio perkant paslaugas ar panašias prekes yra didesnė kaip 276 224 Lt (80 000 EUR), perkant darbus – 3 452 800 Lt (1 000 000 EUR), arba kuris atitinka bent vieną iš šių sąlygų: pirkimo objektas yra paslaugos ar darbai, kuriems sudaroma valdžios ir privataus subjekto partnerystės sutartis, arba pirkimą atlieka centrinė perkančioji organizacija, arba pirkimo sutartis sudaroma ilgiau kaip 3 metams“, - rašoma įstatymo pataisose.

Dabar galiojančios tarptautinių pirkimų vertės ribos – nuo 431,6 tūkst. iki 666,39 tūkst. Lt prekėms ir paslaugoms ir beveik 16,73 mln. Lt darbams. Paprastai tariant, pritarus įstatymo pataisoms, pirkimo reikalavimų, pavyzdžiui, statybos darbams už 16 mln. Lt prieš konkursą skelbti nereikės.

Viešiesiems pirkimams viešumo per daug

Ir tai ne vienintelė informacijos apie valstybės ir Europos Sąjungos pinigų panaudojimą apribojimas, siūlomas įstatymo pataisomis.

Taip pat siūloma iš įstatymo braukti nuostatą, įpareigojančią valstybės įstaigas ir kitas perkančiąsias organizacijas viešai skelbti „apie pradedamą bet kurį pirkimą (išskyrus mažos vertės pirkimus), taip pat nustatytą laimėtoją ir ketinamą sudaryti bei sudarytą sutartį“.

STT vadovas: tai sudaro sąlygas piktnaudžiavimui

Saulius Urbanavičius
Saulius Urbanavičius
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Laikinasis STT vadovas S. Urbanavičius DELFI teigė, jog jo vadovaujama tarnyba įstatymo projektui turi dvi pastabas. Pirmiausiai – dėl ketinimo techninių specifikacijų projektus privalomai skelbti tik „didelės apimties ir svarbos“ pirkimams.

„Siūlomu pakeitimu, kuriuo norima nustatyti, kad viešųjų pirkimų suvestinėje būtų skelbiami tik didelės apimties ir svarbos (šiuo metu privaloma skelbti visų išskyrus mažos vertės pirkimų) pirkimų techninių specifikacijų projektai, nebus didinamas viešųjų pirkimų skaidrumas, o atskirais atvejais tai netgi gali mažinti viešųjų pirkimų skaidrumą“, - aiškino S. Urbanavičius.

STT kliūva ir dar viena informaciją apie pirkimus ribojanti įstatymo projekto nuostata.

„Siūloma nustatyti, kad Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje neskelbiama informacija, kurios atskleidimas prieštarautų teisės aktams arba teisėtiems tiekėjų komerciniams interesams, arba trukdytų laisvai konkuruoti tarpusavyje. Tačiau šiuo atveju nėra aišku, kokios informacijos atskleidimas prieštarautų teisės aktams arba teisėtiems tiekėjų interesams. Todėl šia norma pasinaudojant gali būti neskelbiami kai kurių pirkimų duomenys“, - teigė laikinasis STT vadovas.

Buvę ministrai turi skirtingas nuomones

Dainius Kreivys
Dainius Kreivys
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Dviejų buvusių Andriaus Kubiliaus Vyriausybės ūkio ministrų – Dainiaus Kreivio ir R. Žyliaus – nuomonės dėl šių įstatymo pakeitimų išsiskyrė.

D. Kreivys DELFI teigė manantis, jog dalis pakeitimų logiški, mat jais siekiama sumažinti administracinę naštą, užkraunamą dėl viešųjų pirkimų. Tačiau informacijos skelbimą ar neskelbimą reglamentuojantys skaičiai, jo nuomone, suteikia per daug manevro laisvės.

„Buvo sudėliota neblogai. Jeigu tai (dabartinė tvarka – DELFI) sukelia per didelę biurokratinę naštą, galbūt ją reikėtų mažinti. Galbūt „lubas“ reikėtų ir mažinti. O kiek mažinti – Ekonomikos komitete, manau, turėsime diskusiją“, - sakė buvęs ministras.

Tuo tarpu R. Žylius laikosi nuomonės, kad jo pasiūlymas eliminuoja perteklines procedūras, kurios tik stabdo viešųjų pirkimų eigą.

„2010 m. įvedėme šitą taisyklę, o 2011 m., po prezidentės pataisų, buvo įvestas reikalavimas skelbti technines specifikacijas, išplėstas visiems pirkimams, išskyrus mažos vertės. Bet kiek sužinojome iš perkančiųjų organizacijų, iš Valstybės kontrolės ir iš Viešųjų pirkimų tarnybos, šitas skelbimas prailgina patį procesą. Pastabų beveik yra negaunama. Ir Valstybės kontrolės nuomone, privaloma procedūra visiems pirkimams yra per didelė biurokratinė našta, neduodanti lauktis grąžos“, - DELFI teigė buvęs ūkio ministras.

Politiko žodžiais, išankstinis techninių specifikacijų skelbimas nepasiteisino ne tik administraciniu, bet ir verslo požiūriu. Esą tikėtasi, kad valstybei savo prekes ir paslaugas siūlantys verslininkai aktyviau reaguos į šiuos skelbimus ir prisidės prie pirkimų sistemos tobulinimo, tačiau grįžtamasis ryšys su verslu buvo labai menkas.

„Mes tai sugalvojome kaip korupcijos prevencijos priemonę. Bet ji reikalauja ne tik prievolės, bet ir įpročio dirbti su tuo. Turi nusistovėti praktika“, - aiškino R. Žylius.

Paklaustas, ar 16 mln. Lt – ne per aukštai nustatyta riba, politikas teigė taip nemanantis.

„Didelė dalis darbų yra didieji pirkimai. Dauguma konkursų bus viršijančių šitas vertes“, - reziumavo R. Žylius.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Mama parodė, ką Turkijoje siaučiantis virusas padarė jos vaikui: oda luposi gabalais (14)

Turkij os turizmui – neramios dienos. Nuo liepos vidurio nesiliauja pranešimai apie Koksaki...

1 euras Odesoje – per dideli pinigai: parodė, ką galima nusipirkti uz centus (84)

Pigiau nei Odesoje – sunku surasti. Šiame Ukrainos kurorte už centus galite važinėti viešuoju...

Ministerija nenori tylėti apie 404 eurų algą mokytojams: uždirba kur kas daugiau (300)

Po to, kai DELFI paviešino skaičius, kiek mokytojų Lietuvoje trūksta iki mokslo metų pradžios...

Atskleistos susišaudymo Vilniuje aplinkybės: paskelbta O. Pikul-Jasaitienės brolio J. Barono paieška (14)

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Saulius Gagas pakomentavo...

„WikiLeaks“ atsisakė publikuoti slaptą informaciją apie Rusijos valdžią (30)

Pačiame pernykštės JAV prezidento rinkimų kampanijos įkarštyje nutekintą medžiagą...

Išnarpliojo, ką slepia politikų apranga (3)

Statistinis šiuolaikinio politiko portretas – vidutinio amžiaus vyras, vilkintis kuklų,...

„Oze“ vietoj „Prismos“ įsikurs „Maxima“ (27)

Lietuviškas prekybos tinklas „ Maxima “ laimėjo derybas dėl iš Lietuvos pasitraukusio prekybos...

Niekada nesiskolinusią moterį užgriuvo solidi skola (5)

Viena Raguvėlės miestelio gyventoja gyvena kaip ant adatų. Dar liepos pabaigoje ji gavo...

Bankas įspėja – daliai klientų paslaugų įkainiai didės (124)

Pristatant šiemetinę naujovę – pagrindinių bankinių paslaugų krepšelį – buvo žadama, kad...

„Via Baltica“ rekonstrukcija: kelininkai ir gyventojai iškasė karo kirvį (34)

Planas rekonstruoti „ Via Baltica “ kelyje esančias sankryžas sukėlė didelį kai kurių...