Frakcija „Viena Lietuva“, kuri antradienį nesiregistruodama sužlugdė įstatymo priėmimą, trečiadienį balsavime jau registravosi, bet balsavo prieš. Tai sudarė sąlygas priimti laikinąjį įstatymą, nors balsavimas dėl techninių kliūčių vyko dukart. Pirmą kartą už teisės aktą balsavo 66 Seimo nariai, 60 buvo prieš ir 1 tautos atstovas susilaikė.

Antrą kartą Socialinių išmokų perskaičiavimo įstatymui pritarė 66 Seimo nariai, 63 parlamentarai buvo prieš ir 1 politikas susilaikė. Įstatymas įsigalios, jei jį pasirašys prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Balsuojant dėl teisės akto kilo ginčai tarp pozicijos ir opozicijos. Opozicija supyko, kad trečiadienį iš ryto prisiekę Seimo nariai, „tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis bei Mišrios grupės narė Agnė Zuokienė, neturėjo galimybės balsuoti, mat jų kortelės buvo neaktyvuotos.

Opozicija pareikalavo galimybės perbalsuoti, tuo metu Seimo pirmininkė Irena Degutienė kurį laiką spyriojosi. Ji atlyžo tik tuomet, kai „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūnas ir opozicijos lyderis Valentinas Mazuronis pareiškė, jog opozicija paliks posėdžių salę. Tuomet į pagalbą pasitelkti Seimo informacinių technologijų specialistai.

Pasigailėjo tik I grupės invalidų

Remiantis Seimo priimtu teisės aktu, senatvės pensijos nuo kitų metų sausio turėtų mažėti vidutiniškai 5 proc., nebūtų liečiamos tik mažesnės nei 650 Lt išmokos. Senatvės pensijos mažinamos diferencijuotai: apie 700 Lt siekiančios pensijos sumažės 3,3 proc., 825 Lt – 4,5 proc., apie 900 Lt – 6,7 proc., 1000 Lt – 7,4 proc., 1200 Lt – 9,2 proc., apie 1700 Lt – 12,4 proc.

Valdantieji buvo sutarę, kad dirbantiems pensininkams, kurie gauna valstybines arba senatvės pensijas, pastarosios bus mažinamos didėjančiu procentu, priklausomai nuo gaunamo uždarbio. Pavyzdžiui, uždirbantiems iki 200 Lt – 2,5 proc., 600-800 Lt –10-15 proc., 2100 Lt – 50 proc., 4200 Lt ir daugiau – 70 proc.

Apkarpytos ir bedarbių pašalpos. Pagal teisės aktą maksimalios nedarbo socialinio draudimo pašalpos mažėtų nuo 1041 Lt iki 650 Lt, tai lemtų ir vidutinės išmokos, kuri dabar siekia apie 700 Lt, aptirpimą.

Lygiai taip pat karpomos slaugos ar priežiūros išlaidų kompensacijos. Teisės akte nurodoma, kad savivaldybių administracijos įstatymo galiojimo laikotarpiu turi mokėti 85 proc. paskirtų kompensacijų, o valstybinės pensijos, rentos bei našlių pensijos bus perskaičiuojamos pagal įstatymo priede surašytą formulę.

Valdantieji sumažino ir neįgaliųjų nedarbingumo pensijas. Išimtis buvo padaryta tik tiems neįgaliesiems, kurie yra netekę 75-100 proc. darbingumo – tai iš esmės reiškia, kad I grupės invalidams išmokos nebūtų mažinamos.

Pakeitus draudžiamąsias pajamas, pensijos mažėtų asmenims, kuriems nustatytas nuo 30 iki 55 procentų darbingumo lygis, t.y. gaunantiems 70-45 procentų netekto darbingumo arba turintiems II ir III grupių invalidumą.

Netekto darbingumo pensijas planuojama mažinti diferencijuotai – mažesnių išmokų gavėjams mažiau, didesnių daugiau.

Kerpami vaiko pinigai ir motinystės pašalpos

Sunkmetis palies ir vaikus. Jeigu šiuo metu vaikams iki trejų metų mokama 97,5 Lt dydžio išmoka, tai remiantis laikinuoju teisės aktu vaiko pinigai bus mokami tik vaikams iki 2 metų ir tik tiems, kurių tėvai negauna motinystės arba tėvystės pašalpos arba jei gauna, tai pašalpa turi būti mažesnė nei 525 Lt.

Skurstantiems 2-7 metų vaikams, kurių tėvų pajamos vienam asmeniui siekia 525 Lt, kas mėnesį bus skiriama po 52 Lt. Vyresniems neturtingiems vaikams išmoka iki pilnametystės bus mokama tik tuo atveju, jei šeimoje gyvena trys ir daugiau vaikų.

Šiuo metu 97,5 Lt dydžio išmoka mokama vaikams iki 3 metų, kai šeimoje yra vienas ar du vaikai. Tose šeimose, kur yra trys ir daugiau vaikų, išmoka yra kiek didesnė. Ji mokama ir toms mamoms ar tėčiams, kurie gauna motinystės (tėvystės) pašalpą.

52 Lt dydžio išmoka dabar skiriama vaikams nuo 3 metų iki pilnametystės, jei pajamos vienam asmeniui šeimoje neviršija 1050 Lt.

Valdantieji taip pat pasiryžo nuo liepos mėnesio 10 proc. sumažinti ir motinystės (tėvystės) pašalpas bei nuleisti pašalpų „lubas“.

Nuo liepos ketinama įtvirtinti, kad motinystės išmokų „lubos“ būtų ne penki, o keturi draudžiamųjų pajamų dydžiai. Šiuo metu šis dydis yra 1488 Lt, taigi maksimali motinystės (tėvystės) išmoka yra 7440 Lt. Jeigu draudžiamosios pajamos, kaip ir planuota, sumažėtų iki 1170 Lt, tai „lubos“ siektų jau 4680 Lt.

Šiuo metu motinystės (tėvystės) pašalpos pirmaisiais vaiko auginimo metais siekia 100 proc. buvusio darbo užmokesčio dydžio, antraisiais – 85 proc. buvusios algos. Nuo liepos ketinama išmokas mažinti dešimtadaliu ir nustatyti, kad pirmaisiais metais pašalpa sieks 90 proc. buvusios algos, antraisiais – 75 proc.