Po 100-200 metų bus sakoma: Gediminas statė pilį, Žygimantas Augustas valdovų rūmus perstatė, Algirdas Brazauskas atstatė. Tokią viziją mato Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas, teigiantis, kad rūmai tapo paminklu prezidentui A. Brazauskui.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Šeštadienį, kada minėsime Lietuvos valstybės – Mindaugo karūnavimo dieną – Valdovų rūmai bus oficialiai atidaryti.

Ketvirtadienį ekskursiją po rūmus žurnalistams surengęs V. Dolinskas pripažino, kad rūmai, kurių numatoma kaina siekia 337 milijonus litų, netapo tautą konsoliduojančiu objektu.

Pasak V. Dolinsko, Valdovų rūmai jau Sąjūdžio metu tapo nacionaliniu objektu ir simboliu, jį palaikė visuomenė. „Tačiau kada šis nacionalinis objektas ir simbolis tapo politinių žaidimų objektu, atsirado ir šmeižto, ir šantažo, ir prasimanymų lavinos. Tai, aišku, sukompromitavo pirmiausia mus pačius. Keista, bet šis objektas užsienyje vertinamas kur kas geriau nei Lietuvoje“, – stebėjosi direktorius.

Šalia didžių valdovų – prezidentas A. Brazauskas

Šeštadienį oficialiai atidaromoje rūmų pirmojoje dalyje vyksta pasirengimo iškilmėms darbai. Rūmų Didžiajame kieme kyla scena, čia šventinį vakarą Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras padovanos teatralizuotą koncertą.

Valdomų rūmai pasitinka sutvarkyta aplinka, lauke esančiomis informacinėmis lentelėmis, paaiškinančiomis, ką reiškia virš rūmų iškilęs saulės laikrodis ar frontonas, jame iškalti lotyniški žodžiai.
Pravėrus didžiąsias rūmų duris, pasitinka A. Brazauskui skirta atminimo lenta. Joje iškalti prieš mirtį prezidento ištarti žodžiai. Juose A. Brazauskas sako, kad gyvenime turi du tikslus: kad Lietuva išmoktų gyventi pati ir kad šie rūmai būtų atkurti kaip valstybingumo simbolis.

„Prezidentas A. Brazauskas bus įamžintas nuolatinėje ekspozicijoje, toje dalyje, kuri pasakos apie XX a. rūmų istoriją. Jis bus lyginamas su Žygimantu Senuoju, Žygimantu Augustu, Vytautu, Žygimantu Vaza, Vladislovu Vaza ir kitais valdovais, kurie statė šiuos rūmus. Jis taps vienu svarbiausiu šios ekspozicijos akcentu“, – pasakojo V. Dolinskas.
Pasak direktoriaus, neabejotinai reikia pripažinti, kad prezidentas ir premjeras A. Brazauskas yra pagrindinis ir svarbiausias žmogus, labiausiai nusipelnęs šitų rūmų atkūrimui.

„Kaip minėjau, prezidentas yra įamžintas – rūmai yra jam paminklas. Po 100 ar 200 metų bus sakoma: Gediminas statė pilį, Žygimantas Augustas rūmus perstatė, Brazauskas atstatė. Kai kam tai turbūt labiausiai nepatinka“, – mano V. Dolinskas.

Atkurta taip, kaip galėjo būti

V. Dolinskas atmeta kritikų teiginius, kad rūmai atstatyti pagal saldainių dėžutės popierėlį.

„Jeigu atsakant trumpai, tai saldainių dėžutė sukurta pagal rūmus. Iš tikrųjų saldainių dėžutė – Kamarausko piešinys – daug svarbesnis nei kritikai įsivaizdavo“, – tvirtina jis.

Istoriko teigimu, rūmai nugriauti XVIII-XIX a. sandūroje ir fiziškai neegzistavo, bet per visą XIX a. iki pat XX a. vidurio rūmai egzistavo kultūrininkų ir mokslininkų sąmonėje – jų sukurtuose vaizduose. Net neegzistuojantys rūmai buvo svarbūs lietuvių sąmonei, jie buvo nuolat piešiami, rodomi kaip Lietuvos valstybės ir jos sostinės Vilniaus simbolis.

V. Dolinsko aiškinimu, kas įmanoma, buvo atkuriama pagal išlikusią ikonografją. Jos nėra daug, bet išoriniams fasadams atkurti pakako. Istorikas tvirtina, kad išlikę daugybė šaltinių, iš kurių galima nustatyti net rūmuose naudotus vinis.

Atstatant rūmus, remtasi ir kitų valstybių analogijomis bei gausiais archeologiniais radiniais. Pasak jo, vitražai, portalai atkurti pagal radinius. Viskas, kas įmanoma, buvo atkurta remiantis moksliniais tyrimais ir duomenimis, kurie naudoti ir atkuriant Vavelį ir daugelį kitų Vidurio Rytų Europos objektų. Štai grindų medžiaga atgabenta iš Švedijos – iš tų pačių kasyklų, iš kur buvo gabenama XVI-XVII a.

„Atkurta taip, kaip galėjo būti – mes neteigiame, kad taip buvo – mes teigiame, kad taip galėjo būti. Ir Vavelio specialistai lankytojams ir kolegoms sako: taip, kaip šiandien atrodo Vavelis, niekada neatrodė: tai idealus modelis, kaip galėjo būti, juk ir Vavelyje prieš 100 metų tebuvo likusios sienos, penki portalai ir du su puse židinio“, – dėstė V. Dolinskas.

R. Budrys: anuomet rūmai kainavo brangiau

Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys aiškino, kad rūmuose vertingiausi eksponatai – šimtai tūkstančių archeologinių radinių. Štai turime Rytų Europoje didžiausią istorinių koklių kolekciją.

Pasak R. Budrio, įsigyti eksponatai po restauracijos įgijo visai kitą vertę. Jo teigimu, tie, kurie panašius eksponatus rinks po 50 metų, tai, kas šiandien surinkta, vargu ar beras.

„Visa kalba, kad Valdovų rūmai brangiai kainavo – klausykit, tada, kai statė, jie kainavo žymiai brangiau. Bet Valakų sistema buvo sėkminga, karališkas iždas pinigų turėjo, buvo iš ko statyti, tad atsirado rūmai“, – sakė R. Budrys.

Lietuvos dailės muziejaus direktorius nustebęs, kad Vilniui tapus Europos kultūros sostine, šviesų paradui Katedros aikštėje skirta beveik 2,5 mln. Dėl rūko ne visi reginį matė, o 2,5 mln. neliko per 15 minučių. O valdovų rūmų atveju, sako jis, visiems laikams nupirkta tikrų vertybių – gobelenų, baldų, paveikslų.

Jis piktinosi iškiliu istoriku Alfredu Bumblausku, žiniasklaidoje pasakiusiu, kad „istorinėje ryškiausioje vietoje statomas naujas namas“. „Jis pats gerai žinojo, kad atkuriami rūmai, o ne statomas naujas namas“, – tvirtina R. Budrys, rūmų atkūrimą lyginantis su nelengvu ir akmenėtu kopimu į Monblaną.

Tikimasi, kad antra rūmų dalis gali būti pastatyta per 3 metus. Skaičiuojama, kad jai dar prireiks apie 75 mln. litų.

Vertybės įkainotos 23 mln. Lt

Skelbiama, kad Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose saugoma daugiau kaip 300 tūkst. unikalių Lietuvos paveldo archeologinių eksponatų, daugiausia XIII-XVII a. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos unikalių radinių.
Fonde yra 713 perimtų, dovanotų ir įsigytų vertybių. Dovanotos ir įsigytos muziejaus vertybės gali būti įkainotos 23 mln. litų. Per ketverius metus specialistai konservavo ir restauravo per 10 tūkst. eksponatų.

Muziejaus vadovai skelbia, kad pagal 2012 m. visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ bei Sociologijos instituto atliktą gyventojų apklausą, 80 proc. respondentų Valdovų rūmus vertina kaip Lietuvos valstybingumo, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės „nuo jūrų iki jūrų“, savo paveldu galinčios rūpintis valstybės simbolį.

2002 m. laikomi oficialia Valdovų rimų statybos pradžia, o A. Brazauskas pirmąją plytą padėjo 2004 m. pavasarį.

Planuota rūmus atkurti iki Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimo 2009 m., tačiau prasidėjus ekonominei krizei, to padaryti nespėta. Nepaisant to, 2009 m. liepos 6-ąją surengta simbolinė rūmų atidarymo ceremonija, kurioje dalyvavo keturi karūnuotieji asmenys bei dar 12 valstybių vadovai.

Suaugusiems bilietas į Valdovų rūmus kainuos 10 Lt, moksleiviams, studentams, senjorams ir neįgaliesiems – 5Lt, numatoma taikyti įvairias nuolaidas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ar kada susimąstėte, kaip iš tiesų dirba „Palangos bobutės“ (33)

300 kvadratinių metrų dydžio butas vasarai Palangoje jau atgyvena, sako „Ober-Haus“ Vakarų...

Kaip iš tikrųjų atrodo gyvenimas Rusijos glūdumoje (21)

Švintant saulei Jevdokimovas, kaimas Rusijos glūdumoje, tingiai bunda iš miego ir nyra iš trobas...

Naktinis reidas Vilniuje: nepilnametis prie vairo ir nuo dėmesio į krūmus sprukęs doras jaunuolis

Naktinis reidas Vilniuje prasidėjo iškart pričiuptais dviem vairuotojo pažymėjimų...

Po lietaus dalis sostinės gyventojų liko be elektros (29)

Į DELFI redakciją šeštadienio vakarą kreipėsi vilnietis, kurio teigimu, pusė sostinės...

Pridarytas klaidas išvardijęs D. Adomaitis pasiūlė priprasti prie tokio L. Lekavičiaus žibėjimo specialiai Krepšinis.lt iš Rygos (80)

Lietuvos krepšininkai galėjo savo kailiu patirti, kokį potencialą turi ši „auksine karta“...

Nematomi žvalgybininkų karai, pinigai ir naujas ginklas – moterys (85)

Mečys Laurinkus – pirmasis Nepriklausomos Lietuvos žvalgybos vadas. Koks šio profesionalo...

Latvijos talentų nesulaikiusi Lietuvos rinktinė kapituliavo Rygoje (1122)

Kontrolinėse rungtynėse Rygoje Europos čempionatui besirengianti Lietuvos rinktinė pralaimėjo...

Kaip iš siaubo filmo: Baltimorės monstras pardavinėjo aukų kūnus užkandinėje (52)

Neseniai mirė žudikas maniakas Josephas Roy’us Metheny’is, dažnai vadinamas Baltimorės...

Profesinė liga baigėsi kankinimo prietaisą primenančiame vežimėlyje (83)

Lazdomis varomas invalido vežimėlis . Kai kam jis panašus į kankinimo prietaisą, bet vos...

Atrodo paprasta, bet efektyvu: kaip miestai gelbėjasi nuo nepakeliamos kaitros (4)

Didmiesčiai visame pasaulyje ieško būdų, kaip išgyventi vasarą ir išsaugoti gyvybes. Kovoje su...