Trumpam duris lankytojams atvėrę Valdovų rūmai autentiški tik iš išorės. Ji buvo atkurta pasinaudojus dailininko P. Smuglevičiaus darbais. Tačiau vidaus jis nepiešė. Visas statinys – tarsi betono kupolas, saugantis autentiškus mūrus. Viduje – naujausia šiuolaikinė technika. Tačiau ekskursijon pakvietusį gidą žeidžia kritika, kad statinys – vien tik muliažas. Anot jo, čia iškasti daiktai per tikslias jų kopijas rūmų erdvėse atgyja naujam gyvenimui.
Valdovų rūmų atidarymas
© DELFI (J.Markevičiaus nuotr.)

Takoskyra tarp autentikos ir dabarties

„Rūmų atkūrimui naudotasi archeologinių tyrimų medžiaga ir Pranciškaus Smuglevičiaus, kuris dar spėjo užfiksuoti rūmus prieš nugriaunant, piešiniais“, - pasakojo gidu Kelionių ir pramogų klubo žurnalistams tapęs istorikas archeologas Gediminas Gendrėnas.

Didesnė problema buvo nustatyti rūmų aukštį. Šiuo atveju išgelbėjo Katedra. Mat XVII a. pradžioje tarp Valdovų rūmų ir Katedros buvusi jungtis. „Mes žinome, kad Vladislovas Vaza iš savo darbo kabineto antrame aukšte patekdavęs tiesiai į Katedrą ties Kazimiero koplyčia. Kai buvo suvestos antro aukšto altitudės ir Katedros link padarytas „zondažas“, atsikalė durys. Architektai buvo patenkinti, kad aukštį apskaičiavo su 2-3 centimetrų paklaida. Tiesa, bažnyčia dabar tos jungties rodyti nesutiko. Ji turi savų argumentų – esą karaliaus nėra, kuris čia melstųsi“, - pasakojo specialistas.

Trečias aukštas atkurtas taip pat pagal P. Smuglevičiaus piešinius. XVII-XVIII a. dailininkas piešė su gan tikslia proporcija – kaip atskaitos taškas buvo Kazimiero koplyčios kupolas.

„Architektams buvo suformuluota užduotis išsaugoti atkastus mūrus. Kitaip tariant, naujas statinys turi iškilti virš senų pamatų, tačiau į juos nesiremti, o tapti saugančiu juos kupolu. Todėl tai, kas autentiška, buvo aiškiai atskirta nuo to, kas yra šiuolaikiška. Autentiką stengiamasi maksimaliai išsaugoti, o kas sukurta naujai – viskas tik iš šiuolaikinių medžiagų. Kartais sakoma, kad čia daug betono. Tačiau nėra šiandien kitos medžiagos, kuri leistų pakabinti ir išlaikyti trijų aukštų statinį, nesugadindama senųjų pamatų“, - įsitikinęs G. Gendrėnas.

Senuose mūruose – šiuolaikinė technika

Nors autentikos bus galima rasti tik pirmame aukšte, kuriame bus eksponuojama per 300 tūkst. šioje vietoje per 1987-2001 m. kasinėjimus rastų daiktų bei jų fragmentų, tai nereiškia, kad visa kita atsirado iš nieko. „Interjero detalės remiasi rasta archeologine medžiaga – atkuriamos tikslios koklių, plytelių kopijos. Taigi vaikščiodami apačioje matysite autentiškus radinius, o aukščiau pamatysite juos atkurtus interjeruose“, - teigė archeologas.

Tiesa, specialistas pripažįsta, kad niekas tikrai nežino, kaip atrodė rūmų vidus. Galima remtis tik archeologine medžiaga bei istoriniais šaltiniais, kuriuose aprašomos kai kurios patalpos, kuris valdovas ką ir kada jose veikė. Tačiau apie kurią vietą rašoma, galima tik apytiksliai įsivaizduoti. Kita vertus, interjeras atkuriamas ir remiantis išlikusia kitų to meto Jogailaičių pilių autentika. Pavyzdžiui, tie patys meistrai, kurie rengė Valdovų rūmus, dirbo ir Krokuvos pilyje.

„Dažnai galima girdėti kritiką, kad rūmai – ne tikri. Betgi Arsenalo kompleksas – taip pat muliažas. Pilies bokšte autentikos išlikę nebent iki antro aukšto. Likę atstatyti po karo. Mes tiesiog prie jo įpratome, todėl atrodo, kad jis čia stovėjo per amžius. Mūsų istorijos, tiesą sakant, niekas negailėjo. Kadaise Žemutinės pilies teritorija buvo intensyviausiai užstatyta, o dabar, eidami nuo senamiesčio, patenkame arba į mišką, arba į aikštę“, - aiškino G. Gendrėnas.

Beje, senovę primenantis pastatas „prifarširuotas“ moderniausios įrangos. Tokia buvo viena iš architektams keliamų užduočių. „Kadangi pastatas naujas, jame sudėta labai daug modernios įrangos, kurios dėka salėse bus galima sukurti mikroklimatą, užtikrinti atitinkamą apsaugą, o tai reiškia, kad bus galima eksponuoti visus pasaulio šedevrus. Taigi čia vyks kilnojamos parodos“, - sakė gidas.

Valdovų rūmams numatyta keletas paskirčių. Kaip jau minėta, tai bus muziejus, kuriame bus galima susipažinti ne tik su archeologiniais eksponatais ar atkurtais tų laikų interjerais, bet ir su Lietuvos valdovų protokolu. Mat kiekvienoje erdvėje – Sargybinėje, Laukiamajame, Sosto salėje, karalienės audiencijų salėje, karaliaus darbo kabinete, bibliotekoje ar miegamajame – virė savas gyvenimas. Tiesa, patalpos bus apstatytos įprastais tų laikų baldais. Informacijos apie buvusius pilyje nėra.

Viename iš 4 rūmų korpusų ketinama įrengti modernią teatro bei koncertų salę bei didžiulę konferencijų salę seminarams. „Dar viena rūmų paskirtis – valstybės reprezentacija, todėl ekspozicinės patalpos bus pritaikytos ir šiuolaikiniam protokolui. Atvykus garbiems šalies svečiams, gyvenimas rūmuose nenutils – užsidarys tik trys salės, kuriose garantuota apsauga, galimybė evakuotis ir pan.“, - pasakojo G. Gendrėnas.

Rūmai kiršina visuomenę

Prieš 200 metų nugriauti Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmai, remiantis istoriniais šaltiniais, gali siekti dar Mindaugo laikus. Mūrinių statinių šioje teritorijoje būta dar XIII a. Tačiau iki XV–XVI a. sandūros pagrindinė kunigaikščių rezidencija buvo Aukštutinėje pilyje, kur iki šiol išlikę gotikinių rūmų griuvėsiai. Greičiausiai pagrindinę savo rezidenciją iš Aukštutinės pilies perkėlė į Žemutinę didysis kunigaikštis Aleksandras Jogailaitis (1492–1506), pradėdamas vėlyvosios gotikos rūmų statybą.

Šiuo metu iš 4 korpusų labiausiai užbaigtas pietinis, kuriame kažkada įsikurs muziejus. Manoma, kad šis korpusas atsirado dar Augusto Senojo laikais. Tai pati seniausia rūmų dalis. XVII a. pradžioje dideles pertvarkas rūmuose po kilusio gaisro atliko čia rezidavę Vazos. „Stengiamasi atkurti laiką, kai rūmai dar visiškai funkcionavo. Jie buvo išgriauti ir išparduoti, kai XVIII a. pabaigoje Lietuva buvo prijungta prie Rusijos. Per metus sienos buvo visiškai išardytos iki rūsių“, - sakė gidas.

Atstatyti Valdovų rūmus po komisijų svarstymų ir visuomenės diskusijų nuspręsta 2000 m. Juos baigti planuota iki Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimo šių metų liepos 6 d. Pirminė projekto suma – apie 101 mln. litų, tačiau šiuo metu išleista jau apie 176 mln. litų ,o kad rūmai būtų užbaigti, reikia dar mažiausiai 100 mln. litų.

Tiek politikų, tiek visuomenės šios statybos vertinamos labai nevienareikšmiai. Amžiaus statyba, pinigų švaistymas tenkinti asmeninėms Algirdo Brazausko ambicijoms (būtent jis buvo šio projekto iniciatorius), pastatas vaiduoklis... Tai tik keletas akmenų į Valdovų rūmų daržą.

Suma, išleista Valdovų rūmų atkūrimui, dažnai prisimenama, kai valdininkai prabyla, kad valstybė neturi iš ko kompensuoti modernaus, gyvybę gelbstinčio gydymo vėžiu sergantiems ligoniams, sumokėti algų medikams ar mokytojams, kad trūksta pinigų socialinėms išmokos ir pensijoms. Ypač daug kritikos projektas sulaukia šiais, sunkmečio, laikais.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Pustuštėje „Karklėje“ – gausus „nelegalių radinių biuras“ (22)

Penktadienio vidurdienį duris atvėrusio festivalio „ Karklė “ apsaugos darbuotojai nesnaudžia...

Laisvalaikio veikla lietuviui atnešė milijonus: atskleidė sėkmės formulę (2)

Vienas iš „ Vinted “ įkūrėjų Justas Janauskas , atsimindamas studijų laikus Vilniaus...

Šiltesni nei įprasta orai išsilaikys ne tik rugpjūtį, bet ir rugsėjį

Pagal dabar turimą informaciją, ne tik rugpjūčio pabaiga, bet ir rugsėjo pradžia turėtų būti...

Papasakojo, ką patyrė per išpuolius Ispanijoje: britų aktorė slėpėsi restorano šaldytuve (3)

Per Barseloną supurčiusį išpuolį aktorė Laila Rouass, besifilmuojanti „BBC One“ kanalu...

Artėjančio šaltojo sezono mados: neišsižadėkite rudų atspalvių (3)

Nors įdegis dažniausiai asocijuojasi su vasara, atėjus rudeniui gelsvai rusva spalva tikrai...

Apie prezidento postą svajojusiam J. Petraičiui – ypatinga žinia iš teismo (85)

Prieštaringai vertinamas Australijoje gimęs milijonierius, kolekcininkas, 2002 m. Lietuvos...

Erdvėlaiviai „Voyager“ paruošti atvesti ateivių į Žemę (2)

Netrukus astronomijos mėgėjai turės progą švęsti – „ Voyager “ programai sukanka 40 metų....

Joniškio rajone iš voljero pabėgo meška (27)

Penktadienį Joniškio rajone esančiame Kirnaičių kaime iš kavinėje „Plūgo broliai“ esančio...

Vokietijoje per išpuolį subadyti du žmonės, vienas jų mirė (150)

Vokietijos vakariniame Vupertalio mieste du žmonės penktadienį buvo subadyti, vienas jų –...

Dauguma bėgiojančių žmonių susiduria su ta pačia problema: kaip jos išvengti (1)

Rugpjūčio pradžioje „ Eurovaistinės “ užsakymu tyrimų bendrovės „Synopticom“ atlikto...