Pavyzdžiui, verslo liudijimų savininkams įmokos į „Sodrą“ padidėjo nuo 56 eurų iki 99,94 eurų (arba 107,54 eurų, jei asmuo pensijų fonduose kaupia savo lėšomis), o gaunantiems pajamas pagal autorines sutartis įmokos bus mokamos nebe nuo 50 proc., o nuo 100 proc. pajamų. Tai galiotų tiems, kurie nėra kitaip drausti ir neturi darbo sutarties.
Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko pavaduotoja, Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė Rima Baškienė teigia, kad tai yra buvusios Vyriausybės palikimas, bet atsitraukimo būti negali: šiaip ar taip panašias įmokas turi mokėti ir dirbantys pagal darbo sutartį, ir pagal verslo liudijimus, ir gaunantys pajamas iš autorinių sutarčių.
„Blogai yra tai, kad mes žmonių neinformavome. Štai esminis blogis: reikėjo iš anksto žmones informuoti. Bet, manau, kad dabar atsitraukimo būti negali“, - teigia R. Baškienė.
Politikės teigimu, trečiadienį šiuo klausimu rengiamas Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdis. Pasak R. Baškienės, galbūt derėtų padaryti išimtis tik pradedantiems verslą.
„Mes turėtume tiems, kurie pradeda verslą, bent pirmuosius metus sudaryti lengvesnes, lankstesnes sąlygas. Mes apie tai kalbėjome, gaila, kad tai neįvyko. Tie, kurie jau yra įsisukę, jie, deja, turi suprasti, kad kai jie pasens, prašys pensijos“, - sako R. Baškienė.
„Komitete mes norime kalbėti, ko gero, ne apie atsitraukimo mechanizmą, tai būtų sunku ir paaiškinti, bet reikia paaiškinti žmonėms: kaip, kodėl, kas“, - sakė Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko Ramūno Karbauskio pavaduotoja, Seimo vicepirmininkė R. Baškienė.
Įmokos verslo liudijimų turėtojams didėja, nes nuo šių metų sausio jie draudžiami ne tik bazinei pensijos daliai, bet ir papildomai (nuo 56 eurų iki 99,94 eurų arba 107,54 eurai, jei kaupia pensiją savo lėšomis pensijų fonduose).
Tarifas dirbantiems pagal individualią veiklą nuo 28,5 proc. iki 29,7 proc. auga, mat šie žmonės bus draudžiami ligos draudimu (2 proc. didėja, jei kaupia pensiją savo lėšomis pensijų fonduose).
Savarankiškai dirbantys asmenys, tai yra individualių įmonių savininkai, ūkinių bendrijų tikrieji nariai ir mažųjų bendrijų nariai nuo šiol draudžiami ligos, motinystės ir nedarbo draudimu (įmokos auga nuo 26,3 proc. iki 30,8 proc., dar 2 proc. prisideda, jei kaupia pensiją savo lėšomis).
Sportininkai ir atlikėjai, nesusiję darbo santykiais, pradedami drausti ligos socialiniu draudimu, taigi galės pretenduoti į ligos išmokas. Jų įmokos auga nuo 37,5 proc. iki 38,7 proc. (ir 2 proc., jei pensiją kaupia pensijų fonduose).
Pagal autorines sutartis pajamas gaunantys asmenys turės įmokas „Sodrai“ mokėti ne nuo pusės, o nuo visų gaunamų pajamų.
Nuo šių metų pradžios pensijų ir sveikatos draudimu taip pat draudžiami asmenys, gaunantys tantjemas arba atlygį už veiklą stebėtojų taryboje arba valdyboje mokamą vietoje tantjemų arba kartu su jomis. Šioms pajamoms bus taikomos 26,3 proc. dydžio įmokų tarifas.
A. Sysas: plečiamas mokesčių mokėtojų ratas
Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas, socialdemokratas Algirdas Sysas sako, kad toks sprendimas, jo nuomone, yra teigiamas. Politikas pripažįsta valstiečių žaliųjų teiginius, kad šie teisės aktų projektai buvo parengti praėjusios valdžios, drauge su socialiniu modeliu ir Darbo kodeksu. Darbo kodeksas ir socialinio modelio dalis, susijusi su bazinės pensijos dalies mokėjimo perkėlimu į valstybės biudžetą, buvo atidėti, o dalis teisės aktų išliko.
„Šita dalis žmonių buvo nedrausti ir naudojosi kitų mokesčių mokėtojų parama. Nes jie dabar nemokėjo, tai senatvėje prašys pašalpų iš visų mokesčių mokėtojų. Todėl šiais įstatymais plečiamas mokesčių mokėtojų ratas, kad jie būtų drausti“, - sako A. Sysas.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Rimantas Dagys savo ruožtu sako, kad šiuo metu situacija labai komplikuota. Viena vertus, jis nepeikia priimto sprendimo, kuriuo dalies gyventojų mokamos įmokos paauga iki panašaus lygmens, taikomo dirbantiems pagal darbo sutartis. Pasak R. Dagio, tai leidžia bent minimaliai padidinti senatvės pensijas.
„Tai yra susieta su bendru principu, kuris lyg ir būtų teigiamas: jeigu yra mokestinė našta, tai visoms grupėms ji turėtų būti vienoda, neturėtų būti didelių išimčių", - sako R. Dagys.
Kita vertus, kaip teigia konservatorius, šiais teisės aktais visiškai nesureguliuotas mokesčių klausimas, mat, jo požiūriu, reikia sumažinti darbo pajamų apmokestinimą ir labiau apmokestinti pelną ar turtą.
„Be to, kai nežinai, kiek pinigų pensijoms ateis iš valstybės biudžeto, tai atsakinėti į kitus klausimus yra beprasmiška", - sako konservatorius.