Valdantieji nepanoro uždrausti reorganizuotis teisėsaugai įkliuvusioms partijoms

 (32)
Partijų kanceliarijose toliau gali būti pildomi juodosios buhalterijos žurnalai, o partijų įtakingieji – prekiauti poveikiu. Seime valdančiųjų balsais atmestos prezidentės pasiūlytos Baudžiamojo kodekso pataisos, kuriomis buvo siekiama uždrausti reorganizuoti ar likviduoti juridinį asmenį, jeigu prieš jį pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Valdantieji nepanoro uždrausti reorganizuotis teisėsaugai įkliuvusioms partijoms
© DELFI (D.Sinkevičiaus nuotr.)

Valdančiųjų balsais projektas išbrauktas po pateikimo, jo net nesvarsčius. Būtent dėl Baudžiamojo kodekso spragų Darbo partijai juodosios buhalterijos byloje ne tik pavyko išvengti atsakomybės kaip juridiniam asmeniui, bet ir gauti milijonines dotacijas iš valstybės.

Pirmos instancijos teismas buvo priverstas Darbo partijai, kaip juridiniam asmeniui, nutraukti bylą, nes tokio asmens paprasčiausiai neliko šiai partijai susijungus su gimininga Leiboristų partija ir kuriam laikui pasivadinus Darbo partija (leiboristais). Mykolo Romerio universiteto Baudžiamosios teisės ir proceso instituto profesorius Raimundas Jurka teigia, kad pagal dabartines kodekso nuostatas teismas kitaip elgtis negali: „O ką teismui daryti, jeigu nėra asmens? Ką bausti? Nėra analogijos, kad nėra asmens, pritaikysim kitam. Nepaisant to, kad galbūt ir suprantama logiškai, kad veiklą asmuo vykdo ir toliau, tačiau tokio juridinio asmens nebėra juridinių asmenų registre.“

Prezidentės vyriausioji patarėja Rasa Svetikaitė sako, kad ši landa kodekse taip ir liko dar nuo 2003-ųjų, kai buvo numatyta juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė: „Teismas teisės spragos užpildyti negali, tą turi padaryti įstatymo leidėjas. Tam, kad nesusidarytų tokia situacija, jog, na, prekyba poveikiu, kyšininkavimu ir visom kitom tikrai sudėtingom ir korupcinėm nusikalstamom veikom įtariami juridiniai asmenys išvengtų baudžiamosios atsakomybės, mes ir teikiam šitas pataisas.“

Anot profesoriaus R. Jurkos, bendram kontekste leisti juridiniam asmeniui išvengti atsakomybės nėra geras dalykas, todėl prezidentūros pateiktas projektas – sveikintinas.

Valdantiesiems dabartinės baudžiamojo kodekso nuostatos parankios, o iš prezidentūros atneštos pataisos įsileidžiamos ne toliau nei per slenkstį. Patirties su teisėsauga įgijusi Darbo partija, panašu, ja dalijasi su „Tvarkos ir teisingumo“ partija. Po to, kai į jos duris pasibeldė Specialiųjų tyrimų tarnybos agentai, partijos pirmininkas prabilo apie piršlybas su „Respublikonų“ ir „Žemaitijos“ partijomis. Prezidentūros siūlomas kodekso pataisas Seime palaikė tik opozicija.

Pasak Andriaus Mazuronio, Seimo Liberalų frakcijos nario, siūlytos įstatymo pataisos didžiąja dalimi buvo atmestos valdančios daugumos balsais, tai yra socialdemokratų, Darbo partijos ir „Tvarkos ir teisingumo“: „Tai vienom iš jų jau nebeaktualu, bet buvo aktualu kitom. O tretiems, matyt, aktualu išlaikyti valdančią daugumą, tai tokie paprasti išskaičiavimai ir paprasti interesai...“

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė balsavime susilaikė. Jos argumentas, kad priėmus pataisas, jos galiotų ne tik partijoms, bet ir įmonėms, visuomeninėms organizacijoms.

„Veikiančių partijų yra daugiau negu dešimt, bet tikrai nėra didelis skaičius. Manau, kad reikia išdiskutuoti šitą klausimą, o jeigu reikia priimti konkrečius sprendimus dėl politinių partijų atitinkamų veiksmų, tai dar yra ir kiti įstatymai“, – kalbėjo L. Graužinienė.

Seimo „Darbo partijos“ frakcijos seniūnas Kęstutis Daukšys sako, kad prezidentės pataisos įteisintų prokurorų savivalę. Jie, esą, galėtų be pagrindo perimti verslą: „Dabar įsivaizduokit, kad paima prokuroras ir pradeda valdyti verslą. Koks, jūsų nuomone, to verslo likimas? Tai čia Rusijoj taip daro: paima, uždaro dviem, trim mėnesiams, po to ateina kiti, perima ir viso gero...“

Advokatas R. Jurka teigia, kad parlamentarų argumentai neprofesionalūs, nes egzistuoja galimybės gintis: „Yra kontrolės mechanizmai, yra apskundimo galimybės, bet kada proceso dalyvis gali kreiptis į prokurorą ar į teismą, teigdamas tikrai argumentuotus teiginius, kad štai, žiūrėkite, kažkokia įmonė, bendrovė ritasi žemyn finansiškai vien todėl, kad jos veikla sustabdyta.“

Prezidentės patarėja sako, kad pataisomis siekiama kovoti su įstatymų pažeidėjais, nepaisant to, ar tai yra partijos, ar įmonės, todėl jos ir ateityje bus teikiamos Seimui.

„Principinės pozicijos, kad negali būti situacijos, kai kažkas išvengia baudžiamosios atsakomybės, jeigu jinai turi būti realizuota, mes laikysimės ir toliau. Šitos pataisos yra nukreiptos į tuos juridinius asmenis, kurie siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės. Ne į verslą darančius, ne į sąžiningą verslą darančius, o į tuos, kurie siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės juridinius asmenis“, – sakė prezidentės patarėja R. Svetikaitė.

„Darbo partija“ siekį išvengti atsakomybės ir būti lygesnė tarp lygių pademonstravo dar prieš trejus metus, jos narei Zitai Žvikienei pasiūlius baudžiamojo kodekso pataisas, kad tokia atsakomybė partijoms apskritai nebūtų taikoma. Na, o dėl svorio, matyt, kartu buvo įrašytos dar ir religinės bendruomenės. Advokatas R. Jurka sako, kad Seimas, kaip įstatymų leidėjas, atmesdamas prezidentės siūlomas pataisas – veidmainiauja.

Ir prezidentės patarėja, ir advokatas sako negirdėję, apie įmonių bandymus išvengti atsakomybės taip, kaip tai padarė Darbo partija. Politikai parodė pavyzdį, tačiau versle už padarytas klaidas sumoki savo uždirbtais pinigais. O politikoje, net ir blogiausiu atveju, – reputacija, kuri pastaruoju metu, deja, dažnai jau nėra vertybė.

www.lrt.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

A. Butkevičius neabejoja dėl kandidatės į teisingumo ministrus (3)

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas, laikinasis Premjeras Algirdas Butkevičius mano, kad Prezidentūrai turėtų įtikti socialdemokratų pasiūlyta kandidatė į teisingumo ministrus – Mykolo Romerio universiteto teisės profesorė Milda Vainiutė.

Daugiau savanorių ruošiasi ginti Lietuvą (30)

Norą atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą šiuo metu jau pareiškė 359 jaunuoliai – dvigubai daugiau nei pernai tuo pačiu laiku, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“.

Apeliacinis teismas baigė nagrinėti B.Makutynovčiaus ir V.Razvodovo bylą (1)

Lietuvos apeliacinis teismas baigė nagrinėti prokuratūros skundą dėl buvusių omonininkų Vladimiro Razvodovo ir Boleslavo Makutynovičiaus išteisinimo byloje dėl agresijos prieš Lietuvą 1991 metais.

„Valstiečiai“ pensijų kompensavimą siūlo baigti kitais metais (6)

Siekdami metais anksčiau negu buvo numačiusi ankstesnė valdžia baigti senatvės ir valstybinių pensijų kompensavimą, „valstiečiai“ siūlo išmokas pabaigti mokėti 2017 metų pirmojo ketvirčio paskutinį mėnesį.

Emigrantas, atsisakęs Lietuvos pilietybės: svetur pakilo iš pelenų, bet kaina buvo milžiniška (212)

Palikti Lietuvą, neslepia šiuo metu Anglijoje gyvenantis Dmitrijus Konovalovas, greičiausiai paskatino beviltiškumas. Svečioje šalyje į karjeros aukštumas jis kilo sunkiai – teko gyventi sename name kiauru stogu, nuolat kariauti su migracijos tarnybomis, tačiau šis vargas atsipirko su kaupu.