Vaikų Norvegijoje netekusiems tėvams įsižiebė viltis

 (27)
Nuo šiol vaikų gerovės tarnybos Norvegijos Karalystėje turės naujų priemonių bylose, kuomet vaikas turi giminystės ryšių kitoje valstybėje – Norvegija ratifikavo Hagos konvenciją.
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Kaip praneša Norvegijos Karalystės ambasada Lietuvoje, šio dokumento veikimą šalyje užtikrins Norvegijos vaikų, jaunimo ir šeimos reikalų direktoratas.

1996 m. priimta konvencija dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų bei vaikų apsaugos priemonių srityje šiuo metu galioja 40-yje pasaulio valstybių, įskaitant visas Europos Sąjungos šalis.

Tai, kad Lietuvoje šis sprendimas buvo ypač laukiamas, pripažįsta Norvegijos ambasadorius Lietuvoje Dagas Malmeras Halvorsenas: „Norvegijoje ypatingas dėmesys skiriamas vaiko apsaugai ir jo interesų gynimui, tad šie principai nesikeis – siekdami šviesti į šią šalį gyventi atvykstančius žmones, toliau bendradarbiausime su Lietuvos ambasada Osle ir Norvegijos lietuvių bendruomene. Hagos konvencija jau integruota į Norvegijos teisinę sistemą ir įsigalios šių metų liepos 1 dieną. Taip bus supaprastintas skirtingų vaiko apsaugos sistemų procedūrų vykdymas, o Lietuvos visuomenėje bei viešojoje erdvėje turėtų sumažėti įvairių interpretacijų, mitų ir tarptautinių nesutarimų, atsirandančių dėl šių skirtumų.“

Pasak ambasadoriaus, Hagos konvencija užtikrina susijusių šalių bendradarbiavimą ir dalinimąsi informacija kiekvienoje byloje, tad bus užtikrinta geresnė apsauga vaikų, turinčių giminystės ryšių kitoje konvenciją pasirašiusioje valstybėje.

Dagas Malmeras Halvorsenas
Dagas Malmeras Halvorsenas
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Tokiu būdu vaiko byla galėtų būti perduota kitai suinteresuotai šaliai, jei tai atitinka geriausius vaiko interesus dėl jo tėvų atsakomybės, tolesnio perdavimo globėjams ar rūpybos institucijoms bei asmeninio vaikų turto administravimo, – kalba D. M. Halvorsenas. – Taip pat konvencija taikoma ir teisinei tėvų atsakomybei įvertinti bei teismo sprendimų vykdymui.“

1996 metų spalio 19 dieną Hagoje, Nyderlanduose įvykusios konferencijos „Dėl tarptautinės privatinės teisės“ metu buvo pasirašyta konvencija, įsigaliojusi 2002 metų sausio 1 dieną. Lietuva šią sutartį pasirašė vėliau, ir ji įsigaliojo 2004 rugsėjo pirmąją. Pagrindiniai konvencijos tikslai yra nustatyti valstybę, kurios institucijos turi teisę imtis priemonių apsaugant vaiką bei tėvų pareigoms taikytiną teisę.

DELFI primena, kad kol Hagos konvencija nebuvo ratifikuota, Norvegija neprivalėjo Lietuvai teikti informacijos apie iš probleminių lietuvių šeimų paimtus vaikus. Tai apsunkino galimybę su Norvegija tartis dėl galimybės lietuvių vaikus grąžinti į Lietuvą, kad juos čia galėtų auginti giminaičiai.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

S. Skvernelis: dėl Gedimino kalno bus skelbiama ekstremali situacija (13)

Vyriausybė ketina skelbti ekstremalią situaciją dėl Gedimino kalno būklės, tai leis lengviau rasti lėšų kalno gelbėjimo darbams, pirmadienį pranešė premjeras Saulius Skvernelis.

Pilietinės galios indeksas pernai Lietuvoje augo, rodo tyrimas (1)

Lietuvos gyventojų pilietinė galia pernai augo, teigia Pilietinės visuomenės instituto ekspertai, pirmadienį pristatę atliktą tradicinį tyrimą.

Skyrybos, kurios žlugdo: psichologė pasidalijo patirtimi (24)

Lietuva pagal skyrybų skaičių yra antra Europos Sąjungoje (ES) po Danijos, daugiausiai besiskiriančiųjų yra penkiasdešimtmečiai ir vyresni žmonės. Nutrūkus santykiams didelė dalis su vaikais likusių tėvų susiduria ne tik su emociniais, bet ir finansiniais sunkumais, nes partneris neprisideda prie vaikų išlaikymo.

Kitas emigrantų gyvenimas: 16-metę lietuvę pardavė tiesiog gatvėje (62)

Emigracijos pusė, kurios nenorime matyti – taip galima pavadinti tai, ką tenka iškęsti daliai svetur išvykusių lietuvių.

Politologai: stabilumo prie D. Trumpo nebus (10)

Prieš pusę metų Jungtinių Valstijų prezidentu tapęs Donaldas Trumpas yra neprognozuojamas, tačiau rimtų prielaidų jo apkaltai kol kas nėra. Taip portalui LRT.lt sako Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė.