Vaikų balso teisė priverstų politikus rūpintis ne pensininkais, o šeimomis su vaikais?atnaujinta 15.55

 (452)
Balso teisės suteikimas vaikams nuo jų gimimo sustiprintų šeimų, turinčių vaikų, politinį svorį, tad politikai savo dėmesį skirtų ne aktyviausiems balsuotojams – pensininkams, o šeimoms, auginančioms atžalas. Taip anksčiau išsakytą idėją suteikti balsavimo teisę vaikams aiškina Seimo narys, liberalcentristas Artūras Melianas.
© DELFI

„Politikai, matydami, kad iš šeimų, auginančių vaikus, galima gauti daugiau balsų, pradės daugiau galvoti, kaip pasistengti sudaryti jiems palankesnes sąlygas – ar tai būtų dienos centrų paslaugos, ar finansinė parama, šeimos ir karjeros derinimas“, - pasakojo parlamentaras.

Jam pritaria ir Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio atstovė Rasa Paulavičienė. Pasak jos, sustiprėjus politiniam šeimų su vaikais svoriui, politikai būtų priversti gerinti jų būvį, keistųsi ir visuomenės požiūris.

Kuris balsuoja mama ir tėtis arba susitartų, arba iki 9-erių metų balsuotų mama

Kaip DELFI pasakojo A. Melianas, idėja suteikti balsavimo teisę vaikams yra skirta nukreipti politikų dėmesį į šeimas su atžalomis. Pajutę, kad šeima su trimis vaikais turi net penkis balsus, politikai, pasak Seimo nario, imtųsi veiksmų – steigtų darželius, rūpintųsi kita šeimos reikiama infrastruktūra, prieš rinkimus siūlytų įvairias priemones, kurios gerintų šeimų su vaikais būvį ir skatintų jaunus žmones susilaukti atžalų.

„Šios idėjos pagrindas yra tas, kad daugiau svorio per rinkimus turėtų turėti vaikai. Natūralu, kad jų teisę, kaip ir kitas jų teises, realizuoja tėvai arba globėjai. Tai čia viskas logiška ir paprasta. Šiuo metu tik gimęs vaikas gauna Lietuvos pilietybę, bet niekas jam, kaip žmogui, per rinkimus neatstovauja. Tėvas ir motina atstovauja sau, o vaikui niekas neatstovauja“, - DELFI pasakojo parlamentaras.

Klausiamas, kuris iš tėvų pilnose šeimose galėtų turėti teisę balsuoti už vaiką, A. Melianas svarstė, jog čia galimi įvairūs variantai. Vienas iš jų toks, kad iki vaikui sukaks 9-eri, už jį balsuotų mama, o vėliau – tėtis.

„Atsižvelgiant į tradicijas, kad mama su vaiku būna nuo pat kūdikystės, o tėtis vėliau, tai aš manau, kad galime išspręsti tą koliziją taip: iki 9-erių metų, pavyzdžiui, balso teisę už vaiką įgyja mama, o nuo 9-erių metų – tėtis. Čia kaip pavyzdys, galimi ir kiti sprendimai“, - teigė A. Melianas.

Tačiau R. Paulavičienė sako, kad, jos nuomone, balsuoti už vaiką, jei šeima pilna, tėvai galėtų pagal susitarimą – tai yra mama ir tėtis susitartų, kuris šįkart balsuoja. O jei tėvai išsiskyrę, tai balsuojama būtų pagal vaiko deklaruotą gyvenamąją vietą.

Vaikų neturintys žmonės – bergždi?

Seimo narys A. Melianas aiškina, kad siūloma priemonė, kartu su kitomis, padėtų didinti gimstamumą. Anot jo, visuotinai sutariama, kad viena kuri nors priemonė rezultatų neduoda – gimdyti neskatina nei pašalpų didinimas, nei darželių steigimas, todėl būtų galima visas šias priemonės derinti.

Tačiau klausiamas, kaip tėvams deleguota vaiko teisė balsuoti galėtų paskatinti tėvų troškimą turėti daugiau vaikų, Seimo narys aiškino, jog daugelis priemonių iš pirmo žvilgsnio atrodo neturinčios tiesioginio ryšio su pageidaujamomis pasekmėmis, bet esmė ta, kad politikai atkreiptų dėmesį į šeimas, mat jos turėtų didesnį svorį rinkimuose.

„Esmė ta, kad politikai šiuo metu akivaizdžiai pataikauja pagyvenusiems žmonėms. Tas yra žinoma. Jie tvarkingai balsuoja, jų daugėja. Pataikaudami politikai kartais meluoja, o kartais iš tikrųjų stengiasi tą perskirstymą jų naudai daryti. Yra ir įvairios sveikatos programos, ir kiti dalykai. Jeigu mes pažiūrėsime BVP perskirstymą, tai tas pakankamai akivaizdu. Ir kuo toliau, tuo ši tendencija stiprės, nes politikai privalo pataikauti didesniajai daliai balsuotojų“, - pasakojo A. Melianas.

Tuo tarpu, šeimos, auginančios vaikus, anot jo, kuria ateities ekonomiką, lieka nuošalyje, nes politikams jos neįdomios.

„Šeimos turės didesnį balsų svorį. Tai reiškia, kad politikai privalės daugiau atsižvelgti į šeimų interesus. Toks tikslas ir yra. Gal tada ir darželių pradės daugiau atsirasti, nes tiesiog iš tos rinkėjų pusės bus didesnis spaudimas“, - pridūrė parlamentaras.

Pasiteiravus, ar nebijo, kad tokia idėja sustiprintų Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD), o ne liberalus, A. Melianas teigė manąs, kad jauni vaikų turintys žmonės kaip tik rinktųsi liberaliąsias partijas, arba partijas, žvelgiančias į tolimesnę ateitį.

Klausiamas, ar tokiam siūlymui, jo nuomone, neims priešintis vaikų neturintys žmonės, Seimo narys, pats turintis tris vaikus, buvo griežtas: „Bet atleiskite man, jeigu žiūrėtume griežtai ekonomiškai, tie žmonės yra bergždi. Jie negalvoja apie tai, kas bus toliau, šioje vietoje jie tikrai nekuria ateities“.

R.Paulavičienė: šeimos su vaikais sunkiai dalyvauja rinkimuose

Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio atstovė R. Paulavičienė DELFI teigė, jog mamų sambūris tikrai mato tokio pasiūlymo prasmę, nes tai padidintų šeimų su vaikais motyvaciją dalyvauti rinkimuose, be to, būtų atkreiptas politikų ir visuomenės dėmesys.

„Mes labai palaikome ir manome, kad yra prasmė tai daryti, juo labiau žinant, kad šeimos, auginančios vaikus ir dirbančios, labai sunkiai dalyvauja rinkimuose, nes yra nemotyvuotos, nemato prasmės. Manau, kad iš esmės tai paskatintų aktyvumą dalyvauti rinkimuose, nes atsirastų papildoma motyvacija daryti įtaką sprendimams per balsų skaičių“, - teigė pašnekovė.

R. Paulavičienė taip pat teigia, kad valstybės socialinei politikai didžiausią įtaką turi tos visuomenės grupės, kurios aktyviausiai dalyvauja rinkimuose arba kurios narių yra daugiausia.

„Politikams dabar įdomūs pensininkai dėl to, kad jie aktyviai dalyvauja rinkimuose, ir politikai, kurie yra palankūs garbaus amžiaus žmonėms, surenka daugiau balsų. Lygiai tokia pati schema, manyčiau, suveiktų ir įtvirtinus teisę balsuoti už vaikus, nes tokiu atveju šeimos būtų motyvuotos balsuoti aktyviau – atitinkamai dėl vaikų skaičiaus šeimos gautų didesnį prioritetą rinkimų metu ir dėl to turėtume šeimoms palankesnę aplinką“, - teigė R. Paulavičienė.

„Žinant, kad viena šeima gali ateiti su dešimt balsų iškart į rinkimus, manyčiau, kad politikų sprendimai tokių šeimų atžvilgiu iš karto keistųsi“, - pridūrė pašnekovė.

Klausiamas, dėl kurios priežasties, jos nuomone, šeimos, auginančios vaikus, nėra aktyvios rinkimų dalyvės šiuo metu, R. Paulavičienė aiškino, jog tokios šeimos yra be galo užimtos, nes jos nariai deda daug pastangų išlaikyti šeimą bei siekti karjeros. Patikslinus, kad rinkimai vyksta sekmadieniais, kai į darbą neinama, pašnekovė svarstė, jog žmonės dažnai nenori balsuoti aklai, o norint žinoti, kurie politikai palankiausi ir verčiausi balso, reikia įdėti pastangų.

Tuo tarpu, jei galvojama, kad vienas ar du balsai nieko nelems, nelieka ir motyvacijos domėtis rinkimais bei politikų programomis. Tuo atveju, jei šeima įgytų didesnį politinį svorį, jos nariai dėtų pastangas sužinoti, kuri partijos ar politiko programa jiems palankiausia.

LiJOT: pasirinktos ne tos jaunimo pritraukimo prie balsadėžių priemonės

Savo ruožtu Lietuvos jaunimo organizacijų taryba sako, kad nors jaunų žmonių dalyvavimas rinkimuose išties yra menkas, tačiau A. Meliano išsakyta idėja suteikti balsavimo teisę vaikams, kurią įgyvendintų jų tėvai ar globėjai, situacijos nepagerintų.

Anot jaunimui atstovaujančios organizacijos, jaunimo aktyvumą rinkimuose padidintų kitos priemonės – nuo didesnio dėmesio skyrimo pilietiniam ugdymui iki rinkimų teisės cenzo mažinimo.

„Kelios Europos Sąjungos šalys turi praktiką suteikti teisę jauniems žmonėms balsuoti sulaukus 16 metų. Tokia galimybė viena ar kita forma egzistuoja Austrijoje, Danijoje, Šveicarijoje, taip pat Vokietijos federacijos žemėse. Visuomenės senėjimas nulemia politikų orientaciją į nuolat didėjantį vyresnių rinkėjų skaičių, kur jaunimo problemoms nėra vietos. Tad atsiduriame uždarame rate - jauni žmonės jaučiasi nereikalingi, o politikai savo ruoštu jų nepastebi. Balsavimo galimybė nuo 16 metų galėtų paskatinti jaunimui aktualių klausimų atsiradimą politinėje darbotvarkėje“, - rašoma organizacijos pranešime.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Košmaras truko metus: nusižudžiusios mergaitės tėvas ryžosi atvirai papasakoti apie patirtą siaubą (2)

„Psichiatrijos ligoninėje ji atrodė kaip į narvą įkištas laukinis žvėrelis“, – DELFI ištarė prieš porą mėnesių keturiolikmetę dukrą palaidojęs vilnietis Tomas. Metus trukusi dukros kova su depresija birželio 14-ąją baigėsi miškelyje prie namų.

Orai: artinasi itin karšti pokyčiai (19)

Nors šiomis dienomis orai bus šilti, jais mėgautis pavyks ne kasdien. Ketvirtadienį numatomi kiek saulėtesni, ramesni orai, tačiau penktadienį ir savaitgalį protarpiais nuvilnis lietus.

S. Skvernelis: būti opozicijoje socialdemokratams dar blogiau (106)

Socialdemokratų partijos skyriams pradėjus apklausas dėl galimybių tęsti darbus valdančiojoje koalicijoje su „valstiečiais“, pasigirdo gandų, kad „valstiečiai“ dėl bendradarbiavimo galbūt jau susiderėjo su Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovais.

ES valstybės narės birželį perkėlė 3 tūkst. migrantų (12)

Birželio mėnesį daugiau kaip 2 tūkst. migrantų, kurie atvyko į Graikiją, ir beveik 1 tūkst. Italijoje išsilaipinusių migrantų buvo perkelti į kitas Europos Sąjungos (ES) valstybes nares, rašo „EUobserver“.

R. Šimašius žada svarstyti tolimesnės koalicijos su konservatoriais Vilniuje perspektyvą (38)

Vilniaus meras, Liberalų sąjūdžio vadovas Remigijus Šimašius žada, jog artimiausiu metu bus svarstoma tolimesnė buvimo koalicijoje su konservatoriais Vilniaus taryboje perspektyva.