V.Adamkus: toks jausmas, kad Lietuvos ir Lenkijos santykiai sugriuvo per naktį

Dešimt metų trukęs aukso amžius santykiuose tarp Lenkijos ir Lietuvos sugriuvo vos per vieną naktį, Baltijos šalys nebendradarbiauja viena su kita, Europos Sąjunga nekalba vienu balsu, Lietuvos bendravimas su JAV apsiriboja trečio rango asmenų bendravimu, o Rusija savo ruožtu grįžta prie senų caristinės bei imperialistinės politikos schemų, tik naudoja kitus metodus.

Taip geopolitinę Lietuvos aplinką regi kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, dalyvavęs žurnalo IQ diskusijoje apie Lietuvos užsienio politikos pokyčius.

„Rusijos užsienio politika, mano nuomone, yra labai aiškiai orientuota į Šaltojo karo atnaujinimą. Aš vertinu tai kaip visko, kas buvo atlikta sovietiniais laikais, atgimimą arba tąsą. Mano nuomone, naujoji Rusija seka sena caristine, imperialistine politika, tik naudoja kitus metodus. Bet kas mane labiausiai jaudina, tai santykiai tarp Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos. Aš esu stiprus ES rėmėjas, bet santykiai su rytų regionu išties neramina. Rusija yra perėmusi kietos linijos poziciją, bet ES nekalba vienu balsu. Atsižvelgus į šią geopolitinę situaciją, Lietuvos užsienio politika yra labai sudėtinga“, - svarstė V. Adamkus.

Jis taip pat apgailestavo, kad Lietuvos ir Lenkijos santykiai pastaruoju metu tapo ne itin draugiški. Pasak V. Adamkaus, lenkų pusės teiginiai apie Lietuvos lenkų padėtį arba asmenvardžių rašybą lotyniško pagrindo rašmenimis yra tik smulkmenos, kurios neatspindi tikrųjų tarpusavio santykių blogėjimo priežasčių.

„Aš matau tik vieną dalyką – Lenkija tampa lyderiaujančia regiono valstybe, nori jungtis prie didžiųjų valstybių klubo ir aš jų nekaltinu. Lenkija tikrai didelė, turi ką pasakyti, o dabartiniams Lenkijos lyderiams Lietuva neatrodo svarbi. Gal tai vienas iš faktorių. Visi tie teiginiai apie asmenvardžių rašymą lotyniško pagrindo rašmenimis arba tuteišių, kaip mes juos vadiname, nepasitenkinimas yra labai smulkūs dalykai“, - teigė kadenciją baigęs prezidentas.

JAV Valstybės departamentas lietuviams tapo ne toks prieinamas

Kalbėdamas apie pastarųjų metų Lietuvos užsienio politikos pokyčius, V. Adamkus taip pat užsiminė ką tik viešėjęs JAV ir neva jam susidaręs įspūdis, jog anksčiau Lietuvos užsienio politika buvo vertinama kaip solidi ir vakarietiška, o dabar esą lietuviai JAV Valstybės departamente prileidžiami bendrauti tik su trečio rango pareigūnais.

„Mūsų užsienio politika buvo solidžiai vakarietiška. Tačiau šiuo metu situacija keičiasi, keičiasi pastaruosius metus arba pusantrų. Kad ji keičiasi, pastebime ne tik mes. Prieš dvi dienas grįžau iš JAV, kur praleidau apie dvi savaites, ir turėjau galimybę pajusti bendrą požiūrį į mūsų šalį iš Valstybės departamento ir žiniasklaidos. Nedetalizuodamas, kaip kartais jaučiausi, galiu pateikti vieną paprastą pavyzdį – priėjimas prie Valstybės departamento buvo kur kas lengvesnis. Anksčiau turėjome priėjimą prie aukščiausių sluoksnių, o šiuo metu mes kalbamės geriausiu atveju su trečio lygmens pareigūnais“, - pasakojo prezidentas.

V. Adamkus sako, kad situacija tikrai nėra tragiška, tačiau smulkmenos, pasak jo, taip pat yra svarbios. Kadenciją baigęs Lietuvos vadovas taip pat sakė pastebintis tam tikrą spaudimą iš ES keisti savo požiūrį į rytinius kaimynus, tačiau pati savo ruožtu negeba kalbėti vienu balsu.

„Kalbant apie santykius su mūsų kaimynais, mane labiausiai jaudina santykiai su Lenkija. Per pastaruosius dešimt metų mes sukūrėme aukso amžių tarp šių valstybių ir aš didžiuojuosi tai sakydamas, nes dalyvavau kiekviename tų santykių kūrimo etape. Dabar kažkas nutiko ir manau, kad visa tai kyla iš užsienio politikos perspektyvos. Bet kas nutiko? Tiesiog staiga, per naktį? Lenkija tampa lyderiaujančia regiono valstybe, nori jungtis prie didžiųjų valstybių klubo ir aš jų nekaltinu. Lenkija tikrai didelė, turi ką pasakyti, o dabartiniams Lenkijos lyderiams Lietuva neatrodo svarbi. Gal tai vienas iš faktorių“, - svarstė prezidentas.

V. Adamkaus nuomone, tam tikrą nerimą kelia ir Baltijos valstybių bendradarbiavimo stoka – estai esą jau seniai lygiuojasi į skandinavus, tačiau situacija pastaruoju metu, anot prezidento, tampa vis blogesnė ir blogesnė.

„Kai mes kalbame, kodėl estai yra kitokie nei mes, manau, turime pripažinti vieną dalyką – estai daugiau ar mažiau jautėsi esą Skandinavijos kultūros dalimi – tiek filosofijos požiūriu, tiek gyvenimo būdu. Nelaimei, mes turime pripažinti, kad mes kur kas labiau buvome paveikti slavų kultūros“, - sakė V. Adamkus, tačiau jam paprieštaravo britų savaitraščio „The Economist“ apžvalgininkas Edwardas Lucasas, kurio teigimu, slavų kultūra nėra žingsnis atgal.

E.Lucasas: jau bloga, nuo kalbėjimo apie darbus, bet ne jų darymo

Diskusijoje apie Lietuvos užsienio politikos pokyčius dalyvavęs britų savaitraščio „The Economist“ apžvalgininkas E. Lucasas teigė, kad, jo nuomone, didžiausia Lietuvos problema ta, jog prezidentė kalba viena, o Vyriausybė – visai ką kita.

„Kas man kelia didžiausią susirūpinimą, tai nuolat supainiota žinia – prezidentė sako viena, Vyriausybė – visiškai kita. Vis pastebima pasisakymų, kurie sukelia daug žalos“, - teigė E. Lucasas.

Jis taip pat užsimena, jog Lietuva tikrai neprisidėjo prie santykių su JAV gerinimo, bet esą didžiausia problema yra ES nevieningumas – tai esą ypač išryškėjo Gruzijos ir Rusijos karo metu.

„Manau, kad prezidentas V. Adamkus buvo absoliučiai teisus kalbėdamas apie ES silpnumą. Mes ypatingai tai pamatėme Gruzijos karo atveju. Ir tai vis nutinka ir nutinka. Aš manau, kad tam tikru atžvilgiu situacija nėra beviltiška, nes mes neturime reikalų su Gerhardo Schröderio ar Franko-Valterio Steinmeierio Vokietija. Ir manau, kad Angela Merkel yra kur kas protingesnė sakydama rusams: „Norite partnerystės, neprieštaraukite naujai Europos saugumo architektūrai“, - svarstė „The Economist“ apžvalgininkas.

Tačiau E. Lucasas sutiko, jog Baltijos šalių nebendradarbiavimo problema išlieka labai opi. Pasak apžvalgininko, kad ir į kurį regioną kiekviena šalis mąsto orientuotis, ji negali pabėgti nuo geografijos, o tokie dalykai, kaip dujotiekių, naftotiekių, elektros jungčių, kelių ar geležinkelių tiesimas reikalaus susitarimo bei kooperacijos.

„Mano nuomone, tai, kad praėjus dvidešimčiai metų po nepriklausomybės atgavimo, tarp Baltijos šalių nėra padoraus bendradarbiavimo energetikos srityje, yra absoliutus skandalas. Šioje pasaulio dalyje regime vis tas pačias problemas“, - piktinosi E. Lucasas.

„Negalima pabėgti nuo geografijos, tie visi nuobodūs dujotiekių, naftotiekių, kelių, geležinkelių reikalai reikalauja didelės kooperacijos. Man bloga, kai nuvykus į bet kurią Baltijos šalių konferenciją aš girdžiu, kaip sakoma, kad užteks kalbų, laikas darbams. Ir atvyksti vėl po šešerių mėnesių, vėl sakoma tas pats“, - pridūrė britų apžvalgininkas.