"Prezidento pozicija yra ta, jog būtina vykdyti mūsų tarptautinius įsipareigojimus, ką, beje, yra įsipareigojusi ir valdančioji koalicija. Tai yra nurodyta ir Vyriausybės programoje", ketvirtadienį žurnalistams sakė prezidento atstovė spaudai Violeta Gaižauskaitė.

Pasak jos, "susidaro dar didesnė problema, kai lėšų, kurių tikisi, ir kurios priklauso pagal įstatymą, viena ar kita sritis jų negauna".

Peno svarstymams apie galimą gynybos finansavimo sumažinimą suteikė premjeras R. Paksas, pareiškęs, kad gali būti peržiūrėtas įstatymas, įpareigojantis biudžeto išlaidas gynybos reikmės 2001 metais padidinti iki 1,95-2 proc. BVP.

Šią savaitę panašias nuostatas pakartojo kitų metų biudžeto projektą svarsčiusio Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas.

Lietuva tikisi pakvietimo į NATO per 2002 metų Aljanso viršūnių susitikimą ir yra laikoma viena geriausiai pasiruošusių narystei kandidačių. Nemažai Lietuvos diplomatų, politikų ir politologų mano, kad gynybos biudžeto sumažinimas būtų ženklas Aljansui, jog Lietuva nėra subrendusi prisiimti ir vykdyti narystės įsipareigojimus, ir tai išbrauktų ją iš realiausių kandidatų sąrašo.

NATO narystės siekiančios Lietuvos įsipareigojimas palaipsniui padidinti gynybos finansavimą iki 2 proc. BVP buvo palankiai įvertintas Aljanso ir jo valstybių kaip tokių siekių rimtumo ir nuoseklumo įrodymas.

Šiemet Lietuva gynybai turėjo skirti 1,75 proc. BVP, bet realiai finansavimas dėl prastos valstybės biudžeto būklės buvo mažesnis.