V.Adamkus domisi rusų problemomis Lietuvoje

Prezidentas Valdas Adamkus penktadienį stačiatikių Kalėdų proga priėmė Lietuvos rusų bendruomenės atstovus. Prezidentas pasidžiaugė, kad Lietuvoje gyvenantys rusai aktyviai dalyvauja šalies visuomeniniame ir politiniame gyvenime. Anot jo, tai įrodo ir aštuoni į Lietuvos Seimą išrinkti rusų bendruomenės nariai.
Tačiau, kaip žurnalistams teigė Tautinių mažumų ir išeivijos departamento vadovas Remigijus Motuzas, nemaža rusų bendruomenės dalis jaučiasi esanti izoliuota nuo Lietuvos visuomeninio gyvenimo.

R. Motuzo teigimu, palyginti su kitomis tautinėmis mažumomis, rusai "mažiau lankstūs" integruojantis į visuomeninį, politinį ir kultūrinį gyvenimą. Pasak jo, antroji pagal dydį Lietuvos tautinė mažuma- lenkai - yra labiau integruoti ir labiau rūpinasi savo nacionalinio savitumo išlaikymu, "nelaukdami valstybės nurodymų".

Jis pažymėjo, kad pati rusų bendruomenė turėtų apsispręsti ir numatyti "tam tikrus kultūrinės nacionalinės politikos metmenis". Pasak R. Motuzo, susitikime su prezidentu kai kurie rusų bendruomenės nariai taip pat nerimavo, neva pamažu rusų kalba traukiasi iš mokyklų, mažėja rusų kultūros ir švietimo apimtis.

"Aš manyčiau atvirkščiai - tokiai nedidelei valstybei 128 vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos rusų dėstomąja kalba yra pakankamas skaičius", pažymėjo jis. R. Motuzo teigimu, vien per 10 nepriklausomybės metų Lietuvoje buvo išleista per 200 vadovėlių rusų kalba. Tai valstybei kainavo apie 10 mln. litų.

Pasak jo, susitikime dalyvavęs Rusijos ambasadorius Jurijus Zubakovas teigiamai įvertino prezidento dėmesį tautinėms mažumoms bei rusų visuomenei ir kultūrai, taip pat Lietuvos valstybės indėlį sudarant realias sąlygas vystyti kultūrą, meną ir kalbą čia gyvenantiems rusams.

Susitikime dalyvavę rusų bendruomenės atstovai su žiniasklaida nesusitiko. Rusai sudaro 8,2 proc. Lietuvos gyventojų ir yra didžiausia tautinė mažuma Lietuvoje, turinti per 300 tūkst. žmonių.

ELTA
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

A. Veryga surado viceministrę (10)

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos komandą papildė nauja sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė, atrinkta per viešąją atranką, kurios metu kandidatai teikė savo kandidatūras į viceministro ir patarėjo pareigas, rašoma pranešime spaudai.

Keturi valdančiosios koalicijos likimo scenarijai: kuris labiausiai tikėtinas (6)

Valdančiosios koalicijos partneriai – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) ir Socialdemokratų partija – greičiausiai ir toliau liks dirbti kartu, nors jų santykiai banguos.

Kultūros ministerija siūlo riboti teatrų vadovų kadencijų skaičių (27)

Teatrams ir koncertinėms įstaigoms turėtų vadovauti nepriekaištingos reputacijos asmenys, pareigas jie galėtų eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės, siūlo Kultūros ministerija.

Kiek tiksliai pinigų turi sumokėti „Sodra“, kai susergame? (24)

Nuo trečios dienos susirgusiam dirbančiam žmogui pradeda mokėti „Sodra“, ligos pašalpa (nuo 2015 m.) siekia 80 proc. atlyginimo dydžio. Skamba neblogai, kol pats nesusergi ir negauni pašalpos, teigia kai kurie dirbantieji. Anot jų, kai kuriais atvejais susirgęs iš tiesų gauni gerokai mažiau.

Jau svarstomas tikėtinas scenarijus Europai (28)

Europos Bendrijos įkūrimo sutarčiai kovo 25-ąją bus 60 metų. Ją tuomet pasirašė šešios valstybės. Šiandien Bendrija vienija 27 šalis, apie 500 milijonų gyventojų. Tačiau 60-metis nėra vien džiugus, vieninga Europa gyvuoja su ne viena problema: daugėja euroskeptiškų nuotaikų ir politinių jėgų, nesuvaldyta migracijos krizė, ekonominės problemos, padidėjusi terorizmo grėsmė, ir, žinoma, svarbiausia – D. Britanijos pasitraukimas.