Darbo partijos patriarchas Viktoras Uspaskichas pasiekė naujas populiarumo žemumas.
Viktoras Uspaskichas, Loreta Graužinienė
© DELFI / Valdas Kopūstas

Palyginti neseniai buvęs tarp trokštamiausių Vyriausybės vadovų politikas atsidūrė šio sąrašo dugne. Ne ką geriau atrodo ir pati Darbo partija, pasiekusi žemiausią reitingą per daugiau kaip dvejus metus.

Politologai V. Uspaskicho ir „darbiečių“ nuopolio priežastimis įvardija ne tik politinius skandalus. Esą reitingus nuokalnėn ridena tiek Prezidentūra, tiek partijos lyderių kaita, tiek pats jos įkūrėjas.

Buvo populiaresnis už A. Butkevičių

Prieš kiek mažiau nei dvejus metus, kai šalį valdė konservatorių, liberalų ir liberalcentristų koalicija, gyventojai „darbiečių“ lyderį regėjo kaip vieną geriausių variantų šaliai.

2012 m. kovą DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktoje apklausoje V. Uspaskichas geidžiamiausių premjerų reitinge rikiavosi antras. Jį Vyriausybės vadovo poste norėjo matyti 16,2 proc. apklaustų gyventojų. Tuometė reitingo lyderė, konservatorė Irena Degutienė „darbiečių“ patriarchą lenkė vos 0,8 procentinio punkto.

Tų pačių metų balandį V. Uspaskichas netgi buvo užėmęs lyderio poziciją. Su 16,6 proc. respondentų palaikymu jis lentelėje rikiavosi pirmas.

Vėliau reitingo lyderiai pasikeitė, bet Darbo partijos vedlys stabiliai laikėsi viršuje. 2012 m. spalį, kai vyko Seimo rinkimai, atliktoje apklausoje gyventojai aiškiu lyderiu įvardijo dabartinį premjerą – socdemų lyderis Algirdas Butkevičius tada sulaukė net 26,8 proc. respodentų palaikymo. Vis dėlto V. Uspaskichas pozicijas išlaikė – jį premjero kėdėje norėjo matyti 15,8 proc. apklaustųjų.

Kaskart naujas dugnas

Po „darbiečiams“ sėkmingų Seimo rinkimų V. Uspaskicho populiarumas ėmė blėsti. Prieš metus, pernai vasarį „Spinter tyrimų“ atliktoje apklausoje „darbiečių“ patriarchas tebebuvo antras, bet jį premjero kėdėje norinčių matyti gyventojų skaičius buvo bemaž dusyk sumenkęs ir tesiekė 8,2 proc.

Darbo partijos įkūrėjas antroje pozicijoje laikėsi dar visai neseniai – pernai gegužę jį premjero kėdėje vis dar norėjo matyti 7,5 proc. respodentų. Tačiau ilgainiui V. Uspaskicho reitingai dar labiau smuko, politikas ne tik iškrito iš reitingo viršūnės, bet ir įsitvirtino lentelės dugne.

Pernai rugsėjį „darbiečių“ patriarcho reitingas siekė 3,6 proc., spalį – 2,5 proc., lapkritį – 1,5 proc.

„Spinter tyrimų“ duomenimis, V. Uspaskichas ir toliau neišlipa iš lentelės dugno. Sausį atliktos apklausos duomenimis, Darbo partijos įkūrėjas pateko tarp politikų, kuriuos Vyriausybės vadovo kėdėje matyti nori apie 1,7 proc. respodentų.

Viktoro Uspaskicho populiarumas (Šaltinis: „Spinter tyrimai“)
Viktoro Uspaskicho populiarumas (Šaltinis: „Spinter tyrimai“)
© DELFI

O reitingo lyderis nesikeičia. Geriausiu įmanomu premjeru ir toliau laikomas A. Butkevičius.

Už premjero rikiuojasi aplinkos ministras, „tvarkietis“ Valentinas Mazuronis, po jo – konservatoriai I. Degutienė ir Andrius Kubilius bei „tvarkiečių“ lyderis Rolandas Paksas. Likusių pirmojo dešimtuko politikų populiarumas svyruoja tarp 2-3 proc., o dešimtuką vainikuoja buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė bei Vilniaus meras Artūras Zuokas.

Jūsų nuomone, kuris politikas ar visuomenės veikėjas geriausiai tiktų užimti Ministro Pirmininko pareigas? (proc.) TOP 10 2014 m. sausis 2013 m.. gruodis Pokytis
1 A. Butkevičius 31.9 32.4 -0.5
2 V. Mazuronis 5.1 3.7 +1.4
3 I. Degutienė 4.5 3.9 +0.6
4 A. Kubilius 4.0 3.4 +0.6
5 R. Paksas 3.9 3.2 +0.7
6 V. Blinkevičiūtė 2.7 2.7 0
7 Z. Balčytis 2.6 2.3 +0.3
8 E. Masiulis 2.2 2.3 -0.1
9-10 A. Zuokas 2.0 1.9 +0.1
9-10 I. Šimonytė 2.0 2.0 0

V. Uspaskichas pats save smukdo – kodėl?

Politologas, Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Vytautas Dumbliauskas pastebi, kad V. Uspaskichas yra puikiai įvaldęs vieną elementariausių ir sykiu veiksmingiausių reitingų kėlimo technikų – mirgėjimą televizijų ekranuose ir visokeriopą reiškimąsi viešojoje erdvėje. Dabar, V. Dumbliausko teigimu, „darbiečių“ patriarchas yra iš esmės dingęs iš eterio ir, panašu, daro tai sąmoningai, taip žlugdydamas savo ir savo partijos reitingus.

„V. Uspaskichas yra puikus pavyzdys, kaip televizija sukuria žmogų – objektą, kuris patraukia dėmesį. Kai jis nustojo vaikščioti į televiziją, jo neliko kaip tokio. Jis tik eilinis Seimo narys, neina į televiziją sąmoningai – viskas. (…) Jis prieš Seimo rinkimus darė viską, kad laimėtų kuo daugiau mandatų, kad būtų reikšmingesnė partija, kad galėtų – aš taip įsivaizduoju – kažko reikalauti už buvimą valdančiojoje koalicijoje. Ir jis iš tikrųjų daug laimėjo – palyginti su 2008 m. rinkimais (juose „darbiečiai“ surinko 8,99 proc. balsų – DELFI). Darbo partija atgimė V. Uspaskicho dėka“, - DELFI teigė V. Dumbliauskas.

Politologas teigė ne iš vieno šaltinio girdėjęs pasvarstymų, kad toks V. Uspaskicho pasitraukimas – savotiško politinio turgaus dalis. Esą reitingus Darbo partijos patriarchas gali mainyti į teismo malonę.

„Jis užleidžia visus postus, bet už tai jo nesodina į kalėjimą – tokios yra kalbos. Gandai tokie yra“, - sakė V. Dumbliauskas.

MRU docento nuomone, „darbiečiai“ stokoja žmonių, galinčių kompensuoti charizmą, kurią rinkėjams skleidžia V. Uspaskichas. Esą geriausias variantas – Vytautas Gapšys, bet su sąlyga, kad teismas jo nepasiųs į belangę.

„V. Gapšys, aišku, turi talento. Jis gabus – labai. Bet jam teistumas „kabo“. Apeliacinis teismas jam gali pakeisti baudą į kalėjimą. Dėl to (partija – DELFI) ir pakeitė pirmininką, nes negali būti pirmininku žmogus, kuris gali sėsti į kalėjimą. (…) Jis tikrai talentingas vaikinas. Aš su juo buvęs laidose, ir kalbos kaip vandens. Jeigu jis apsieis su bauda – jis galėtų (tapti partijos veidu – DELFI). Bet tokio žavesio, kaip Viktoras, neturi“, - svarstė V. Dumbliauskas.

Partija be Viktoro – partija be ateities?

Pasak jo, jeigu V. Uspaskichas nesugrįš viešumon, „darbiečių“ gali laukti Naujosios sąjungos likimas. Ši partija, ne taip ir seniai buvusi tarp populiariausių šalies politinių jėgų, galutinai numenko ir įsiliejo į tų pačių „darbiečių“ gretas – kaip ir Naujosios sąjungos lyderis bei dabartinis Darbo partijos kandidatas į prezidentus Artūras Paulauskas.

Vytautas Dumbliauskas
Vytautas Dumbliauskas
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Puikiausias pavyzdys – Naujoji sąjunga. Kol A. Paulauskas buvo populiarus, tol Naujoji sąjunga buvo populiari. Kai pradėjo kristi A. Paulausko reitingai – viskas. Kam ta Naujoji sąjunga buvo reikalinga? Niekam. Atsimenat, ji 2008 m. į Seimą nepakliuvo“, - priminė V. Dumbliauskas.

Politologo teigimu, V. Uspaskichas gali dar kartą atgimti ir paskui save tempti partijos populiarumo traukinį. Bet su vienintele sąlyga – kad „darbiečių“ patriarchui teisme nebus skirta reali laisvės atėmimo bausmė.

„Jis gali, jeigu negaus realios laisvės atėmimo bausmės. Jeigu jį nuteistų lygtinai, pavyzdžiui, tada tikrai manau, kad jis su ta partija dar kažką darys. Jis ją sukūrė kažkokių tikslų vedinas – negi jis tą projektą paliks“, - sakė V. Dumbliauskas.

Pasak jo, Darbo partija kol kas nepanaši į politinę jėgą, kuri gali laikytis viršūnėje atsiskyrusi nuo savo lyderio. Esą tai pavyko padaryti socialdemokrams ir konservatoriams, tačiau daugeliui partijų šios „skyrybos“ baigėsi politine užmarštimi.

„Yra toks terminas – organizacinė depersonalizacija. Kada partija, kaip organizacija, depersonalizuojasi. Nepanašu, kad Darbo partija depersonalizuotųsi nuo Viktoro, sutinkate? Socdemai depersonalizavosi nuo Algirdo Brazausko – ramiai. Tėvynės sąjunga nuo Vytauto Landsbergio depersonalizavosi. Kažkada atrodė, kad be jų neįmanoma.

Ir dabar socdemai be A. Butkevičiaus išbūtų, ir Tėvynės sąjunga be A. Kubiliaus nenumirtų. O Darbo partijai be Viktoro – viskas. Tai yra kito tipo partijos. Darbo partija, Naujoji Sąjunga, „Tvarka ir teisingumas“ – tai yra vieno lyderio partijos, be jų asmens jos neįsivaizduojamos. Jeigu kažkas lyderiui atsitinga – viskas, jie „pakimba“, į užmarštį gali nusiristi. (...) Ir Darbo partijoje protingi žmonės mato, kad be Viktoro ten viskas. Be jo ta partija yra niekas“, - konstatavo V. Dumbliauskas.

Partijų reitingas: viskas stabilu, „darbiečių“ nuopuolis – irgi

Kaip ir V. Uspaskichas, Darbo partija dar palyginti neseniai puikavosi reitingų viršūnėse. Dar prieš pat 2012 m. Seimo rinkimus ji įvardinta kaip populiariausia šalies politinė jėga, o tai patvirtino ir rinkimų rezultatai – „darbiečiai“ laimėjo pirmąjį turą, daugiamandatėje apygardoje surinkdami 19,82 proc. balsų.

Po pirmojo turo nuskambėjęs kalinių balsų pirkimo skandalas, panašu, tapo Darbo partijos nuosmukio pranašu. Partijos reitingai smarkiai krito.

Dar prieš metus „darbiečiai“ palyginti tvirtai laikėsi antrojoje partijų reitingo vietoje. Pernai sausį už Darbo partiją balsuoti norėjo 15,3 proc. „Spinter tyrimų“ apklaustų gyventojų, vasarį – 12,9 proc. Atroje vietoje V. Uspaskicho partija laikėsi ir birželį, bet jau su 10,4 proc. reitingu.

Vasarą įvyko lūžis, ir „darbiečiai“ nusirito iškart per dvi pozicijas. Liepą Darbo partijos populiarumas smuko iki 7,8 proc., o buvusią populiariausią šalies partiją aplenkė „tvarkiečiai“ ir konservatoriai. Po to „darbiečių“ reitingai trumpam ūgtelėjo, tačiau čia pat sugrįžo į nuokalnę.

Pernai gruodį Darbo partija smuko dar labiau. Už ją balsuoti norėjo tik 6,3 proc. respondentų. O naujausioje „Spinter“ tyrimų apklausoje „darbiečiai“ pozicijas užleido Liberalų sąjūdžiui. Šių metų sausį už Darbo partiją balsuoti norėjo 5,9 proc. apklausos dalyvių, už liberalus – lygiai 6 proc.

Darbo partijos populiarumas (Šaltinis: „Spinter tyrimai“)
Darbo partijos populiarumas (Šaltinis: „Spinter tyrimai“)
© DELFI

O reitingo lyderiai nekinta. Pirmauja A. Butkevičiaus vadovaujami socialdemokratai (23,8 proc.), „Tvarka ir teisingumas“ (10,7 proc.) bei konservatoriai (8,3 proc.).

Už kokią partiją ar politinį judėjimą balsuotumėte, jei rinkimai į Seimą vyktų artimiausią sekmadienį? (proc.) 2014 m. sausis 2013 m. gruodis Pokytis
Socialdemokratų partiją 23.8 24.9 -1.1
Partiją Tvarka ir teisingumas 10.7 10.4 +0.3
Tėvynės sąjungą - krikščionis demokratus 8.3 8.6 -0.3
Liberalų sąjūdį 6.0 5.3 +0.7
Darbo partiją 5.9 6.3 -0.4
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą 4.7 5.5 -0.8
Lenkų rinkimų akciją 2.9 3.3 -0.4
Sąjungą TAIP 2.0 1.8 +0.2
Kitą partiją 1.9 1.5
Nebalsuočiau 19.5 16.7
Nežino / neatsakė 14.3 15.7
Iš viso: 100 100 100

M. Jastramskis: L. Graužinienė partijos neišgelbėjo

Politologas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Mažvydas Jastramskis DELFI teigė, jog Darbo partijos reitingų nuopuolis prasidėjo tuoj po pirmojo Seimo rinkimų turo – kai prasidėjo kalinių balsų pirkimo skandalas.

„Pirmas smukimas buvo matomas antrojo turo rezultatuose. (…) Balsų pirkimo skandalas: iki to Lietuvoje nebuvo plačiau pradėta kalbėti, kad viena konkreti partija galėjo kažkur rinkimų rezultatus klastoti“, - kalbėjo M. Jastramskis.

Tolesnį nuopuolį, pašnekovo nuomone, lėmė tiek prezidentės pozicija, kai Dalia Grybauskaitė priešinosi „darbiečių“ įtraukimui į valdančiąją koaliciją, tiek teismo nuosprendis Darbo partijos byloje, tiek „pakankamai nesėkmingas darbas koalicijoje“. Tuo tarpu daug sėkmingiau, politologo teigimu, pasirodė „tvarkiečiai“, tiesiogiai konkuruojantys su Darbo partija dėl nemažos dalies rinkėjų.

Mažvydas Jastramskis, M. Mikulėno nuotr.
Mažvydas Jastramskis, M. Mikulėno nuotr.

„Tvarka ir teisingumas“ pakankamai nuosekliai atstovavo tam tikras pažiūras – kaip Petras Gražulis. Arba dirbo savo ministerijose, kaip Valentinas Mazuronis. Kai Darbo partija užsiėmė pakankamai nevykusiais viešaisiais ryšiais“, - tęsė M. Jastramskis.

Prie tokių nevykusių žingsnių jis priskyrė ir politinę rokiruotę, kai Seimo pirmininke ir partijos lydere tapo Loreta Graužinienė.

„Pakeitė Seimo pirmininką, L. Graužinienė pradėjo chaotiškai reikštis apie viską, bet sumoje – lyg ir apie nieką. Nuoseklios jos pozicijos nėra matoma – tiktai bandymas pasišokinėti. (…) Politinė komunikacija duoda tokį rezultatą, kokį matome“, - sakė M. Jastramskis, pridurdamas, kad vadovybės kaita mažų mažiausiai nesustiprino partijos pozicijų tarp rinkėjų.

Nepaisant „darbiečių“ reitingo riedėjimo į nuokalnę, politologas nemano, kad partija gali patirti fiasko ir neiškovoti nė vieno mandato Europos Parlamento rinkimuose.

„Sunku įsivaizduoti. Jų organizacija išvystyta, tai leidžia tokią, sakykime, amortizaciją. (…) Manau, jie turėtų bent vieną vietą gauti“, - prognozavo M. Jastramskis.

Pašnekovo nuomone, dabartinis Darbo partijos reitingas gali dar kristi, tačiau labiau tikėtina, kad jis kurį laiką svyruos 5-6 proc. ribose.

Vyriausybės populiarumas: stabilus, bet su minuso ženklu

Po Seimo rinkimų A. Butkevičiaus Vyriausybės populiarumas, palyginti su jo pirmtako A. Kubiliaus Ministrų kabineto reitingais, buvo it diena ir naktis. Didžioji dalis gyventojų Vyriausybės darbą vertino palankiai – tai rezultatas, apie kurį A. Kubilius galėjo tik pasvajoti.

Vis dėlto šis „medaus mėnuo“ baigėsi pernai spalį. Tada pirmąsyk užfiksuotas neigiamas nuomonių balansas – daugiau nei pusė apklaustų gyventojų A. Butkevičiaus Vyriausybės darbu nebuvo patenkinti.

Spalį daugiau ar mažiau neigiamai Vyriausybės darbą vertino 53,6 proc. respodentų. Šio skaičiaus „pakišti“ po 50 proc. žyma Vyriausybei kol kas nepavyksta. Pernai gruodį neigiamą pažymį A. Butkevičiaus Vyriausybei rašė iš viso 50,8 proc. apklaustųjų, šiemet sausį – 53,5 proc.

Kaip jūs vertinate dabartinės Vyriausybės veiklą? (proc.) 2014 m. sausis 2013 m. gruodis
Teigiamai 2.7 3.7
Greičiau teigiamai 32.6 33.5
Greičiau neigiamai 32.9 33.2
Neigiamai 20.6 17.6
Nežino / neatsakė 11.2 12.0
Iš viso: 100 100

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ šių metų sausio 16-26 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1010 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 proc.

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Kraupi moters išpažintis: brolis pirma pardavė kiemo draugams, o toliau prievartavo pats (175)

Nuo savo praeities ji bėgo ilgai ir baisią paslaptį slėpė ir nuo mylimųjų, ir nuo vaikų,...

Laukiniai reklamos vakarai: feisbuko žvaigždėms – savos taisyklės (29)

Praėjusią savaitę nuskambėjusi istorija, kai Lietuvos bankas viešai pabarė feisbuko...

Vilniuje sumaištis – apleistoje statybvietėje įvyko sprogimas (7)

Vilniuje, Šv. Ignoto ir Totorių gatvių sankryžoje policininkai riboja eismą. Šalia esančioje...

„Islamo valstybės“ rėmėjai švenčia: juos žudydami mes darome jų vaikams paslaugą (83)

Naujienų agentūra „Amaq“ išplatino pranešimą, kuriame rašoma, kad teroristinė organizacija...

Darbdavių patyčias kentęs jaunuolis turi svarbų patarimą siekiantiems karjeros (13)

Sezoninis darbas jaunuoliams yra puiki galimybė užsidirbti, be to, anot specialistų tai labai...

Mokslininkai išsiaiškino „magiškųjų grybų“ paslaptį

Tyrėjams pavyko perprasti psichoaktyvios „ magišk ųjų grybų“ medžiagos – psilocibino –...

Jauniausia someljė Lietuvoje: senajai kartai alkoholis lygu girtuoklystei (15)

Jauniausia Lietuvos someljė Silvija Umaraitė jaučia, kaip auga konkurentų gretos. „Anksčiau...

Artėja laikas, kai gatvėse situacija pasikeis kardinaliai (1)

Pirmąsias rugsėjo savaites eismas sostinėje taps kur kas intensyvesnis – į gatves išvažiuos...

Ispaniją sudrebinę teroro išpuoliai: aukų skaičius auga ieškomasis septyniolikmetis sunkvežimio vairuotojas (612)

Ispanijos pajūrio kurorte Kambrilse penktadienį paryčiais automobiliui „Audi“ įsirėžus į...

Savo vestuvių šokiui A. Adamovič ir Ž. Gečas pasirinko garsųjį hitą „Despacito“ (10)

Rugpjūčio 9 dieną aukso žiedus sumainę atlikėjai Anžela Adamovič ir Žygimantas Gečas po...