„43 proc. teigia nebalsuosiantys ir neapsisprendę, praėjusį mėnesį tokių buvo 39 proc., anksčiau – dar mažiau. Šiuo atveju tai yra labai daug. Nauja ar susimobilizavusi sena politinė jėga turi galimybių pasireikšti, žmonės iš naujo galvoja, kažko ieško“, - sakė visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys.

Vladas Gaidys

Sociologas atkreipė dėmesį, kad V. Uspaskicho galimybės priklauso nuo žiniasklaidos jam skiriamo dėmesio. Tai esą rodo 2003 metų situacija, kai jo reitingas augo sulig kiekvienu jo pasirodymu žiniasklaidoje.

„Manyčiau, kad ir dabar nuo žiniasklaidos priklausys. Dabar jis kitą amplua turi – sveikuolis, dvasios gydytojas, tai - visai kitas V. Uspaskichas ir kita Darbo partija“, - apie kuriamą įvaizdį kalbėjo V. Gaidys.

Daug rinkėjų blaškosi

Ainė Ramonaitė

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorė Ainė Ramonaitė atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje yra nemažai daugiau kairiųjų pažiūrų rinkėjų, kurie nuolat blaškosi nuo vienos partijos prie kitos.

„Potencialas toje pusėje visada egzistuoja tarp nuolat nepatenkintų dabartine situacija valstybėje, jau seniai nusivylusių, burbančių rinkėjų. „Valstiečiai“ paėmė nemažą dalį elektorato, bet tai gali būti laikina, nes ten nėra kažkokių esminių, ilgalaikių dalykų, kurie pririštų rinkėjus prie tos partijos“, - sakė A. Ramonaitė.

Nors, pasak politologės, yra potencialo susirinkti rinkėjus, kurie per kitus rinkimus vėl ieškos kažko naujo, tačiau lieka atviras klausimas, „ar įmanoma vėl įbristi į tą pačią upę“.

„Neturiu į tai vienareikšmio atsakymo. Akivaizdu buvo, kad Darbo partijos populiarumas tiesiogiai susijęs su V. Uspaskicho asmeniu, kai jo neliko, tai neliko ir populiarumo. Be asmens poveikio rinkėjams ir partijos organizacija, matyt, buvo susijusi su pačiu V. Uspaskicho, nes kai jo neliko, tai pakriko ta didelė organizacija“, - kalbėjo A. Ramonaitė.

Politologė atkreipė dėmesį, kad pagal rinkėjų pasirinkimus tradiciškai persidengia socialdemokratų, Darbo partijos, Tvarkos ir teisingumo partijos. Per pastaruosius rinkimus dalį šių balsų perėmė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.

„Bet mūsų paskutinė apklausa po 2016 m. rinkimų parodė, kad Darbo partija yra įgavusi labai neigiamą įvaizdį, ir nusiteikusių prieš šitą partiją buvo daugiausiai. Pagal tai jie net pralenkė Tėvynės sąjungą. Tai dabar pakelti tą partiją vėl iš naujo bus gerokai sudėtingiau negu kažką visiškai naujo padaryti“, - sakė A. Ramonaitė.

V. Uspaskichas paskelbė apie sugrįžimą

Kaip skelbė naujienų agentūra BNS, praėjusį savaitgalį V. Uspaskichas parašė Kėdainių skyriui prašymą vėl įstoti į Darbo partiją.

V. Uspaskichas 2015 metų gruodį išstojo iš partijos, tačiau yra jos garbės pirmininkas.
Penktadienį Širvintose turėjo įvykti neeilinis Darbo partijos tarybos posėdis, kuriame dalyvavo ir V.Uspaskichas, tačiau nesusirinkus kvorumui, jis neįvyko.

V.Uspaskichas Darbo partiją įkūrė 2003 metų spalį ir iki 2013 metų su nedidele pertrauka buvo jos pirmininku. Tais metais Vilniaus apygardos teismas jį ir kelis kitus „ darbiečius“ pripažino kaltais dėl „juodosios“ buhalterijos. Tuomet politikui skirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.

2015 metų gruodį, Apeliaciniame teisme baigiant nagrinėti šią baudžiamąją bylą, V.Uspaskichas pranešė pasitraukiantis iš Darbo partijos. Apeliacinis teismas už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą jam skyrė 6,8 tūkst. eurų baudą. Tokią pačią bausmę paliko ir Aukščiausiasis Teismas.
Šiuo metu už Darbo partiją balsuotų apie 3 proc. rinkėjų, rodo BNS užsakymu bendrovės RAIT atlikta apklausa.

Juda konservatorių ir „valstiečių“ reitingas

Naujienų agentūros BNS užsakymu rinkos tyrimų kompanijos RAIT atliktos apklausos rodo, kad birželį neapsisprendusių rinkėjų dalis siekė 33 proc., gegužę ir balandį – po 31 proc., o kovą – 35 procentus. Šie skaičiai apima tokius respondentus, kurie neatsakė arba teigė nežinantys, už ką balsuotų, arba buvo pasirengę išbraukyti visas pavardes biuletenyje.

Už „valstiečius“ birželio tyrimo metu žadėjo balsuoti 19 proc. apklaustųjų, už Tėvynės sąjungą – Lietuvos krikščionis demokratus – 16 proc. respondentų. Atotrūkis tarp šių partijų nuosekliai mažėja pastaruosius keturis mėnesius.

Socialdemokratus ir Liberalų sąjūdį žadėjo palaikyti po 9 proc. apklausos dalyvių. Šių partijų populiarumas išlieka stabilus.

Kitos partijos 5 proc. rinkimų slenksčio neperžengtų. Arčiausiai jo yra Naglio Puteikio vadovaujama Lietuvos centro partija – už ją žadėjo balsuoti 4 proc. apklaustųjų.