„Įsivaizduokime – 1939 m. rugsėjis. Tautų lygos ambasadorius (jeigu toks buvo) rašo iš Berlyno: „Aišku, Trečiajame Reiche labai sunku žiūrėti valstybinę propagandą, kur nėra alternatyvių nuomonių pateikiama, bet ir pas mus žiniasklaida ganėtinai vienpusiškai pateikia poziciją Adolfo Hitlerio Vokietijos atžvilgiu...“, - socialiniame tinkle piktinosi TS-LKD Vilniaus skyrių sueigos pirmininkas Mantas Adomėnas.
Kaip žinoma, 1939 m. rugsėjį nacistinė Vokietija užpuolė Lenkiją, tą patį mėnesį, tik vėliau, į Lenkiją įsiveržė ir sovietai – sovietai ir naciai Lenkiją jau buvo pasidaliję pagal Molotovo ir Ribbentropo paktą.
Mėgdžiodamas V. Ušacką M. Adomėnas tęsia įsivaizduojamą Tautų lygos ambasadoriaus citatą.
„Palaukite – ar čia tikrai Europos Sąjungos oficiali pozicija: kad Ukraina pati iš dalies kalta dėl karo prieš ją ir jos teritorijų aneksijos, dėl ciniško 1995 m. Budapešto susitarimų sulaužymo? Kartais pradedu abejoti, KIENO visgi ambasadorius Maskvoje yra Vygaudas Ušackas“, - pasipiktino konservatorius.
A. Kubilius neteisia
TS-LKD pirmininkas Andrius Kubilius Europos Sąjungos ambasadoriaus ir buvusio savo Vyriausybės ministro žodžius vertino ne taip emocingai, tačiau neslėpė ne visai pritariantis V. Ušackui.
A. Kubilius pirmiausia pabrėžė, kad V. Ušacko žodžiai apie kritiką Lietuvos žiniasklaidai dėl vienpusiško informacijos pateikimo apie Rusiją buvo išimti iš konteksto. Politikas aiškina, kad V. Ušackas veikiausiai norėjo pasakyti, jog skaitydamas vien lietuvišką žiniasklaidą nesuvoksi, kodėl Maskva elgiasi vienaip ar kitaip.
„Aš tik galėčiau pasakyti, kad aš labai pozityviai vertinu, kaip Lietuvos žiniasklaida aktyviai nušviečia visus įvykius Ukrainoje ir agresyvią Rusijos politiką. Bet šalia to, aš pasiskaitau ir Rusijos interneto puslapius“, - tęsė konservatorių pirmininkas.
A. Kubilius sako pats visuomet bandantis ieškoti atsakymų, kodėl Rusija elgiasi taip, kaip elgiasi – esą tai visiškai sutampa su V. Ušacko teiginiu: „Linkėčiau išsamesnio perteikimo ir suvokimo, kodėl Rusija – ne pateisinant, bet suvokiant, kodėl elgiasi taip, kaip ji elgiasi.
Politikas tik pabrėžė, kad, skirtingai nuo V. Ušacko, neturi jokių priekaištų žiniasklaidai, rašančiai apie Rusiją ar Ukrainą. „Bet pritariu jo minčiai, kad mes, būdami pafrontės valstybe, turime stengtis suvokti Rusijos valdžios mąstymą, potencialų elgesį ir tam kartais reikia papildomos informacijos“, - teigė A. Kubilius.
Prisikalbėjo
DELFI primena, kad V. Ušackas pirmadienį bendravo su Kauno technologijos universiteto (KTU) studentais ir pažėrė kritikos, kad ir Lietuvoje informacija apie Rusiją pateikiama vienpusiškai.
„Aišku, Rusijoje labai sunku žiūrėti valstybinę propagandą, kur nėra alternatyvių nuomonių pateikiama, bet ir pas mus žiniasklaida ganėtinai vienpusiškai pateikia poziciją Rusijos atžvilgiu. Labai daug neigiamos ir nepakankamai yra šiek tiek balansuotos objektyvios nuomonės“, - sakė diplomatas, skaitydamas paskaitą.
Pasak buvusio Lietuvos užsienio reikalų ministro, šalies žiniasklaidoje trūksta informacijos apie procesus pačioje Ukrainoje ir bandymo suvokti Rusijos elgesį, tuo pačiu jo neteisinant.
„Trūksta daugiau informacijos, mano nuomone, apie tai, kas vyksta pačioje Ukrainoje. Antras dalykas yra tai, kad, su visa pagarba, mes negalime visko suversti pačiai Maskvai dėl konflikto Ukrainoje. Trečia, mums reikėtų geriau suprasti visas problemas ir visumą tų iššūkių, su kuriais susidurs pati Ukraina. Ketvirta, su visa pagarba Ukrainai, mes negalime idealizuoti tos šalies perspektyvų Europos Sąjungos atžvilgiu“, - kalbėjo V. Ušackas.
Diplomatas neneigė pačios Rusijos nusigręžimo nuo demokratijos bei pripažino, kad net įstojusi į pasaulio prekybos organizaciją Rusija netapo liberalesnė. Tačiau V. Ušackas drauge teigė, kad Ukraina neišnaudojo nepriklausomybės metų kaip Baltijos šalys, todėl dėl korumpuotos valdžios nesugebėjo atsistoti ant kojų.