„Pirmininkavimas tai - puiki proga pačios valstybės narės reklamai, jos vaidmens sustiprinimui, turėti teigiamos įtakos valstybės, kaip patikimos partnerės, įvaizdžio pristatymui. Deja, bet pastarieji skandalingi įvykiai Lietuvoje nukreipti prieš tautines mažumas paliko blogą įspūdį", - kalbėjo V. Tomaševskis antradienį Strasbūre, kur pristatyti Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai rezultatų atvyko ir Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Pavadinęs tautinių mažumų problemas šaukštu deguto Lietuvos pirmininkavimo medaus statinėje, Lietuvoje išrinktas europarlamentaras kalbėjo apie baudą Šalčininkų rajono savivaldybės direktoriui.
„Kalėdų išvakarėse Lietuvos Vyriausybės atstovo prašymu Vilniaus apygardos teismas, spaudžiamas viešų politikų pareiškimų, nustatė drakonišką apie 13 tūkst. eurų baudą Šalčininkų rajono savivaldybės direktoriui Boleslavui Daškevičiui už dvikalbių informacinių lentelių su gatvių pavadinimais lietuvių bei lenkų kalbomis naudojimą. Lentelės kabo ant privačių namų.
Šiame regione 80 proc. gyventojų sudaro vietinė lenkų tautinė mažuma. Kova su autochtoninių tautinių mažumų kalbomis, palaikoma aukščiausios valdžios, yra ne kas kita, kaip kraštutinio nacionalizmo pasireiškimas, kurio neturėtų būti ES", - sakė V. Tomaševskis.
Europarlamentaras paragino ES Tarybą ir Komisiją reaguoti į „tautinių mažumų persekiojimą ES teritorijoje".
Sulaukė negausių plojimų ir lietuvių kritikos
V. Tomaševskio pasisakymas EP sulaukė negausių plojimų. Jo mintis palaikė ir lenkas EP narys Tomaszas Poręba.
„Lietuva nepatvirtino tautinių mažumų įstatymo, nors 16 proc. gyventojų sudaro lenkai, o kai kuriuose regionuose jų yra kur kas daugiau. Lenkai į viešąją erdvę nėra įtraukiami Lietuvoje. Yra pažeidinėjama Europos Tarybos konvencija ir ignoruojama Regioninių nacionalinių mažumų chartija", - sakė T. Poremba.
Tuo tarpu konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė priminė kolegai Europos Parlamente V. Tomaševskiui, kad Lietuvoje valstybinė kalba yra lietuvių.
„Ar jūs manote, kad valstybės tarnautojas gali leisti sau nesilaikyti valstybės, kurioje jis dirba ir kurios pilietis yra, įstatymų", - klausė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Ji taip pat paragini neklaidinti europarlamentarų kalbomis, kad Lietuvoje pažeidžiamos tautinių mažumų teisės.
D.Grybauskaitė apkaltino V.Tomaševskį siekiant diskredituoti Lietuvą
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį apkaltino Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovą Valdemarą Tomaševskį siekiant diskredituoti Lietuvą tarptautiniu mastu.
Kalbėdama Europos Parlamento plenarinėje sesijoje prezidentė atmetė V.Tomaševskio ir Lenkijos europarlamentarų priekaištus, pabrėždama, kad jokia tarptautinė institucija nenustatė, jog Lietuva pažeistų tarptautines normas dėl tautinių mažumų apsaugos.
„Asmeniškai ponui Tomaševskiui: aš manau, kad jūsų asmeninis siekis ir jūsų politinės karjeros tikslas yra Lietuvos diskreditavimas pačioje Lietuvoje, šiuose rūmuose ir tarptautiniu mastu", - Europos Parlamente sakė Lietuvos prezidentė.
D.Grybauskaitė vėliau spaudos konferencijoje Europos Parlamente priminė, kad V.Tomaševskio iniciatyva klausimai dėl tautinių mažumų teisių buvo keliami ir Lietuvai pradedant pirmininkauti ES Tarybai.
„Tai buvo daroma didele dalimi asmeniškai pono Tomaševskio, kuris tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, tiek Europos Parlamente mėgina diskredituoti Lietuvą. Visos komisijos, kurios tyrė šiuos kaltinimus Lietuvos atžvilgiu, nerado jokių pažeidimų, Lietuva vykdo visus savo tarptautinius įsipareigojimus", - teigė ji.
Pasak prezidentės, lenkai Lietuvoje turi išskirtinai geras sąlygas mokytis gimtąja kalba - čia lenkai turi galimybę mokytis lenkiškai nuo darželio iki aukštosios mokyklos.
„Lietuva suteikia geriausias Europoje sąlygas savo mažumoms", - kalbėjo D.Grybauskaitė.
Lietuvos prezidentė teigė, kad klausimai dėl tautinių mažumų keliami, siekiant didesnio populiarumo artėjant gegužę vyksiantiems Europos Parlamento rinkimams.
„Reikalavimas sudaryti lenkų mažumai ypatingas sąlygas, net geresnes už lietuvių esamas sąlygas, tiek studijuojant, tiek kitais klausimais, negali būti priimtinas. Visi Lietuvos piliečiai yra lygūs prieš Lietuvos Konstituciją ir Lietuvos įstatymus. Aš gerbiu kaip prezidentė visus vienodai Lietuvos piliečius", - sakė D.Grybauskaitė.
Premjeras V.Tomaševskio pasisakymus pavadino „politinės kultūros stoka"
Premjeras socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius koalicijos partnerės Lietuvos lenkų rinkiminės akcijos lyderio Valdemaro Tomaševsio pasisakymus Europos Parlamente dėl esą diskriminuojamų lenkų Lietuvoje pavadino „politinės kultūros stoka".
„Vertinu, kad tai stoka elementarios politinės kultūros, kad teismai Lietuvoje yra nepriklausomi, ir politikai negali daryti jokio spaudimo teismams", - žurnalistams antradienį Seime komentuodamas V.Tomaševskio pareiškimą sakė A.Butkevičius.
D.Grybauskaitei antradienį Europos Parlamente pristačius Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai rezultatus, V.Tomaševskis ir grupė Europos Parlamento narių iš Lenkijos apkaltino Lietuvą diskriminuojant vietos lenkus.
Lenkai kritikavo teismo sprendimą skirti daugiau kaip 40 tūkst. litų baudą Šalčininkų valdininkui, kuris nevykdo teismo sprendimo nukabinti dvikalbes gatvių pavadinimų lenteles. Pagal Lietuvos įstatymus, viešieji užrašai turi būti valstybine lietuvių kalba.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos politikai dėl nepriimamų įstatymų, kurie leistų platesnį lenkų kalbos vartojimą viešajame gyvenime, pirmadienį protestavo Lietuvos Seime. Iškilmingame parlamento posėdyje minint sovietų agresijos 23-ąsias metines ir kalbą sakant tuometiniam šalies vadovui Vytautui Landsbergiui, lenkų politikai demonstratyviai paliko salę.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos politikai ir juos remianti Varšuva siekia, kad Lietuva priimtų įstatymus, kurie leistų gatvių ir vietovardžių užrašus lenkų kalba ir leistų naudoti lenkišką abėcėlę rašant vardą ir pavardę asmens dokumentuose.
Pabrėžia Vilniaus viršūnių susitikimo istorinę svarbą Ukrainai
Vilniaus viršūnių susitikimas buvo istorinės svarbos Ukrainai ir kitoms posovietinėms šalims, nepaisant prezidento Viktoro Janukovyčiaus atsisakymo pasirašyti istorinę sutartį su Europos Sąjungą (ES), antradienį pareiškė Lietuvos ir Europos Komisijos vadovai.
Europos Parlamentui pristatydamas Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai rezultatus, Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso sakė, kad Rytų partnerystės viršūnių susitikimo rezultatai geriausiai matomi Kijevo aikštėse, kur iki šiol renkasi proeuropietiški protestuotojai.
„Tai buvo labai svarbus, sakyčiau, istorinis viršūnių susitikimas, ir mes sugebėjome pasiekti pažangą santykiuose su rytų kaimynais", - sakė J.M.Barroso, kalbėdamas parlamento sesijoje Strasbūre.
Jo teigimu, mitingai su ES vėliavomis Ukrainoje rodo, kad ES vertybės svarbios ir už Sąjungos ribų.
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė teigė, kad Vilniaus susitikimas pabudino Ukrainos gyventojus.
Europos Parlamente Strasbūre pristatydama Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai rezultatus, prezidentė antradienį sakė, kad Vilniaus viršūnių susitikimo rezultatai lėmė istorinius pokyčius ir davė naują impulsą Rytų partnerystei.
„Ukraina niekada nebus kokia buvo anksčiau", - kreipdamasi į europarlamentarus sakė D.Grybauskaitė.
Lietuvos prezidentės vertinimu, nepasirašydami asociacijos sutarties „Ukrainos politiniai vadovai ignoravo savo žmonių, nenorinčių paleisti europietiškos svajonės, lūkesčius".
Kijevo centrinėje aikštėje besirenkančius proeuropietiškus protestuotojus D.Grybauskaitė pavadino "išbandymu, kurio negalime leisti sau neatlaikyti".
„Tuo metu, kai komentatoriai Europoje ir netgi šiame parlamente skundžiasi, kad ES pametė savo kelią, matome visiškai priešingas nuotaikas iš Euromaidano", - sakė Lietuvos prezidentė.
„Vilniaus viršūnių susitikimas paskatino pabusti. ES - vis dar pavyzdys, traukos centras daugeliui pasaulio šalių, pradedant mūsų artimiausiais kaimynais", - teigė ji.
Lapkričio pabaigoje Vilniuje ES Rytų partnerystės viršūnių susitikime Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius atsisakė pasirašyti asociacijos ir laisvos prekybos sutartį su ES. Netrukus jis pasirašė susitarimus su Rusija dėl finansinės paramos ir pigesnių dujų.