Jis piktinasi pilkais Briuselio biurokratais, niršta dėl valstybių, kurios nori jungtis prie euro zonos, žavisi Vladimiro Putino vaidmeniu Sirijos krizėje, bet Rusijoje gyventi nenorėtų.
Šeštadienį N. Farage'as viešėjo partijos „Tvarka ir teisingumas“ kongrese. Interviu DELFI N. Farage'as teigia neatsižadantis savo žodžių apie V. Putiną, tačiau sako tikrai neturintis iliuzijų apie žmogų, kurį parengė KGB.
Tačiau N. Farage'as konkretus: jo nuomone, Ukraina yra buferinė valstybė tarp Vakarų ir Rusijos, todėl jos įtraukimas į Vakarų orbitą yra neprotingas.
- Esate sakęs, kad Europa išprovokavo Rusiją imtis karinės agresijos prieš Ukrainą. Labai pasistengus galima bandyti suprasti tokį požiūrį, bet man įdomu, ar jūs turite kokią nors geopolitinę viziją, kurioje tilptų ir Rusija? Kas ji Europai – partnerė, priešininkė?
- Visada maniau, kad mes neturime sąmoningai provokuoti Rusijos: jeigu baksnosi rusišką mešką pagaliu, sulauksi jos reakcijos. Manau, kad iš dalies mes tą darėme Ukrainoje ir tai nebuvo labai protinga.
- Kokiais būdais mes neva provokavome?
- Žmonėmis, kurie Kijeve mojavo Europos Sąjungos vėliavas ir protestavo aikštėje.
- Manote, viskas buvo suorganizuota baisiųjų Vakarų?
Geopolitikoje, jeigu jūs taip norite apie ją kalbėti, visuomet egzistavo buferinės valstybės ir Ukraina daugeliu aspektų yra tokia buferinė valstybė. Nemanau, kad buvome labai protingi savo politikoje.
- Tai Ukraina turi priklausyti Rusijos interesų sferai?
- Manau, kad Ukraina gali pati nuspręsti, kaip elgtis, bet sakyti Ukrainai, kad ji gali jungtis prie politinių ir karinių aljansų, geopolitiniu požiūriu nelabai protinga.
- Tuomet kokia jūsų nuomonė apie Lietuvos bei kitų Baltijos šalių prisijungimą prie NATO ir Europos Sąjungos?
- Na, jūsų istorija tikrai sudėtinga. Kuo daugiau skaitau apie Lietuvos istoriją, tuo mažiau žinau. Žiūrėkite, aš visiškai suprantu, kodėl Latvija, Lietuva ir Estija padarė tokius sprendimus, kokius padarė. Tai buvo jūsų strateginis sprendimas prisijungti prie Europos Sąjungos.
Bet nemanau, kad prisijungdami jūs supratote, kur tiksliai einate. Ir dar dabar nemanau, kad visiškai suvokiate. Manau, kad Lietuvos politikai ir žmonės vis dar mano, kad prisijungėte prie bendradarbiaujančios struktūros, bet iš tiesų taip nėra. Jūs prisijungėte prie struktūros su viena vėliava, himnu ir centralizuota vyriausybe, vyriausybe, už kurią mes negalime balsuoti ir kurios negalime nuversti.
Tai ypač svarbu dabar, kai jūs ketinate perleisti savo biudžeto kontrolę. Jūsų premjeras Algirdas Butkevičius šįryt sakė, kad biudžeto kontrolė yra pats svarbiausias vyriausybės veiklos baras, bet nuo sausio jūs jį prarasite. Manau, tai ypatingai kvaila.
Tačiau litas jau susietas su euru.
- Taip, jūsų valiuta pririšta prie euro, bet istorijos eigoje beveik visi tokie pririšimai žlugdavo. Tai laikina. Politikai tiki, kad tai nuolatinė būklė, bet tai laikina, nes rinkos jėgų dinamika viską išbalansuoja.
Jeigu šalis neturi laisvai plaukiojančios valiutos, kurią ji gali kontroliuoti, ji pabaigs su tragiška palūkanų norma. Lietuvoje dažnai girdimas argumentas, esą jeigu prisijungsite prie euro, turėsite mažas palūkanų normas, tačiau žinote – tą patį sakė ir graikai. Žiūrėkite, kas jiems nutiko. Aš nebrėžiu jokių tiesioginių palyginimų tarp Graikijos ir Lietuvos, bet jūs jungiatės prie kažko, kas yra Vokietijos dominuojama valiutos erdvė. Jūs taip pat jungiatės prie Viduržemio jūros šalių klubo. Nemanau, kad tai labai nuostabus sprendimas.
Lietuva praras galimybę būti svarbi žaidėja, jeigu atiduos pagrindinius sprendimų svertus. Jeigu jūsų vyriausybė nepasitiki Lietuvos žmonėmis ir nemano, kad jūs galite eiti savo keliu, tada junkitės prie euro.
- Kaip aš suprantu, jūsų Europos vizija yra daug stiprių nacionalinių valstybių?
- Taip visiškai. Egzistuoja daugybė bendradarbiavimo formų, kurios nereikalauja suvereniteto apribojimo. Tą puikiai įrodo NATO. Tai karinis aljansas, tačiau prisijungdami mes neapribojome suvereniteto, tik sutikome, kad tautinės valstybės kartu bendradarbiaus.
Galima tai daryti per prekybos susitarimus, per dvišalius susitarimus, galima sutarti priimti panašius teisės aktus, galima viską daryti nacionaliniams parlamentams ir vyriausybėms bendradarbiaujant kartu. Tačiau Europos Sąjungos tikslas yra ne bendradarbiavimas, o asimiliacija.
- Kodėl tai turi veikti, jeigu prieš Antrąjį pasaulinį karą neveikė?
- Grįžkime prie Ukrainos. Jūsų teiginys apie mešką ir lazdą įdomus, bet negi jūs siūlote tiesiog nuolat raminti Rusiją, kad tik ji nesiimtų agresijos?
- Na, aš išties nežinau, kas gali nutikti. Nesijaučiu didelis optimistas, nes Rusijos ekonomika patiria didžiulius nuostolius. Tai ne tik sankcijos, tai ir didžiulis naftos kainų smukimas, rublio nuosmukis, Rusijos akcijų biržos irgi laikosi blogai. Plius jie patiria infliaciją. Kai ekonomika važiuoja žemyn, valstybės linkusios veikti užsienyje. Aš nieko neketinu prognozuoti, bet būti optimistu neįmanoma.
- Manote, kad Rusija gali tapti dar agresyvesnė nei dabar?
- Taip, neatmetu tokios galimybės.
- Tačiau esate sakęs, kad žavitės Vladimiru Putinu, nes jis puikiai suvaldė krizę Sirijoje, kai Basharo al-Assado režimas panaudojo cheminį ginklą?
- Tai buvo didžiulis interviu prieš maždaug aštuoniolika mėnesių. Manęs paklausė, kuo iš pasaulio politikos lyderių aš žaviuosi. Aš pasakiau, kad žaviuosi, kaip V. Putinas pakeitė mūsų nuostatas dėl Sirijos, bet nėra taip, kad jis man patiktų kaip asmuo ir tikrai nenorėčiau gyventi jo šalyje. Mes iš tiesų buvome ties riba finansuoti sukilėlius Sirijoje – tuos žmones, kurie dabar kovoja už ISIS. Ir tik V. Putinas pasakė: „Ei! Pažiūrėkite, ką jūs darote“. Taigi aš už tai jam dėkingas.
- Net dėkingas?!
- Taip. Klausykite, mes ką tik užbaigėme karą Afganistane su 500 žuvusiųjų, 3000 sužeistųjų, mes kariavome Irake – taigi kariaujame karus už jūrų marių jau visus 15 metų. Ir mes vos neįsitraukėme į Siriją, o tai būtų buvęs dar didesnis karas.
- Tačiau karas Sirijoje vis tiek išplito, todėl sunku pasakyti, kad V. Putinas sustabdė kažką?
- Priklauso nuo to, kas, jūsų nuomone, yra grėsmė. Kai kas mano, kad didžiausia grėsmė Vakarams ir vakarietiškoms vertybės yra ISIS, ekstremistų kovotojai ir iš dalies fundamentalusis islamas. Manau, kad daugeliu požiūriu tai didžiulė grėsmė.
