Buvusi KGB būstinė Vilniuje yra niūri vieta, kurioje vaidenasi. Tai didelis XIX a. neoklasicistinės architektūros pastatas, kurio sienos buvo pakankamai storos, kad nuslopintų bet kokius tardomųjų riksmus. Kameros pastato rūsyje yra tokios pat šaltos ir drėgnos, kokios jos buvo sovietmečiu, akmeniniai laiptai veda į slogią ir klaustrofobišką patalpą, kurioje buvo įvykdyta mirties bausmė tūkstančiams įkalintųjų ir kurios sienoje dar matyti kulkų pėdsakų. Galite įsivaizduoti, kaip žmonės tais laikais skubėdavo pro šalį, bijodami pažvelgti į pastato pilkšvą fasadą, nes žinojo, kas vyksta už jo sienų, žurnale „The Spectator“ rašo Paulas Woodas.
© Reuters-Scanpix

Pastate dabar įsikūręs Genocido aukų muziejus, kuriame saugoma atmintis apie trečdalį šalies gyventojų, nužudytų arba deportuotų į Sibirą sovietų okupacijos metais. Į muziejų vedami Lietuvos kariuomenės naujokai, lygiai kaip Izraelio šauktiniai į Holokausto muziejų netoli Jeruzalės.

„Mes jaučiame tą patį, – sakė žurnalisto gidu buvęs Lietuvos kariuomenės karininkas. – Niekada daugiau nepakartosime klaidos, kai leidome Sovietų Sąjungai okupuoti Lietuvą neiššovę nė šūvio. Laisvės kovotojams po Antrojo pasaulinio karo prireikė milžiniškų pastangų, kad pajėgtų pasipriešinti ir nuplauti tą gėdą.“

Kiek tikėtina, kad Rusijos tankai vėl riedės Baltijos šalių teritorija? Tai atrodo beprotiška mintis, tačiau Lietuva Rusijos žvanginimą ginklais įvertino kaip rimtą grėsmę ir atnaujino privalomąją karinę tarnybą, pastebi žurnalistas. Pavojų jaučia ne tik Baltijos šalys – birželio mėnesį gynybos susitarimą su JAV sudarė Švedija, dabar to paties siekia ir Suomija. Neseniai Norvegijos televizijoje buvo rodomas serialas apie tai, kaip šalį okupuoja Rusija.

O tikrovėje Rusija suformavo tris motorizuotas pėstininkų divizijas – tai daugiau kaip 30 000 kariškių, ir daugelį iš jų ketinama dislokuoti netoli Baltijos šalių sienų. Kaimyniniame Rusijos Kaliningrado regione dislokuotos trumpojo nuotolio raketos, galinčios nešti branduolinį ginklą. Raketų dislokavimą Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė įvertino kaip „demonstratyvią galią ir agresyvumą ne tik prieš Baltijos šalis, bet prieš Europos sostines“. Rusijos kariškiai pareiškė, kad tai tik pratybos.

V. Putino žaidimai prie Baltijos šalių: ko laukti ateityje
© AP / Scanpix

Britų atsargos generolas Richardas Shirreffas mano, kad rusai vėl ateina. Šis buvęs NATO pajėgų vado pavaduotojas parašė romaną apie netolimą ateitį, pavadintą „2017-ieji. Karas su Rusija“. Romane pasakojama, kaip Rusija įsiveržia į Baltijos šalis ir paralyžiuoja NATO, grasindama panaudoti branduolinį ginklą. Generolo nuomone, kuriai pritaria daugelis kariškių, neatsakingi politikai per daug apribojo išlaidas gynybai, todėl NATO šalys turi persiginkluoti, kad atgrasytų Rusiją. „Visomis išgalėmis turime vengti klaidų, kad mano knygoje aprašytas scenarijus netaptų realybe, – sakė jis. – Jei rizika nebus pakankamai didelė, Rusija gali imtis veiksmų. Baltijos šalis ji gali užimti per gana trumpą laiką.“

Viena iš liūdniausių ekspozicijų KGB muziejuje Vilniuje yra skirta ilgam ir tragiškai pasibaigusiam partizaniniam karui su sovietų okupacija. Partizanai sugebėjo per „geležinę uždangą“ išsiųsti pasiuntinį į Vakarus, tačiau po dvejų metų jis grįžo su demoralizuojančia naujiena, kad jokios pagalbos nebus. Generolas R. Shirreffas mano, kad istorija gali pasikartoti.

„Jei V. Putinas įsiveržtų į Baltijos šalis, tai greičiausiai reikštų NATO žlugimą, – teigė jis. – Kiek galime būti tikri, kad Aljansas iš tiesų vykdytų savo įsipareigojimus pagal NATO sutarties 5-ąjį straipsnį? Europos gynyba remiasi nuostata, kad JAV ateis į pagalbą, jei viena NATO narė būtų užpulta. O Vokietija? Prancūzija? Italija? Jungtinė Karalystė? Norint išvaduoti Baltijos šalis, prireiktų didelių karinių pajėgų, kokių nebuvo sutelkta nuo sąjungininkų išsilaipinimo Normandijoje ar operacijos „Audra dykumoje“ laikų. Sunku įsivaizduoti, kaip NATO sugebėtų sutelkti valią ar būtinas pajėgas.“

Buvęs JAV prezidento komisijos Rusijos klausimais patarėjas Jamesas Cardenas pritaria tokiai nuomonei. „Turime blogą įprotį dalyti nepagrįstus pažadus šalims, kurios ribojasi su Rusija. Ar Baltijos šalių gyventojai tikrai mano, kad pradėsime branduolinį karą, jei Rusija peržengs jų sienas? Mes to tikrai nedarysime. Ch. De Gaulle`is dar XX a. septintajame dešimtmetyje žinojo, kad, kilus branduolinio karo pavojui, JAV neiškeistų Niujorko į Paryžių.“ Tačiau jis abejoja, ar Rusija tikrai nori susigrąžinti Baltijos šalis – greičiausiai ji tiesiog siunčia žinią Vakarams.

Rusijos ir Pakistano kariai
Rusijos ir Pakistano kariai
© AFP/Scanpix

Gali būti, kad V. Putinas taiko Richardo Nixono „bepročio strategiją“, kai potencialų priešininką išgąsdinti ir įtikinti, kad esate pasirengęs kariauti ir galbūt, jei jus išprovokuotų, net panaudoti branduolinį ginklą, sako knygos apie V. Putiną autorė profesorė Karen Dawisha.

Daugelis Rusijos Federacijoje vaidina atitinkamą vaidmenį – kartais atrodo, kad visą šalį apėmė isterija dėl trečiojo pasaulinio karo. Valstybės kontroliuojamo televizijos kanalo NTV žurnalistas reportaže iš atominės slėptuvės teigia: „Visi turėtų žinoti, kur yra artimiausia slėptuvė.“ Dūmos gynybos komiteto pirmininkas pasirodo televizijoje su savo sena šalies oro desanto pajėgų vado uniforma ir žada skristi į JAV karinio transporto lėktuvu, jei tik to pareikalaus prezidentas V. Putinas. „Reikia nustoti atsiprašinėti Vakarų“, – sakė jis.

Tai, kad imta rimtai kalbėti apie galimą invaziją į Baltijos šalis, gali būti ženklas, kad V. Putino taktika veikia. Tačiau tai pavojingas žaidimas. „Rusija gali ne tik daug laimėti, bet ir daug pralaimėti“, – skelbė Rusijos dienraštis „Moskovskij Komsomolec“, kalbėdamas apie artėjančią Vakarų ir Rusijos konfrontaciją Sirijoje.

Ar tai yra tikra beprotystė, ar tik įtikinama vaidyba? Gali būti, kad nesugebėsime atskirti, kol bus per vėlu.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Orai: pajusime tikrą rudens alsavimą (4)

Iki pat savaitės pabaigos šalyje išsilaikys gaivūs orai , dažnai varvės dangus, įsismarkaus...

Traukinys Maskva-Vladivostokas: lietuviai juo vyko, tikėdamiesi nuotykių ir problemų (177)

Šią vasarą aš – Tadas, ir mano brolis Mantas, atostogoms nusprendėme pasirinkti kiek...

Sezoninį darbą pasirinko dėl neįprastos priežasties: šis įdarbinimas buvo pats svarbiausias (11)

Dauguma jaunuolių sezoninį darbą renkasi dėl paprastų priežasčių, vieni nori užsidirbti...

Eksperimentas: 7 absoliutaus pritarimo vyrui dienos (17)

Kas bus, jei ištisą savaitę pamėginsime pritarti bet kokiam vyro sprendimui? Eksperimentas, kurį...

Tris kartus už nuosavus tvirtesni dantys – per parą (44)

„ Dantys per vieną valandą – dantys vienai valandai“, – anksčiau ironizuodavo...

Rusijos propagandos gniaužtuose atsidūrusios šalies atstovė: žmonės mąsto, emigruoti ar dar palaukti (294)

Jauna moteris, buvusi kandidatė Moldovos prezidento rinkimuose Maia Sandu yra pasiryžusi...

Prasidėjo visiškas Saulės užtemimas: pasigrožėkite vaizdais (28)

Rugpjūčio 21 d. įvyks neeilinis visiškas Saulės užtemimas, kurį galės stebėti tūkstančiai...

Žvaigždžių gretos byra: Europos čempionatas – be būrio elitinių žaidėjų (22)

Savaitgalį vos per 24 valandas iš Europos krepšinio čempionato žaidėjų sąrašo buvo...

Į susišaudymo Vilniuje sūkurį pateko ir S. Stavickis-Stano (111)

Pirmadienio vakarą Vilniuje , Antakalnio gatvėje, aidėjo šūviai. Policijos duomenimis, tarp...

Vilniuje esančioje Antakalnio gatvėje aidėjo šūviai papildyta 20.44 (82)

Šiandien Vilniuje aidėjo šūviai. Antakalnio gatvėje esančioje kavinėje tarp susipykusių...