V. Putino Rusija. D. Rogozino klanas – pagrindiniai agresijos prieš Ukrainą architektai

 (203)
Tyrinėjant skirtingų Vladimiro Putino Rusijos valdžios viršūnės galios centrų vaidmenį bei konkrečius jų veiksmus ir interesus, galima ne tik geriau suprasti šios valstybės sprendimų priėmimo mechanizmą.
<span style="color: #ff0000;">V. Putino Rusija.</span> D. Rogozino klanas – pagrindiniai agresijos prieš Ukrainą architektai
© RIA/Scanpix

Taip pat galima bent jau daryti prielaidas, kaip buvo pradėta agresija prieš Ukrainą, kodėl ji yra būtent tokia „neįprasta“, kodėl Kremliaus veiksmai dažnai atrodo iš pirmo žvilgsnio nelogiški.

Rytų Europos studijų centras (RESC) ir DELFI tęsia projektą „Vladimiro Putino Rusija“.

Pradėti nuo vicepremjero Dmitrijaus Rogozino klano natūralu dėl to, kad būtent šiam ypač įtakingam galios centrui, remiantis daugybe faktų, galima pagrįstai priskirti pagrindinio agresijos prieš Ukrainą architekto ir vykdytojo vaidmenį.

Pareigos – dar ne viskas

Praėjusiame rašinyje, apžvelgusiame visą dabartinės Rusijos valdžios struktūrą, jau rašėme, kad oficialios vieno ar kito veikėjo pareigos V.Putino sukurtoje sistemoje nebūtinai atitinka jų tikrąją galią.

1963 metais Maskvoje gimusio D.Rogozino dabartinės oficialios pareigos – tikrai įtakingos. Jis – vicepremjeras, atsakingas už karinį pramoninį kompleksą, atominę energetiką, laivų statybą, aviacijos ir radioelektronikos pramonę, net pasienio politiką.

Praėjusių metų vasarą jam pavesta kuruoti ir nemažai su jėgos struktūromis susijusių valstybinių programų, todėl kai kas net buvo pradėjęs teigti, kad D.Rogozinas tampa visų jėgos struktūrų kuratoriumi. Nors tai ir nėra tiesa, šio vicepremjero oficialią įtaką pareigos atitinka pakankamai tiksliai.

Kita vertus, vicepremjerai Rusijos vyriausybėje yra net septyni. Dar vienas – Igoris Šuvalovas – yra vienintelis pirmasis vicepremjeras. Bet ar galima teigti, kad D.Rogozino įtaka yra mažesnė už I.Šuvalovo, kurį, kaip minėjome praėjusiame rašinyje, galima vadinti vienu „liberaliojo“ sparno jėgos centrų?

O gal D.Rogozino galios tėra tokios, kaip visų kitų vicepremjerų, o gal net tokios, kaip kitų ministrų? Dienraščio „Nezavisimaja gazeta“ tradiciškai skelbiamame įtakingiausių Rusijos politikų reitinge D.Rogozinas iš vyriausybės narių šių metų liepos mėnesį nusileido premjerui Dmitrijui Medvedevui (2 vieta), gynybos ministrui Sergejui Šoigu (5 vieta) , užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui (7 vieta) ir pirmajam vicepremjerui I.Šuvalovui (9 vieta). O pats užėmė tik 14 vietą.

Sunku vertinti šio populiaraus reitingo sudarymo metodologiją, tačiau, mano įsitikinimu, jis gerokai neatitinka tikrosios ne tik D.Rogozino, bet ir nemažos dalies kitų jo dalyvių įtakos. Ir visai gali būti, kad to priežastis – bandymas vertinti būtent oficialią vieno ar kito asmens įtaką, neatsižvelgiant į neoficialią – klaninę. Mat klaninėje Rusijos valdžios sistemoje „šešėlinė įtaka“ gali būti net svarbesnė už oficialią. O D.Rogozinas pastaraisiais metais ją ypač sustiprino.

<span style="color: #ff0000;">V. Putino Rusija.</span> D. Rogozino klanas – pagrindiniai agresijos prieš Ukrainą architektai
© Scanpix
Rytų Europos studijų centras ir DELFI
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Seimo komisija siūlo nepritarti J.Oleko atsakymams į interpeliacijos klausimus (12)

Seimo komisija siūlo nepritarti krašto apsaugos ministro socialdemokrato Juozo Oleko atsakymams į interpeliacijos klausimus.

J.Olekas: kaltu nesijaučiu, padėjau nustatyti nusikalstamą veiką (17)

Krašto apsaugos ministras socialdemokratas Juozas Olekas teigia nesijaučiantis kaltas dėl „auksinių šaukštų“ skandalo, nes būtent jis padėjo atskleisti nusikalstamą veiką.

„Istorijos detektyvuose” nepriklausomos Indijos kaltininkai ir tarpukario darbininkų streikai

Kaip lietuviai susiję su Indijos nepriklausomybe? Iš kur kilęs Hermanas Kalenbachas ir kuo jis nusipelnė? Tarpukario Lietuvos darbininkai ir jų maištai. Šias istorijas pasakosime šį antradienį „Istorijos detektyvų“ laidoje.

Po Vyriausybės sprendimo - J. Miliaus susitikimas su G. Vainausku (19)

Vyriausybei trečiadienį priėmus sprendimą atleisti Joną Milių iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovo pareigų, pastarasis kartu su žmona netrukus susitiko su žiniasklaidos grupės „Lietuvos rytas“ vadovu Gedvydu Vainausku.

Įvertino „Lietuvos sąrašo“ siūlymus: valstybės valdomos ne referendumais (24)

Esame ne Atėnai ir ne Sparta, tad valstybę valdyti reikia civilizuotais būdais, o ne „Lietuvos sąrašo“ siūlomais referendumais, LRT RADIJUI sako Investuotojų forumo Mokesčių grupės vadovas Kęstutis Lisauskas. Anot politikos apžvalgininko Ramūno Bogdano, „Lietuvos sąrašą“ sudaro intelektualūs, idėjų turintys žmonės, bet ši partija – iš to paties medžio, kaip ir „Drąsos kelias“.