V. Putino Rusija. D. Rogozino klanas – pagrindiniai agresijos prieš Ukrainą architektai

 (203)
Tyrinėjant skirtingų Vladimiro Putino Rusijos valdžios viršūnės galios centrų vaidmenį bei konkrečius jų veiksmus ir interesus, galima ne tik geriau suprasti šios valstybės sprendimų priėmimo mechanizmą.
<span style="color: #ff0000;">V. Putino Rusija.</span> D. Rogozino klanas – pagrindiniai agresijos prieš Ukrainą architektai
© RIA/Scanpix

Taip pat galima bent jau daryti prielaidas, kaip buvo pradėta agresija prieš Ukrainą, kodėl ji yra būtent tokia „neįprasta“, kodėl Kremliaus veiksmai dažnai atrodo iš pirmo žvilgsnio nelogiški.

Rytų Europos studijų centras (RESC) ir DELFI tęsia projektą „Vladimiro Putino Rusija“.

Pradėti nuo vicepremjero Dmitrijaus Rogozino klano natūralu dėl to, kad būtent šiam ypač įtakingam galios centrui, remiantis daugybe faktų, galima pagrįstai priskirti pagrindinio agresijos prieš Ukrainą architekto ir vykdytojo vaidmenį.

Pareigos – dar ne viskas

Praėjusiame rašinyje, apžvelgusiame visą dabartinės Rusijos valdžios struktūrą, jau rašėme, kad oficialios vieno ar kito veikėjo pareigos V.Putino sukurtoje sistemoje nebūtinai atitinka jų tikrąją galią.

1963 metais Maskvoje gimusio D.Rogozino dabartinės oficialios pareigos – tikrai įtakingos. Jis – vicepremjeras, atsakingas už karinį pramoninį kompleksą, atominę energetiką, laivų statybą, aviacijos ir radioelektronikos pramonę, net pasienio politiką.

Praėjusių metų vasarą jam pavesta kuruoti ir nemažai su jėgos struktūromis susijusių valstybinių programų, todėl kai kas net buvo pradėjęs teigti, kad D.Rogozinas tampa visų jėgos struktūrų kuratoriumi. Nors tai ir nėra tiesa, šio vicepremjero oficialią įtaką pareigos atitinka pakankamai tiksliai.

Kita vertus, vicepremjerai Rusijos vyriausybėje yra net septyni. Dar vienas – Igoris Šuvalovas – yra vienintelis pirmasis vicepremjeras. Bet ar galima teigti, kad D.Rogozino įtaka yra mažesnė už I.Šuvalovo, kurį, kaip minėjome praėjusiame rašinyje, galima vadinti vienu „liberaliojo“ sparno jėgos centrų?

O gal D.Rogozino galios tėra tokios, kaip visų kitų vicepremjerų, o gal net tokios, kaip kitų ministrų? Dienraščio „Nezavisimaja gazeta“ tradiciškai skelbiamame įtakingiausių Rusijos politikų reitinge D.Rogozinas iš vyriausybės narių šių metų liepos mėnesį nusileido premjerui Dmitrijui Medvedevui (2 vieta), gynybos ministrui Sergejui Šoigu (5 vieta) , užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui (7 vieta) ir pirmajam vicepremjerui I.Šuvalovui (9 vieta). O pats užėmė tik 14 vietą.

Sunku vertinti šio populiaraus reitingo sudarymo metodologiją, tačiau, mano įsitikinimu, jis gerokai neatitinka tikrosios ne tik D.Rogozino, bet ir nemažos dalies kitų jo dalyvių įtakos. Ir visai gali būti, kad to priežastis – bandymas vertinti būtent oficialią vieno ar kito asmens įtaką, neatsižvelgiant į neoficialią – klaninę. Mat klaninėje Rusijos valdžios sistemoje „šešėlinė įtaka“ gali būti net svarbesnė už oficialią. O D.Rogozinas pastaraisiais metais ją ypač sustiprino.

<span style="color: #ff0000;">V. Putino Rusija.</span> D. Rogozino klanas – pagrindiniai agresijos prieš Ukrainą architektai
© Scanpix
Rytų Europos studijų centras ir DELFI
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Lietuvoje

Orai: visą savaitę kankinsimės tvankumoje (8)

Savaitgalį šalį sukaustė tvankuma, deja, bet artimiausias dienas niekas nesikeis. Tikėtina, jog nuo varginančių orų išsivaduosime tik savaitei baigiantis. Tuo metu į šalį plūstels lietaus pritvinkę debesys, pakils gaivinantis vėjas.

Ekspertai: mokslo ir studijų srityse Lietuva atsilieka nuo Latvijos ir Estijos (8)

Lietuvoje studijuoja tik jauni, vos mokyklas baigę jaunuoliai – nėra tradicijos mokytis visą gyvenimą. Studijuodami daugiau nei pusė jaunuolių dirba, ir dėl to kenčia jų mokslo rezultatai. Lietuvos ekspertai lygindami mūsų šalį su Latvija ir Estija konstatuoja: nors Lietuvoje doktorantų dukart daugiau nei kitose Baltijos šalyse, tarptautiniai pasiekimai ir bendradarbiavimas menki. Aukštųjų mokyklų ir studentų organizacijų atstovai tikina, kad daugelį studijų problemų lemia valstybės ekonominė padėtis ir trumparegiškas požiūris į ateitį.

Kodėl V. Gapšiui turėtų būti neramu? (22)

Stambaus masto korupcijos byla, kurioje įtarimai pareikšti „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui ir buvusiam Liberalų sąjūdžio vadovui Eligijui Masiuliui, panašu, gali įtraukti ir naujas pavardes. Bent jau taip pažadėjo bylą tiriantis prokuroras Justas Laucius, šią savaitę Seimo laikinajai komisijai aiškinęs, kodėl prokurorai siekia atimti teisinę neliečiamybę iš Darbo partijos pirmojo vicepirmininko Vytauto Gapšio. To birželio mėnesį paprašė generalinis prokuroras Evaldas Pašilis.

Toks elgesys Palangoje bado akis (97)

Dviratininkų mylimas nuo Palangos iki Šventosios per pušyną vedantis Ošupio takas virto gana pavojinga vieta. Šalia dviračių tako prie pat jūros buvo suformuoti ir privatizuoti sklypai, juose ėmė dygti prabangūs namai ir poilsiavietės bei kempingai, tačiau automobiliai prie valdų galėjo privažiuoti tik dviračių taku.

Kelionės į Turkiją: atgauti visą sumą gali tikėtis tik šeštadienį po pučo neišvykę poilsiautojai (5)

Perversmas Turkijoje ir įvykiai jį numalšinus, prieštaringa informacija iš šios šalies sujaukė atostogas Turkijoje apsisprendusių praleisti Lietuvos žmonių mintis. Nei aiškiau, nei ramiau netapo, kai trečiadienį paskelbta, jog nuo liepos 21 d. ryto trims mėnesiams Turkijoje įvedama nepaprastoji padėtis. Pasak URM, tai reiškia, kad visi asmenys su savimi visuomet privalo turėti asmens dokumentus, šiuo laikotarpiu gali būti nustatyti papildomi apribojimai: keliuose gali būti įkurti laikini patikros postai, atskirose teritorijose gali būti įvedamos komendanto valandos, teisėsaugos institucijos gali imtis papildomų saugumo užtikrinimo priemonių.