V. Putino Rusija. D. Rogozino klanas – pagrindiniai agresijos prieš Ukrainą architektai

 (203)
Tyrinėjant skirtingų Vladimiro Putino Rusijos valdžios viršūnės galios centrų vaidmenį bei konkrečius jų veiksmus ir interesus, galima ne tik geriau suprasti šios valstybės sprendimų priėmimo mechanizmą.
<span style="color: #ff0000;">V. Putino Rusija.</span> D. Rogozino klanas – pagrindiniai agresijos prieš Ukrainą architektai
© RIA/Scanpix

Taip pat galima bent jau daryti prielaidas, kaip buvo pradėta agresija prieš Ukrainą, kodėl ji yra būtent tokia „neįprasta“, kodėl Kremliaus veiksmai dažnai atrodo iš pirmo žvilgsnio nelogiški.

Rytų Europos studijų centras (RESC) ir DELFI tęsia projektą „Vladimiro Putino Rusija“.

Pradėti nuo vicepremjero Dmitrijaus Rogozino klano natūralu dėl to, kad būtent šiam ypač įtakingam galios centrui, remiantis daugybe faktų, galima pagrįstai priskirti pagrindinio agresijos prieš Ukrainą architekto ir vykdytojo vaidmenį.

Pareigos – dar ne viskas

Praėjusiame rašinyje, apžvelgusiame visą dabartinės Rusijos valdžios struktūrą, jau rašėme, kad oficialios vieno ar kito veikėjo pareigos V.Putino sukurtoje sistemoje nebūtinai atitinka jų tikrąją galią.

1963 metais Maskvoje gimusio D.Rogozino dabartinės oficialios pareigos – tikrai įtakingos. Jis – vicepremjeras, atsakingas už karinį pramoninį kompleksą, atominę energetiką, laivų statybą, aviacijos ir radioelektronikos pramonę, net pasienio politiką.

Praėjusių metų vasarą jam pavesta kuruoti ir nemažai su jėgos struktūromis susijusių valstybinių programų, todėl kai kas net buvo pradėjęs teigti, kad D.Rogozinas tampa visų jėgos struktūrų kuratoriumi. Nors tai ir nėra tiesa, šio vicepremjero oficialią įtaką pareigos atitinka pakankamai tiksliai.

Kita vertus, vicepremjerai Rusijos vyriausybėje yra net septyni. Dar vienas – Igoris Šuvalovas – yra vienintelis pirmasis vicepremjeras. Bet ar galima teigti, kad D.Rogozino įtaka yra mažesnė už I.Šuvalovo, kurį, kaip minėjome praėjusiame rašinyje, galima vadinti vienu „liberaliojo“ sparno jėgos centrų?

O gal D.Rogozino galios tėra tokios, kaip visų kitų vicepremjerų, o gal net tokios, kaip kitų ministrų? Dienraščio „Nezavisimaja gazeta“ tradiciškai skelbiamame įtakingiausių Rusijos politikų reitinge D.Rogozinas iš vyriausybės narių šių metų liepos mėnesį nusileido premjerui Dmitrijui Medvedevui (2 vieta), gynybos ministrui Sergejui Šoigu (5 vieta) , užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui (7 vieta) ir pirmajam vicepremjerui I.Šuvalovui (9 vieta). O pats užėmė tik 14 vietą.

Sunku vertinti šio populiaraus reitingo sudarymo metodologiją, tačiau, mano įsitikinimu, jis gerokai neatitinka tikrosios ne tik D.Rogozino, bet ir nemažos dalies kitų jo dalyvių įtakos. Ir visai gali būti, kad to priežastis – bandymas vertinti būtent oficialią vieno ar kito asmens įtaką, neatsižvelgiant į neoficialią – klaninę. Mat klaninėje Rusijos valdžios sistemoje „šešėlinė įtaka“ gali būti net svarbesnė už oficialią. O D.Rogozinas pastaraisiais metais ją ypač sustiprino.

<span style="color: #ff0000;">V. Putino Rusija.</span> D. Rogozino klanas – pagrindiniai agresijos prieš Ukrainą architektai
© Scanpix
Rytų Europos studijų centras ir DELFI
Savaitės naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Lietuvoje

Lietuvos Vyriausybė: CŽV lėktuvais gabenti visai ne kaliniai (2)

Spėjamo CŽV kalėjimo byloje Europos Žmogaus Teisių Teisme Lietuvos Vyriausybė pareiškė, kad prieš dešimtmetį amerikiečiai į Lietuvą gabeno ne kalinius, o ryšio įrangą, netoli Vilniaus kuriant žvalgybos paramos centrą.

Vokiečių nuotaikos – bloga žinia Baltijos šalims (124)

49 procentai Vokietijos gyventojų neatmeta Rusijos įsiveržimo į Estiją, Latviją ir Lietuvą pagal Krymo aneksijos scenarijų galimybės. Tokie apklausos, kurią naujienų agentūros DPA užsakymu surengė sociologijos tarnyba "YouGov", rezultatai, praneša "Deutsche Welle".

Teismas nagrinėja A. Butkevičiaus ieškinį A. Bilotaitei (20)

Vilniaus miesto apylinkės teismas ketvirtadienį pradėjo nagrinėti premjero socialdemokratų lyderio Algirdo Butkevičiaus ieškinį Seimo narei konservatorei Agnei Bilotaitei dėl garbės ir orumo įžeidimo.

V. Mizaras. Ar pavyks nuo Seimo narių apginti šeimos autonomiją (9)

Antradienį Seimas atvėrė kelią tolesniems Konstitucijos 38 straipsnio pakeitimo, kurio pagrindinis akcentas yra tai, kad įstatymų leidėjas siekia numatyti, jog šeima atsiranda tik sudarius santuoką, priėmimo etapams.

Nevaisingos šeimos tapo politikų nesutarimų įkaitais (72)

Po antradienį priimto daugybę metų svarstyto įstatymo dėl pagalbinio apvaisinimo sveikatos apsaugos ministras Juras Požela jau rengia kreipimąsi prezidentei Daliai Grybauskaitei, kad ji šį, daugiau nei 50 tūkst. Lietuvos nevaisingų šeimų lauktą įstatymą, vetuotų. Ministras įsitikinęs, jog dabartinės redakcijos įstatymas neveiks, o valstybės pinigai, skirti pagalbiniam apvaisinimui, bus metami į balą. Įstatymo šalininkai atvirkščiai – džiaugiasi, kad atsisakyta embrionų šaldymo ir taip apginta vos užsimezgusi gyvybė.