Neseniai pranešta, kad Rusija kuria naują valstybinę užsienio naujienų tarnybą „Sputnik“, kuriai vadovauja D. Kiseliovas. „Sputnik“ esą turėtų atsikirtinėti „agresyviai propagandai“ iš Maskvai ne itin draugiškos Vakarų žiniasklaidos.
O vienas iš „Sputnik“ padalinių turėtų veikti ir Vilniuje. Bent jau tokie planai atskleisti D. Kiseliovo naujojo projekto pristatymo renginyje. Rodant būsimų „Sputnik“ padalinių sąrašą, projekto vadovas nupasakojo, kad Vilniuje, Rygoje, Taline, Kijeve ir kituose miestuose bus kuriamos „multimedijų redakcijos“.
„Įvairiose šalyse kuriame vadinamuosius „informacinius hub'us“. Na, tai multimedijų redakcijos, kur (…) bus radijo stotis, interneto puslapis, mūsų darbuotojai dirbs radijo stotyje, pildys portalą ir spaudos centrą“, - aiškino D. Kiseliovas.
Kiek žmonių Vilniuje kovos su „agresyvia propaganda“ iš Vakarų, tiksliai neskelbiama. Tačiau D. Kiseliovas teigia, kad „Sputnik“ padaliniuose dirbs nuo 30 iki 70 ar net 80 žmonių. „Tai (bus – DELFI) vietiniai talentingi žurnalistai, kurie (…) jausis laisviau nei bet kurioje kitoje redakcijoje“, - sakė „Sputnik“ vadovas.
Jo žodžiais, Vilnius patenka tarp „posovietinės erdvės“ miestų, kuriuose numatoma steigti „Sputnik“ padalinius. Kitai kategorijai priskiriami Pekinas, Belgradas, Berlynas, Vašingtonas, Paryžius – iš viso „Sputnik“ padalinius ketinama atidaryti 30 miestų.
A. Paulauskas: šįsyk taikoma į jaunimą
„Informacinio karo koncepcija aiškiai apibrėžta, ir mes, Baltijos šalyse, esame tarp taikinių, - konstatavo A. Paulauskas. - Mūsų jaunimas rusų kalbos nebemoka, anglų kalba jų yra antroji - gerai valdo. Suprantama, į ką yra nukreipti tie visi kanalai. Nes rusiški kanalai daugiau vyresnio amžiaus žmonėms ir rusakalbiams skirti.“
Pasak jo, „Sputnik“ plėtros planai verčia nerimauti, tačiau jeigu Lietuvoje veiklą pradėjęs Kremliaus kanalas žarstysis antilietuviška propaganda, jį esą gali būti bandoma „išjungti“, kaip tai pastaruoju metu ne sykį daryta su Rusijos televizijomis.
N. Maliukevičius: reikia ruoštis
„Kalbos prasme, jaunoji karta Rusijos propagandai yra prarasta. Todėl propaganda adaptuojasi prie esminių socialinių pokyčių ir bando pateikti savo ideologinį produktą kita, suprantama kalba. Tai yra akivaizdu“, - DELFI teigė N. Maliukevičius.
Tiesa, jis pastebi, kad startui Vilniuje „Sputnik“ kol kas pasiruošęs prasčiau nei Taline ar Rygoje. Mat naujienos estiškai ir latviškai numatomos, o lietuviškai – kol kas ne.
„Tarp kalbų (kuriomis veiks „Sputnik“ tarnybos – DELFI) yra pateikta latvių, estų. Bet lietuvių – ne“, - sakė N. Maliukevičius.
Pasak jo, „Sputnik“ veiksmams reikia ruoštis. „Gana aktyviai ir dažnai manipuliatyviai propagandai, suprantama, reikia vis naujų pajėgumų ir vis didesnio intensyvumo“, - konstatavo TSPMI dėstytojas.
N. Maliukevičiaus nuomone, „Sputnik“ tikslai nekelia abejonių – jau vien dėl projekto veido D. Kiseliovo, kuris „Vakaruose turi rimtų problemų su reputacija“.
„Sputnik“ atsiradimą pašnekovas interpretuoja kaip šaltojo karo informacinių mūšių gaivinimą – esą Maskva ruošia naują ginklą ir netgi sąmoningai jam parinko vieno iš Sovietų imperijos didybės simbolių pavadinimą.
„Atkartojamas sovietinis naratyvas. „Sputnik“ yra sovietinės kosmoso didybės simbolis. Aliuzija į to meto propagandinius įrankius, to meto ideologines kovas“, - interpratavo N. Maliukevičius.
TSPMI dėstytojas pabrėžia, kad žurnalistine ar propagandistine veikla „Sputnik“ gali neapsiriboti. „Jeigu yra atkartojama sovietinė tradicija, tada daugeliu atvejų (į žiniasklaidą – DELFI) buvo įtraukiama ir specialiųjų tarnybų veikla“, - priminė N. Maliukevičius.
Kad „Sputnik“ finansavimo stoka nesiskųs, politologas neabejoja. Mat Maskva propagandos instrumentams metamų pinigų paprastai neskaičiuoja. N. Maliukevičius tikisi, kad „Sputnik“ atsiradimas Vakaruose bus priimtas kaip pavojaus signalas ir ženklas, kad reikia ruošti atsakomąsias priemones naujame informacinio karo fronte.