V. Nuland įvertino esminį Baltijos šalių siekį: prašome jūsų pagalvoti ir apie kitą kryptį

 (381)
Jungtinės Valstijos kviečia sąjungininkus atsiųsti savo karių į Baltijos šalis, kad kiekvienoje iš jų būtų suformuota po tarptautinį batalioną, sako į Lietuvą atvykusi JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Victoria Nuland.
Victoria Nuland
Victoria Nuland
© AFP/Scanpix

Interviu BNS diplomatė sakė, kad liepą Lenkijoje vyksiantis NATO viršūnių susitikimas sustiprins Baltijos šalių saugumą, tačiau kartu paragino dėl Rusijos nerimaujančias Rytų Europos šalis prisidėti kovojant su iššūkiais Aljanso pietuose.

V. Nuland teigimu, JAV ketina toliau palaikyti dialogą su Rusija dėl Sirijos, siekiant nutraukti pilietinį karą ir sustabdyti pabėgėlių srautus.

Tradiciniame saugumo ekspertų „Sniego susitikime“ Trakų rajone dalyvaujanti diplomatė taip pat paragino prisidėti įgyvendinant Minsko susitarimus dėl paliaubų Rytų Ukrainoje, perspėdama, kad joms žlugus Ukraina susidurtų su nuolatiniu pavojumi.

– Ponia ambasadore, šiame susitikime Trakuose daugiausia dėmesio skiriama artėjančiam NATO viršūnių susitikimui Varšuvoje. Ar šis viršūnių susitikimas kaip nors padidins Baltijos šalių saugumą?

– Manau, kad neabejotinai sustiprins. Laikomės pažadų, kuriuos davėme (buvusiame viršūnių susitikime) Velse, kad užtikrinsime, jog atgrasysime bet kokias grėsmes, veiksime kartu ir sustiprinsime visų šio regiono šalių, įskaitant Lietuvą, pajėgumus pačioms pasirūpinti savo saugumu.

Nuėjome jau ilgą kelią. Kiekvienoje iš šių šalių reguliariai rotuojama po 150 amerikiečių karių, yra nauji NATO štabo elementai, Lietuva pirmoji sulaukė JAV technikos, kurią iš anksto dislokavome, jei jos prireiktų, gerėja jūsų oro gynyba, kibernetinio saugumo pajėgumai, ir visos regiono šalys geriau bendradarbiauja tarpusavyje. Taigi, manau, kad Lietuvos ir visų čia esančių šalių piliečiai pajus naudą.

– Kalbant konkrečiau Baltijos šalys siekia to, ką būtų galima pavadinti „Baltijos brigada“ - po tarptautinį batalioną kiekvienoje iš šalių. Ar jūs tai remiate?

– Mintis tokia, kad šiuo metu kiekvienoje iš šalių yra po priimančios šalies kuopą ir JAV kuopą, kurios pasirengusios dirbti, ir klausiame, ar gali prisidėti dar vienas sąjungininkas su reguliariomis rotacijomis, ir kaip galime sujungti šias kuopas, kad bendras rezultatas būtų pajėgų batalionas bet kuriuo konkrečiu metu.

Jungtinės Valstijos, be abejonės, remia tai, kad daugiau sąjungininkų atvyktų ir prisidėtų prie mūsų su sausumos pajėgomis čia, Rytuose. Bet šalių NATO rytiniame pakraštyje taip pat prašome pagalvoti, kuo jos gali prisidėti prie situacijos Pietuose. Mes ne tik rūpinamės saugumu Rytuose, bet dirbame, siekdami užtikrinti saugumą Pietuose. Solidarumas turi būti abejose misijose.

– 2014 metais, kai Rusija aneksavo Krymą, o Rytų Ukrainoje prasidėjo karas, gana daug politikų, žurnalistų, analitikų perspėjo, kad Baltijos šalys gali tapti kitu Rusijos prezidento Vladimiro Putino taikiniu. Jūsų nuomone, ar tai realus scenarijus?

– Darbas, kurį padarėme per pastaruosius pusantrų, dvejus metus, kalba už save, kad atgrasymas yra stiprus, o Rusija nesiėmė mūsų išbandyti, išskyrus šiokį tokį mūsų oro gynybos patikrinimą. Išlieka įsipareigojimas veikti išvien, užtikrinti, kad taip ir tęstųsi, kad mūsų jėga būtų akivaizdi ir kad nebūtų verta to išbandyti.

– Daugeliui lietuvių gali kilti tiesmukas klausimas - ar JAV kada nors rizikuotų Trečiuoju pasauliniu karu, kad apgintų Baltijos šalis nuo Rusijos užpuolimo. Ką atsakytumėte?

– Mes nekviečiame naujos narės į Aljansą – ar tai būtų Vokietija šeštajame dešimtmetyje, ar Lietuva, kai įstojote jūs – nebūdami pasirengę jūsų apginti. Tai yra penktasis (NATO sutarties) straipsnis. Turiu šaukiamojo amžiaus sūnų ir vertinu tai labai rimtai, manau visi amerikiečiai vertina tai labai rimtai. Bet svarbu svarbu ne tik tai, kad amerikiečiai ateitų ginti Lietuvos, bet ir tai, kuo Lietuva prisideda prie visų mūsų saugumo, įskaitant jūsų veiklą tokiose vietose kaip Afganistanas. Tai yra Aljanso esmė.

– Norėčiau pereiti prie Sirijos. Rusija ten yra jūsų partnerė ar problemų šaltinis?

– Kaip žinote, Rusija Sirijoje turi savo požiūrį. Ji ir toliau sako, kad jos karinė veikla pirmiausia nukreipta prieš ISIL („Islamo valstybės“ grupuotę). Išsakėme nerimą, kad kai kada jie taikosi labiau gindami (prezidentą Basharą) Assadą ir jo režimą. Bet per dialogą, kurį mano vadovas, sekretorius (John) Kerry vykdo su užsienio reikalų ministru (Sergejumi) Lavrovu ir platesne tarptautine Sirijos paramos grupe, siekiame rasti politinį sprendimą, kuris nutrauktų šį karą. Tai svarbu ne tik Sirijai, bet ir visam regionui, taip pat siekiant sustabdyti desperatiškų migrantų srautus čia, į Europą.

– Paskutinis klausimas apie Ukrainą, kur prieš kelias dienas vėl paskelbta apie atnaujintas paliaubas. Ar matote galimybę, kad šiemet paliaubos pradėtų veikti, ar Minsko susitarimai gali būti įgyvendinti?

– Labai svarbu, kad mes visi, kurie esame Ukrainos draugai, dirbtume labai sunkiai ne tik padėti Ukrainai, bet visoms Normandijos šalims įgyvendinti Minsko susitarimus, nes tai svarbu ne tik Ukrainos saugumui, bet ir viso regiono saugumui.

Esate teisus, kad pastaruoju metu paliaubų įgyvendinimas buvo geresnis, bet jis dar nepilnas, žmonės dar žūsta, vyksta susirėmimų. Taigi, pirmasis iššūkis yra nutraukti žudynes, kad galėtume pereiti prie kitų Minsko susitarimo dalių, įskaitant politinį sprendimą, tikrus rinkimus pagal Ukrainos įstatymus, kurie atitinka ESBO standartus, užsienio karinės įrangos ir karių atitraukimą ir sienų kontrolės sugrąžinimą.

Visi turime dirbti, kad Minskas būtų įgyvendintas, nes kitaip kaip minimum turėsime įšaldytą konfliktą, o galbūt dar blogiau – nuolatinį pavojų Ukrainai ir sau.

BNS
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Lietuvoje

Lygūs ir lygesni: prabangius valdininko namus juosia gėdinga tvora (30)

Karklėje, Pajūrio regioninio parko Karklės etnokultūriniame draustinyje beveik ant pačio jūros kranto stūkso prabangus Klaipėdos miesto vyriausiojo architekto ir jo žmonos namas. Vis dėlto, nors miesto architektas turėtų puikiai žinoti reikalavimus, kokie statiniai gali stovėti saugomoje teritorijoje, jo tvora, pasak parko atstovų, pažeidžia teisės aktus.

Skurdo ujama pensininkė bėga iš šalies: gėda gyventi tokioje Lietuvoje (1217)

Atėjo laikas, kai iš Lietuvos emigruoja jau ne tik jaunimas, bet ir vyresnio ar net pensinio amžiaus žmonės. Negalėdami oriai gyventi jie pasirenka svečią šalį. Kaip padarė ir keturiasdešimt dvejus metus Kėdainiuose pedagoginį darbą dirbusi L. Ž. (vardas ir pavardė redakcijai žinomi).

Traukiniais iš Varšuvos į Vilnių: lyg visa diena šliaužimo troleibusu (356)

Nuo Varšuvos oro uosto tako atsiplėšęs Lietuvos karinių oro pajėgų lėktuvas C-27J „Spartan“ su prezidente Dalia Grybauskaite ir delegacija Vilnių pasiekė maždaug po valandos. Autobusas atvyko per 8 valandas. JAV prezidentą Baracką Obamą lėktuvas „Air Force One“ iš Varšuvos į Vašingtoną nuskraidino per 10 valandų. Traukiniais iš Lenkijos sostinės pasiekti Vilnių trunka dar ilgiau.

„Bikinių žudikas“ daugybės žmonių atostogas pavertė košmaru (106)

Charles'as Sobhrajas – serijinis žudikas dar vadinamas „bikinių žudiku“. Jis yra žinomas dėl dešimčių turistų žmogžudysčių 8-ajame dešimtmetyje. Šis žmogus daugybės žmonių atostogas pavertė tragišku košmaru.

Statinys, apie kurį kalba visas miestas: „ateivių namas“ (161)

Raseiniuose stūkso labai ypatingas statinys, kurį vietiniai vadina „ateivių namu“. Išskirtinės architektūros namas traukia praeivių žvilgsnius, o apie statinį žino beveik visi miesto gyventojai.