V. Landsbergis: pasakiau – ir A. Brazauskas atsisėdo atgal

 (1051)
Lietuvai žengiant pirmuosius nepriklausomybės žingsnius, Maskva įvairiais būdais bandė užkirsti kelią Sovietų Sąjungai subyrėti, bet iš pradžių vengė kraujo – labai norėta išvengti tarptautinio skandalo. Tuometinis faktinis valstybės vadovas, Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis, viešėdamas DELFI konferencijoje, sakė sutinkantis su nuomone, kad smurtas Vilniuje 1991 m. sausio 13 d. panaudotas Maskvai įžvelgus nesutarimų tarp Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės dėl kainų pakėlimo, kuris vėliau buvo atšauktas.
Vytautas Landsbergis
© Vida Press

V. Landsbergis neteigia, kad Kazimiros Prunskienės vadovaujama Vyriausybė sprendimą, lėmusį kainų išaugimą apie 3,2 karto, priėmė specialiai, tačiau dėliodamas detales jis prieina prie išvados, kad Maskva minimą sprendimą įtraukė į savo planus.

sumautą šnicelį – 4,5 didesnė kaina

K. Prunskienės vadovaujama Vyriausybė sprendimą dėl kainų liberalizavimo, kuris iš esmės reiškė kainų kilimą, priėmė 1991 m. sausio 4 d., sprendimas įsigaliojo sausio 7 d., tačiau Aukščiausioji Taryba, į rūmus besiveržiant promaskvietiškiems demonstrantams, Vyriausybės sprendimą atšaukė sausio 8 d.

V. Landsbergis sako, kad Aukščiausioji Taryba buvo uždraudusi Vyriausybei imtis šio sprendimo, mat numatė, jog kainų kilimas yra Maskvos plano dalis įaudrinti visuomenę ir priversti supykti ant savo valdžios Vilniuje.

„Darbininkų valgyklose kainos buvo pakeltos dar daugiau nei 4 kartus, apie 4,5 karto. Darbininkas, kuris gauna tą patį atlyginimą kaip vakar, ateina ir už kokią tai sriubą ar sumautą šnicelį turi mokėti vos ne penkiskart daugiau nei vakar. Iš ko mokėti? Tai eik pas V. Landsbergį, jam sako. Tokia buvo demagogija. Esą tai čia sąjūdininkai taip padarė“, - pasakoja V. Landsbergis.

Politikas dėlioja šio sprendimo detales: Vyriausybės sprendimas, jo teigimu, priimtas sausio 4 d., penktadienį. Tą pačią dieną, pasak V. Landsbergio, Maskvoje priimamas sprendimas pradėti kariuomenės perdislokavimą.

Vytautas Landsbergis
Vytautas Landsbergis
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

„Tą pačią dieną. Jau Lietuva padarė šitą klaidą, tai pradeda perkelti parašiutininkus iš Pskovo, kitus dalinius į Kazlų Rūdą ir į Šiaurės miestelį. Šiaurės miestelyje jie jau buvo sausio 8 d. Tos kelios dienos nuo 4 d. iki 8 d., vyko strateginio planavimo įgyvendinimas, o čia kažkokie Vyriausybės veiksmai“, - viešėdamas tiesioginėje DELFI konferencijoje sakė V. Landsbergis.

„Kai aš pradėjau kalbėti, kad čia per daug gerai viskas koordinuojama, ministrai įsižeidė, kad jie nieko su Maskva nekoordinavo. Bet Maskva galėjo koordinuoti, matydama, kaip kvailai Lietuvos Vyriausybė elgiasi, ir skaičiuodama: jie padarys tą, mes darom tą. Gali būti. Aš nežinau, kas ten galėjo patirti įtaką daryti būtent taip ir būtent tą dieną, net peržengiant Aukščiausiosios Tarybos draudimą, nes mes žinojome apie grėsmę“, - sako politikas.

Pasak V. Landsbergio, tos sprendimas Vyriausybėje priimtas net nesant finansų ministro: Romualdas Sikorskis buvo ligoninėje. V. Landsbergis teigia, kad ministras iš ligoninės net parašė protesto laišką Vyriausybei, bet esą šios tai nesulaikė.

Sausio 8 d. į Aukščiausiąją Tarybą pradėjo veržtis „Jedinstvo“ ir promaskvietiški komunistai, V. Landsbergis sako tuomet bandęs visaip įtikinti kolegas parlamente atšaukti sprendimą, nes jo priėmimo laikas pernelyg palankus Maskvai.

„Tarp kitko vienas momentas užfiksuotas, ne visai stenogramose, bet užfiksuotas atsiminimuose. Kai aš pateikiau kainų atšaukimo nutarimo projektą, Vyriausybė sėdėjo savo ložėje ir laikinai Vyriausybei vadovaujantis vicepremjeras pasakė saviškiams Vyriausybėje: jeigu jie tą nubalsuos, mes išeinam. Aš išgirdau šitą. Aš tada įsikišau ir pasakiau: gerbiami ministrai, jūs prisiekėte Lietuvos valstybei, kas jums ką besakytų, kaip jūs turite elgtis, nepamirškite savo priesaikos. Niekas neišėjo. Ir Algirdas Brazauskas atsisėdo atgal“, - prisiminė V. Landsbergis.

Vytautas Landsbergis, Kazimiera Danutė Prunskienė ir Algirdas Mykolas Brazauskas
Vytautas Landsbergis, Kazimiera Danutė Prunskienė ir Algirdas Mykolas Brazauskas
© LCVA (A.Sabaliausko nuotr.)

A. Brazauskas K. Prunskienės Vyriausybėje ėjo vicepemjero pareigas. Pati K. Prunskienė tuo metu buvo Maskvoje.

Paklaustas, kaip kainų klausimu elgėsi Estija ir Latvija, V. Landsbergis pasakoja, kad latviai jau nuo gruodžio vidurio ėmė kelti atlyginimus, kad gyventojų nuo 1991 m. pradžios neištiktų šokas. Estijoje, pasak politiko, kainos buvo keliamos laipsniškai atsirenkant prekių grupes.

V. Landsbergis priminė, kad prieš kainų pakėlimo atšaukimą Aukščiausiojoje Taryboje balsavo 4 deputatai, tarp jų ir žurnalistas, apžvalgininkas Rimvydas Valatka.

R. Valatka: Sausio 13-oji įvyko ne dėl kainų

Pats R. Valatka patvirtina balsavęs „prieš“, mat kainos buvo nustatytos nerealios - pernelyg žemos. „Įsivaizduokite, apelsinų kilogramas kainuoja 3-4 eurai, o mes kompensuotume 1-2 eurus. Nebūna taip“, - teigia pašnekovas.

Jis teigia neprisimenantis visų detalių, bet, jo žiniomis, tuo metu jau buvo patvirtintas biudžetas, kuriame buvo atsižvelgiama į kainų reguliavimo atsisakymą.

„Mano supratimu, tas reikalas per daug sureikšminamas. Tarsi neįvedus naujų kainų, nebūtų buvę Sausio 13-osios. Aišku, kad būtų buvę, nes Kremliui reikėjo ir Kremlius taip buvo suplanavęs. Negali būti taip, kad kariuomenė tik po to, kai įvedamos naujos kainos, staiga pradeda puolimą. Iš esmės pretekstas būtų rastas kitas, nes jau ir gruodžio mėnesį buvo aišku, kad Maskva kažko imsis. Todėl čia toks folkloras buvo sukurtas“, - DELFI sakė R. Valatka.

Rimvydas Valatka
Rimvydas Valatka
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Pašnekovas teigia, kad Estija reformas pradėjo kur kas anksčiau. Panašiai rašoma ir 1994 m. Suomijos banko Ekonomikų persitvarkymo instituto informacijoje „Privataus sektoriaus vystymasis ir liberalizavimas Baltijos šalyse“, kurią parašė Seija Lainela. Analitikė teigia, kad Latvijoje ir Lietuvoje kainų liberalizavimo procesas prasidėjo vėliau nei Estijoje.

„Reikėjo matyti politiškai ir strategiškai. Ir, galų gale, buvo žinoma, kas mums gresia“, - savo ruožtu sako V. Landsbergis.

Atsakymas, kodėl Maskva Lietuvos nesutriuškino visiškai

Sausio 13-ąją sovietų kariniai daliniai ėmėsi atakos prieš Televizijos bokštą ir Lietuvos radijo ir televizijos pastatą. Per smurto protrūkį žuvo 14 žmonių, vienas sovietų karys nušautas savų.

Tačiau kodėl Maskva sustojo? Juk aukų galėjo būti dar daugiau – sovietai nepasižymėjo kraujo baime.

„Buvo tam tikrų suvaržymų ir jiems, kad nenaudotų smurto ir kraujo. Tą iš karto pasakė didžiosios Vakarų valstybės. Nepaisant to, ar pripažino mus kaip vėl nepriklausomą valstybę su visomis pasekmėmis (visa tai buvo palikta kabėti ore). Bet kad mūsų sprendimas yra teisėtas, pasakė ir Vašingtonas, ir Paryžius“, - pasakojo V. Landsbergis.

Politikas teigia, kad Sovietų Sąjunga ir Michailas Gorbačiovas norėjo išlaikyti įvaizdį pasaulyje, kuris patikėjo, kad imperija persitvarko ir liberalėja.

„Jie buvo bankroto situacijoje ir buvo pakankamai daug laimėję apgaudinėdami Vakarų pasaulį, kad dabar Sovietų Sąjunga keičiasi, atėjo didysis reformatorius M. Gorbačiovas, kuris gal net sumažins branduolinę ginkluotę, susitars dar dėl ko nors. Ir visi su palengvėjimu, kad gal nebus karo. Karas visą laiką buvo psichologinio spaudimo ir šantažo priemonė, taip pat kaip ir šiandien“, - teigia V. Landsbergis.

Vladimiras Putinas kelintą kartą vis primena apie tai, kad jis turi branduolinį ginklą ir kad jo atsakymas į spalvotąsias revoliucijas, kurų jis nepripažįsta - branduolinis ginklas. Tai žmonės pasiklauso ir galvoja, ar ten su protu viskas tvarkoje? Bet ta mintis yra. Matyt, ji buvo efektyvi Vakarų atžvilgiu, jie baisiai bijo karo“, - teigia politikas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Tarp palankiausiai vertinamų - D. Grybauskaitė, V. Adamkus ir G. Nausėda (206)

Palankiausiai visuomenėje vertinamų asmenų trejetas nekinta, tai - kadenciją baigęs Prezidentas Valdas Adamkus, Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir ekonomistas Gitanas Nausėda, rodo birželio apklausa. Labiausiai iš visų visuomenės veikėjų augo G. Nausėdos reitingas. Toliau smunka palaikymas valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkui Ramūnui Karbauskiui, jis tebėra vienas iš nepalankiai vertinamų politikų.

Raseinių rajone arseno aptikta trijose vandenvietėse (5)

Raseinių rajone arseno rasta ne tik Ražaitėlių ir Šienlaukio vandenvietėse, bet ir Butkiškėje, tačiau pastarojo kaimo gyventojams tiekiamas vanduo esą užterštas labai nedaug ir normas atitinka.

Vilniuje keli šimtai žmonių susirinko paminėti Baltijos šalių okupacijos nepripažinusios JAV deklaracijos (73)

Ketvirtadienį Vilniuje, Vašingtono aikštėje, maždaug trys šimtai žmonių susirinko į padėkos JAV šventę pažymėti istorinės Sumnerio Welleso deklaracijos, kuria Valstijos nepripažino Baltijos šalių okupacijos.

Dvi ministerijos nesutaria, kaip apmokestinti „Sodros“ įmokas (26)

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skeptiškai vertina ketinimus nustatyti „Sodros“ įmokų „grindis“, o Finansų ministerija siūlo šios idėjos neatsisakyti ir dar diskutuoti.

Lietuvoje gyvena 47 tūkst. užsieniečių (14)

2017 m. liepos 1 d. Lietuvoje gyveno 47 152 užsieniečiai, iš jų - apie 13,5 tūkst. yra Rusijos, 9,8 tūkst. Ukrainos, 8,4 tūkst. Baltarusijos piliečiai, ketvirtadienį praneša Migracijos departamentas, skelbdamas išankstinius 2017 m. pirmojo pusmečio pagrindinius migracijos rodiklius Lietuvoje.