„Latvijos valdančioji koalicija susitarė, kad tuo atveju, jei Europos Sąjunga (ES) prašys ar reikalaus priimti papildomą skaičių pabėgėlių (...), Latvija laikysis pozicijos, kad daugiau priimti bent kol kas jie negali. (...) Esu įsitikinęs, kad Latvijos pavyzdžiu kuo greičiau turi pasekti ir Lietuva“, – pranešime spaudai cituojamas V. Gedvilas.

Parlamentaras siūlo šį klausimą apsvarstyti „Politinėje taryboje ar bet kuriame kitame formate, nelaukiant netgi Seimo pavasario sesijos pradžios“.

„Turi būti priimtas vieningas visų valdančiųjų politinių partijų susitarimas, kad mūsų valstybė priims nustatytą (...) kvotą, tuos 1105 pabėgėlius, tačiau priimti daugiau šalis neturi nei finansinių, nei socialinių, nei ekonominių galimybių“, – teigė V. Gedvilas.

Spalį Lietuvoje vyks rinkimai į Seimą, primena ELTA.

Po to, kai pernai ES lygiu buvo rastas sutarimas dėl kvotų, daugiau šis klausimas viešai nesvarstytas. Ir jau nustatytos kvotos sukėlė ypač griežtų diskusijų Višegrado grupės šalyse – Čekijoje, Lenkijoje, Vengrijoje ir Slovakijoje.

Tai siutina pietiečius, kurie tiesiogiai susiduria su į Europą plūstančių pabėgėlių srautais. Italijos vyriausybės vadovas Matteo Renzi dėl griežtos Rytų Europos šalių pozicijos pabėgėlių klausimu šią savaitę pagrasino joms finansiniais padariniais.

„Jei migracijos klausimu nerodai solidarumo, tai, manau, kad visiškai legalu didesnėms šalims nerodyti solidarumo ir ES įnašų klausimu“, – pareiškė jis pirmadienį Romoje susitikęs su užsienio žiniasklaidos atstovais.

Anot M. Rencio, jis praėjusią savaitę ES viršūnių susitikime Briuselyje pareiškė, kad dėl kai kurių šalių antimigrantiško kurso Italija griežtai derėsis dėl savo įnašo į 2020-2026 metų ES biudžetą.