„Liepos 6 – oji man yra vis tiek daugiau pasididžiavimo diena. Matant Lietuvą šiandien įgaunant daugiau įtakos Europoje ir pasaulyje, nors ir sunkiai, bet vis tiek žengiančią bei bandančią įsitvirtingti ir būti priimtai į tarptautines bendruomenes, man ši diena turi ypatingą reikšmę. Kaip bebūtų didžiuojuosi Lietuva, kad esu jos pilietis“, - kalbėjo V. Adamkus.
Vis dėlto V. Adamkus pastebi, kad didžioji šiandieninių Lietuvos skaudulių ir nepasitikėjimo valstybe priežastis yra moralės trūkumas.
„Kai kurie veiksmai, kurie šiandien matomi mūsų santvarkos kelyje, Seimo sprendimuose, ypatingai pareigūnų padarytuose sprendimuose, kuriais nėra ko didžiuotis, jie ir pakerta pasitikėjimą. Mano pagrindinis požiūris į tai, kad mes kažkaip neįpratome, kad turime gerbti žmogų, nuoširdžiai atkreipti dėmesį į žmogų, kai jam blogai, bet nebūti formalistais, - svarstė V. Adamkus. - Dabar yra taip, kad įstatyme parašyta, o tu pasiimk ir eik ieškoti savo teisybės, kur nori. Štai kur yra priežastis nepasitikėjimo. Ir, sakyčiau, net nepasitenkinimo savo valstybe. Štai mūsų nelaimė. Ir kol mes savyje nerasime jėgos ir žmogiškumo savo artimui, aš manau, kad mes ta sunkia sunkia liga sirgsime ne vienerius metus“.
Paklaustas, kaip vertina tolimai ateičiai kuriamas Lietuvos vizijas, V. Adamkus sakė, kad strategijos yra reikalingos. Tačiau strategijos turi būti ne tik sudaromos, bet ir įgyvendinamos.
„Ne strategijoje surašytoje reikalas, bet reikia realiai imtis žingsnių, matant trūkumus, kurie yra, - pabrėžė V. Adamkus. - Vienintelį pavyzdį, kurį turėčiau išskirti šiandieną, tai mūsų kultūrinis gyvenimas. Čia esame pasiekę pasaulinį lygį kai kuriose srityse. Pasirodo, galime padaryti tai. Nematome visokių kombinacijų, kautynių. Tad štai ir ateities strategiją reikia pirmiausiai paskelbti garsiai, viešai ir aiškiai, kad štai yra mūsų tikslas ir turime tai pasiekti. Kalbame apie 2030 metus. Gerai, bet pradėkime rytoj“.