Užsienyje lietuviams lengviausia gauti sezoninį darbą

"Pagrindinė legaliai užsienyje norinčių dirbti lietuvių bėda yra ta, kad daugelis jų pastaruosius metus dirbo ne pagal profesiją, kuri įrašyta diplome. Darbdaviai iš užsienio dažniausiai reikalauja, kad pas juos atvykstantis žmogus prieš tai būtų užsiėmęs veikla, atitinkančia jo specialybę", - teigė Kauno darbo biržos (KDB) tarpininkavimo grupės vadovė Birutė Jančauskienė.
Vokietijoje norintys įsidarbinti žmonės turi pateikti specialybę patvirtinantį diplomą, pažymėjimą apie darbo stažą ir įrodymą, jog pastaruoju metu užsiėmė specialybę atitinkančia veikla. Vokiečiai pageidauja tinkuotojų, betonuotojų, plytelių klojėjų, baldžių, gastronomijos specialistų, mėsininkų.

Ypač didelę paklausą turi operacinėse ar reanimacijos skyriuose dirbusios medicinos seserys. Iš visų reikalaujama tam tikro vokiečių kalbos mokėjimo: pavyzdžiui, statybininkų žinios šioje srityje gali būti beveik minimalios, tačiau medicinos seserims vokiečių kalbą reikia mokėti neblogai.

Labai akcentuojamas norinčių dirbti užsienyje amžius - dažniausiai tai turi būti ne vyresni kaip keturiasdešimties metų žmonės. Kauno darbo biržoje užpildytos anketos siunčiamos į Vokietijos įdarbinimo agentūras. Pastarosios ieško darbdavių, kurie kandidatams Lietuvoje pasiūlo sudaryti legalias darbo sutartis. Stažuotė trunka iki pusantrų metų.

Lengviausiai užsienio šalyse gali įsidarbinti kompiuterių programuotojai. Šių specialistų per Lietuvoje veikiančias darbo biržas ypač aktyviai ieško vokiečiai, taip pat suomiai ir portugalai.

Kauniečiams suteikiama mažai galimybių

Rinkos analitikų duomenimis, nedarbo lygis Kaune nėra aukštas. Didžiausias nedarbas Lazdijų rajone (21 procentas), Akmenės (20,9), Šalčininkų (20,4) rajonuose. Mažiausia - Prienų ir Kėdainių rajonuose (apie 7,5 procento). Kaune nedarbo lygis siekia šiek tiek daugiau nei 8 procentus.

"Atsižvelgdama į teoriškai neblogą užimtumo koeficientą mieste, darbdavių užsienyje ieškanti respublikinė Darbo birža Kaunui skiria mažiau dėmesio nei kitiems šalies regionams",- sakė B.Jančauskienė.

Naudojantis Kauno darbo biržos paslaugomis yra galimybė įsidarbinti ir Švedijoje. Tačiau ta galimybė labai menkutė. Neseniai į Švediją buvo pasirengusi išvykti gydytojų ir medicinos seserų grupė. Tačiau netikėtai užsieniečiai atsiuntė papildomą reikalavimą: mokėti ne tik anglų, bet ir švedų kalbą. Lietuvių grupė iširo.

"Radome ir švediškai kalbantį medicinos specialistą, tačiau ir jam dar nepavyksta susitvarkyti darbo sutarties", - pasakojo B.Jančauskienė. Anot jos, su švedais bendrauti labai sudėtinga, nes jų reikalavimai ne visada aiškūs.

Kur kas lengviau šioje šalyje gauti sezoninį darbą. Tai sodų ravėjimas, vaisių skynimas, šiltnamių priežiūra. Pasak Kauno darbo biržos specialistės, šiuos darbus pasiryžusiems dirbti žmonėms švedai nekelia ypatingai aukštų reikalavimų.

Pastaruoju metu Lietuvos darbo rinka pradėjo domėtis airiai. Jie pageidauja maisto ruošimo specialistų, padavėjų, pardavėjų, sodininkų, gyvulininkystės, agronomijos specialistų, žemės ūkio technikos mechanikų, statybos inžinierių, architektų.

Besąlygiškai reikalaujama, kad kandidatai turėtų specialybę patvirtinančius diplomus, darbo stažą ir gerai mokėtų anglų kalbą. Kol kas į Airiją iš Kauno išvažiavo dirbti tik vienas jaunas kepėjas. Pasak jo, darbo ir gyvenimo sąlygomis šioje šalyje galima tik džiaugtis.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Mirė Marytė Petrušytė-Grušienė

Šeštadienį mirė 1919 m. balandžio 1 dieną gimusi Marytė Petrušytė-Grušienė.

Ieško ne paguodos, o darbo: pagalbos šauksmas drebina feisbuką (38)

„Sunkus darbas – dabar, geri rezultatai – ateityje“, – tokiu užrašu padabintu džemperiu pasipuošusio Luko Balsio nuotrauka ėmė sparčiai plisti internete.

Orai: karščiai užklups jau netrukus (9)

Nors sekmadienį dangų vis dar dengs lietaus debesys, o daug kur tai gausiau, tai kukliau palis, jau kitą savaitę galimi įspūdingi karščiai.

Vilniečiai Verkių parke atšventė tradicinę Rasos šventę (13)

Šeštadienio vakarą Verkių rūmų parke jau aštuonioliktą kartą vyko tradicinė Rasos šventė. Tai – pati seniausia trumpiausios nakties – Saulės grąžos šventė.

Naujoji tvarka atsijojo tikruosius vargšus (69)

Sugriežtinus tvarką gauti socialinį būstą, jo laukiančiųjų eilė Panevėžyje sutrumpėjo daugiau kaip tris kartus. Tad sulaukti stogo virš galvos, kad ir valdiško, dabar galima tikėtis daug greičiau.