Užsienyje lietuviams lengviausia gauti sezoninį darbą

"Pagrindinė legaliai užsienyje norinčių dirbti lietuvių bėda yra ta, kad daugelis jų pastaruosius metus dirbo ne pagal profesiją, kuri įrašyta diplome. Darbdaviai iš užsienio dažniausiai reikalauja, kad pas juos atvykstantis žmogus prieš tai būtų užsiėmęs veikla, atitinkančia jo specialybę", - teigė Kauno darbo biržos (KDB) tarpininkavimo grupės vadovė Birutė Jančauskienė.
Vokietijoje norintys įsidarbinti žmonės turi pateikti specialybę patvirtinantį diplomą, pažymėjimą apie darbo stažą ir įrodymą, jog pastaruoju metu užsiėmė specialybę atitinkančia veikla. Vokiečiai pageidauja tinkuotojų, betonuotojų, plytelių klojėjų, baldžių, gastronomijos specialistų, mėsininkų.

Ypač didelę paklausą turi operacinėse ar reanimacijos skyriuose dirbusios medicinos seserys. Iš visų reikalaujama tam tikro vokiečių kalbos mokėjimo: pavyzdžiui, statybininkų žinios šioje srityje gali būti beveik minimalios, tačiau medicinos seserims vokiečių kalbą reikia mokėti neblogai.

Labai akcentuojamas norinčių dirbti užsienyje amžius - dažniausiai tai turi būti ne vyresni kaip keturiasdešimties metų žmonės. Kauno darbo biržoje užpildytos anketos siunčiamos į Vokietijos įdarbinimo agentūras. Pastarosios ieško darbdavių, kurie kandidatams Lietuvoje pasiūlo sudaryti legalias darbo sutartis. Stažuotė trunka iki pusantrų metų.

Lengviausiai užsienio šalyse gali įsidarbinti kompiuterių programuotojai. Šių specialistų per Lietuvoje veikiančias darbo biržas ypač aktyviai ieško vokiečiai, taip pat suomiai ir portugalai.

Kauniečiams suteikiama mažai galimybių

Rinkos analitikų duomenimis, nedarbo lygis Kaune nėra aukštas. Didžiausias nedarbas Lazdijų rajone (21 procentas), Akmenės (20,9), Šalčininkų (20,4) rajonuose. Mažiausia - Prienų ir Kėdainių rajonuose (apie 7,5 procento). Kaune nedarbo lygis siekia šiek tiek daugiau nei 8 procentus.

"Atsižvelgdama į teoriškai neblogą užimtumo koeficientą mieste, darbdavių užsienyje ieškanti respublikinė Darbo birža Kaunui skiria mažiau dėmesio nei kitiems šalies regionams",- sakė B.Jančauskienė.

Naudojantis Kauno darbo biržos paslaugomis yra galimybė įsidarbinti ir Švedijoje. Tačiau ta galimybė labai menkutė. Neseniai į Švediją buvo pasirengusi išvykti gydytojų ir medicinos seserų grupė. Tačiau netikėtai užsieniečiai atsiuntė papildomą reikalavimą: mokėti ne tik anglų, bet ir švedų kalbą. Lietuvių grupė iširo.

"Radome ir švediškai kalbantį medicinos specialistą, tačiau ir jam dar nepavyksta susitvarkyti darbo sutarties", - pasakojo B.Jančauskienė. Anot jos, su švedais bendrauti labai sudėtinga, nes jų reikalavimai ne visada aiškūs.

Kur kas lengviau šioje šalyje gauti sezoninį darbą. Tai sodų ravėjimas, vaisių skynimas, šiltnamių priežiūra. Pasak Kauno darbo biržos specialistės, šiuos darbus pasiryžusiems dirbti žmonėms švedai nekelia ypatingai aukštų reikalavimų.

Pastaruoju metu Lietuvos darbo rinka pradėjo domėtis airiai. Jie pageidauja maisto ruošimo specialistų, padavėjų, pardavėjų, sodininkų, gyvulininkystės, agronomijos specialistų, žemės ūkio technikos mechanikų, statybos inžinierių, architektų.

Besąlygiškai reikalaujama, kad kandidatai turėtų specialybę patvirtinančius diplomus, darbo stažą ir gerai mokėtų anglų kalbą. Kol kas į Airiją iš Kauno išvažiavo dirbti tik vienas jaunas kepėjas. Pasak jo, darbo ir gyvenimo sąlygomis šioje šalyje galima tik džiaugtis.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Orai pareikalaus geležinės kantrybės

Šiomis dienomis nesinorės net nosies kišti laukan: pūs smarkus vėjas, dangų gaubs lietumi besitaškantys debesys.

Socialinės problemos – grėsmė valstybės saugumui (34)

Radikalių politinių veikėjų iškilimas JAV ir Europoje rodo, kad negebama spręsti įvairių socialinių problemų, ir, jei tam nebus skiriama reikiamo dėmesio, gali kilti rimtų grėsmių šalių saugumui. Taip projekto „Lietuva3“ diskusijoje „Saugumas transformacijų laikais: nuo valstybės iki tavęs“ kalbėjo tarptautinio saugumo ir nekonvencinių grėsmių ekspertė Merilando universiteto mokslininkė ICONS projektui Eglė Murauskaitė.

B. Jelcino bendražygis: Rusija vis dar serga imperializmo liga (123)

Buvusio Rusijos prezidento Boriso Jelcino bendražygio Genadijaus Burbulio teigimu, nors prieš 25 metus pavyko taikiai išardyti SSRS, Rusija iki šiol neatsikratė imperialistinio sindromo.

Teismo sprendimą Vijūnėlės dvaro byloje paskelbs dar šiemet (16)

Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Generalinės prokuratūros skundą dėl vadinamojo Vijūnėlės dvaro Druskininkuose statybų.

Tarptautinio sąjungininkų bataliono priėmimas Lietuvai kainuos 5,8 mln. eurų (316)

Vokietijos vadovaujamo tarptautinio sąjungininkų bataliono priėmimas Lietuvoje kainuos maždaug 5,8 mln. eurų - infrastruktūros paruošimo darbus Rukloje ir Linkaičiuose ketinama baigti kitų metų pradžioje.