Panevėžio rajono savivaldybė jau antri metai negauna iš valstybės nė lito socialiniams būstams pirkti ir nieko negali pažadėti 34-ioms šiuo metu eilėje tokio būsto laukiančioms nepasiturinčioms šeimoms. Tačiau vienai iš jų šiemet vis dėlto nepaprastai pasiseks.
Su gyvenimo draugu Sauliumi Kontrimu 5 mažamečius vaikus auginanti ir šį mėnesį susilauksianti šeštojo 27 metų Vitalija Žukauskaitė iš Vadoklių seniūnijos, Vainorių kaimo, jei pritars rajono Taryba, netrukus persikels į už kelių kilometrų, visai šalia Vadoklių, Mikėnų kaime, esančią puikiai suremontuotą sodybą.
Tą pačią, kurios šią vasarą atsisakė 10 vaikų auginanti ir nežmoniškomis sąlygomis gyvenanti Virginijos ir Rimanto Rastauskų šeima iš Miežiškių seniūnijos.
Pasklidus žiniai apie vienintelę visame Panevėžio rajone laisvą valdišką sodybą, į ją nukrypo ne vienos socialinio būsto laukiančios šeimos akys.
Žmonės nerimavo, kad namas atiteks nebūtinai esantiesiems pirmiems eilėje. Taip ir atsitiko. V.Žukauskaitei socialinis būstams skiriamas išimties tvarka.
Tiek Savivaldybė, tiek Vadoklių seniūnija teigia, kad viskas daroma teisėtai ir šiai šeimai neteikiamos jokios protekcijos. Pagal įstatymus, Savivaldybė turi teisę išimties tvarka skirti socialinį būstą šeimoms, kurios augina penkis ir daugiau vaikų arba kuriose gimsta trynukai, nekalbant apie ketvertuką.
Be to, V.Žukauskaitės šeimos gyvenimo sąlygos itin prastos. Kad tai tiesa, įsitikino ir „Sekundė“. Tačiau Savivaldybė, besistengianti sudaryti normalias sąlygas augti penkiems vienos šeimos vaikams, kitos šeimos 10 vaikų paliko vargti senoje ir ankštoje lūšnoje.
Politikų manipuliuojami valdininkai nedrįsta įveikti buko V. ir R.Rastauskų užsispyrimo nekelti kojos iš palaikės trobelės.
Sodyba – kokių reta
Mikėnų kaime stovinti Savivaldybei priklausanti sodyba – dviejų aukštų gyvenamasis namas su rūsiu, ūkiniu pastatu, malkine, rūkykla. Šiemet išsikrausčius keletą metų čia gyvenusiai šeimai, sodyba buvo suremontuota, sutvarkyta aplinka.
Malkomis šildomame gyvenamajame name sudėti nauji plastikiniai langai, išdažytos sienos, lubos ir grindys, įvesta priešgaisrinė signalizacija. Name yra vietinis vandentiekis, vandens šildytuvas, vonia. Rūsyje – erdvios daržovių saugyklos.
Pirmajame namo aukšte – virtuvė, du kambariai, iš kurių vienas – didžiulis. Antrajame aukšte – trys kambariai ir palėpė.
Namo ir ūkinio pastato stogai uždengti šiuolaikiška danga.
Čia apsigyvensiančiai šeimai reikės tik nusipjauti pievą apie namą ir kas mėnesį Savivaldybei sumokėti maždaug 30 litų nuomos mokestį.
Vadoklių seniūnas Antanas Pocius vasarą, kai ši sodyba buvo siūloma daugiavaikei V. ir R. Rastauskų šeimai, buvo pasirūpinęs net žolę nupjauti. Dabar ji, žinoma, vėl atžėlė.
„Dėl tokių sodybų žmonės iš bankų paskolas 20-iai metų ima, o Rastauskai už dyką atsisakė“,– Miežiškių seniūnui Albinui Jacevičiui niekaip galvoje netelpa toks daugiavaikių, bet vaikų interesų nepaisančių sutuoktinių elgesys.
Gausios šeimynos tėvai savo atsisakymą gyventi žmoniškai motyvavo nenoru atsiplėšti nuo gimtų vietų ir tuo, jog šalia lūšnos, skirtingai nei šalia sodybos Mikėnuose, yra žemės, jiems reikalingos dėl gyvulių.
Dabar sutuoktiniai seniūnui guodžiasi, jog žemės savininkai nebeduoda jiems žemės.
„O kas bus, kai ir trobelę atsiims. Kur mes tada tokią didelė šeimyną apgyvendinsime?“– retoriškai klausė seniūnas.
Ims, kad tik duotų
V.Žukauskaitė ir S.Kontrimas su penkiais vaikais glaudžiasi V.Žukaustaitei priklausančio namo palėpėje, mažyčiame kambarėlyje. Jame – lova prie lovos, spinta, televizorius ir tarpelis praeiti.
Šiame tarpelyje susispietusios poros atžalos. Du vaikai šiemet pradėjo lankyti mokyklą – vienas eina į pirmąją, kitas – į parengiamąją klasę. Tėvai jiems nupirko rašomąjį stalą, bet neturi kur jo statyti.
„Turime ir kitų baldų, bet dėl vietos stokos laikome pas gimines“,– sakė S.Kontrimas. Bedarbis vyras teigė nesibodįs padienių darbų, kad tik šeimai būtų lengviau galą su galu sudurti. O duriamas jis daugiausia iš pašalpų.
Miniatiūriniame prieškambaryje įrengta virtuvėlė. Virtuvinio stalo nėra – jis netelpa, tik šaldytuvas, spintelė ir viryklė. Tokiomis sąlygomis šeima gyvena jau penkeri metai.
Rugsėjį šeštos atžalą turėsianti pora su nekantrumu laukia rajono Tarybos sprendimo. Jiedu svarsto, kad kaip gyvi neįstengtų patys įsigyti tokios geros sodybos, kokia yra Mikėnuose.
„Namas puikus, vaikams mokykla – čia pat. Ko daugiau norėti“,– kalbėjo V.Žukauskaitė.
Jauna moteris žino, kad neišvengs pavydo ir apkalbų, tačiau dėlto sau nesuka galvos.
Pora įsitikinusi, kad šiais laikais daug vaikų auginančias šeimas valstybė turi remti ne žodžiais, o darbais.
Dar turės du butus
Aldona Čiegytė, Panevėžio rajono savivaldybės Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėja:
2009 ir 2010 metais Savivaldybė negavo lėšų socialiniams būstams pirkti. Praėjusiais metais mes iš ankstesnių metų lėšų paremontavome keletą atsilaisvinusių būstų. Pernai socialinius butus suteikėme 12 šeimų. Šiemet kol nė vienai. Tik vieną avariniame socialiniame bute gyvenusią moterį perkėlėme į kitą.
V.Žukauskaitės šeima, jeigu Taryba pritars, bus pirmoji, šiemet gavusi socialinį būstą. Šiemet planuojame eilėje laukiančioms šeimoms pasiūlyti du butus daugiabučiuose namuose Paįstrio seniūnijoje.
Laukiančiųjų socialinių būstų eilė ilgėja. Šiemet nuo sausio iki rugsėjo mėnesio sulaukėme 34 šeimų prašymų skirti tokį būstą, pernai per 8 mėnesius buvo gautas 21 prašymas.
Dabar situacija tokia, kad suteikti socialinį būstą galime tik atlaisvinamų sąskaita, o tokių atsiranda nedaug.
Pagal įstatymą, šeima atlaisvinti socialinį būstą turi pagerėjus materialinei padėčiai, tačiau praktiškai tokie atvejai labai reti. Paprastai tokių šeimų materialinė padėtis nesikeičia. Butai atlaisvinami, kai jos sumano išsikraustyti kurs nors kitur, kaip pasielgė šeima iš minėtos sodybos Mikėnuose.
