Už nuopelnus laisvei V. Landsbergiui įteiktas Laisvės ženklas

 (262)
Nevyriausybinės patriotinės organizacijos trečiadienį Vilniuje pirmajam Lietuvos vadovui po nepriklausomybės atkūrimo Vytautui Landsbergiui už nuopelnus laisvei įteikė Laisvės ženklą.
Vytautas Landsbergis
Vytautas Landsbergis
© DELFI (M. Ažušilio nuotr.)

„Šiandien didžiosios pergalės, aplaistytos krauju ir ašaromis diena“, - atsiimdamas apdovanojimą sakė V. Landsbergis. Atminimo ženklą V.Landsbergiui įteikė Medininkų tragedijos liudininkas pastorius Tomas Šernas.

Apdovanojimas, anot sumanytojų, pakeis Seimo V.Landsbergiui neskirtą Laisvės premiją. Renginyje perskaičius apie Seimo sprendimą neskirti šiemetinės Laisvės premijos V.Landsbergiui, susirinkę žmonės tai sutiko šūkiais „Gėda!“.

Naujo apdovanojimo įsteigimą inicijavo per 20 visuomeninių patriotinių organizacijų. Prie jų kvietimo prisidėjo ir piliečiai, paaukoję lėšų tokiam ženklui parengti. Ceremonijoje netoli Seimo, prie paminklo „Žinia“, dalyvavo apie 300 žmonių.

Ceremonijoje gėles prie paminklo padėjo Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai, dalyvavo kariuomenės vadas generolas leitenantas Vytautas Jonas Žukas, krašto apsaugos ministras socialdemokratas Juozas Olekas.

V. Landsbergis: Sausio 13-oji – didysis Lietuvos mūšis už laisvę

„Kad mes suprastumėm, ir kad jauni žmonės suprastų, reikia dažniau pasakyti, kas yra laisvė. O tai yra ir labai konkretūs dalykai. Aš kalbėjau su moksleiviais, vienu keturiolikmečiu televizijoje, jo klausiau - tu norėtum, kad mokykloje būtų liepiama kalbėti, ką galvoji apie Lietuvą ar apie kitą valstybę, jos vadus, o jei kalbėsi ne taip, gausi blogą pažymį arba tavo tėvai bus nubausti, kad blogai auklėja vaiką? Tokio amžiaus vaikams tai yra nebesuprantama, o tai ir yra laisvė“, - savo kalboje renginyje sakė V. Landsbergis.

Pasisakydamas renginyje V.Landsbergis taip pat pabrėžė, kad su savo laivės kovos žygiu, taip pat ir Sausio 13-ąją atsilaikydama prieš sovietų agresiją, Lietuva prisidėjo, kad pasaulis pasikeistų, nors kai kuriose buvusios Sovietų sąjungos šalyse po įvykių Lietuvoje iškilusios demokratinės jėgos ir nusilpo.

„Pasaulis pasikeitė, ir tai yra Lietuvos įnašas į Europos ir pasaulio istoriją. Kad mes čia susirinkome, supraskime didelius dalykus, ne tik kaip spauda turbūt pranešinės, kad čia buvo kalbama apie vieno ar kito žmogaus asmeninius nuopelnus. Čia yra didysis Lietuvos žygis, ir tą supraskime ir tą žinią neškime pasauliui“, - kalbėjo pirmasis faktinis Lietuvos vadovas šaliai atkūrus nepriklausomybę. Kiek vėliau trečiadienį V.Landsbergis pagerbė sausio 13 - osios aukas sostinės Antakalnio kapinėse.

Aukščiausiosios tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas V. Landsbergis kalbėjosi ir su LRT radiju. Jis sakė, kad Sausio 13-tąją vyko vienas didžiųjų Lietuvos mūšių už laisvę, o žmonių ginklas buvo tikėjimas teisingumu.

„Gana ilgus metus vis matydavome šią dieną kaip dramą ir tragediją, kaip netektį. Pirmiausia šeimoms, artimiesiems, galų gale – visuomenei, kuri suvokia, kad tai mūsų žmonės buvo žvėriškai išžudyti – tai yra sukrėtimo ir liūdesio diena. Tačiau dabar mes suprantame, kad tai buvo didysis mūšis už Lietuvos laisvę prieš daug galingesnį priešą. Bet Lietuva tokius mūšius laimėdavo, nors tąkart gynėjai neturėjo kito ginklo, tik savo širdis, įsitikinimą, tikėjimą, kad yra aukštesnis teisingumas“, – LRT RADIJUI sakė prof. Vytautas Landsbergis.

Seimas lapkričio pabaigoje daugiausiai valdančiųjų balsais atmetė Laisvės premijos komisijos siūlymą šiemetinę premiją skirti buvusiam Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui V. Landsbergiui. Prieš premijos skyrimą balsavo socialdemokratai, „darbiečiai“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija.

Laisvės premiją Lietuvos Seimas įsteigė 2011 metais. Ji teikiama kasmet sausio 13-ąją per iškilmingą Laisvės gynėjų dienos minėjimą. Pagal įstatymą, premija siekiama įvertinti pasiekimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.

V. Landsbergis 1990-aisiais vadovavo Aukščiausiosios Tarybos sesijai, priėmusiai Kovo 11-osios aktą, kuriuo atkurta Lietuvos nepriklausomybė. Per ateinančius dvejus metus V.Landsbergio vadovaujama Lietuva atlaikė Maskvos spaudimą ir įtvirtino valstybingumą.

Pirmoji Laisvės premija buvo skirta Rusijos kovotojui už laisvę, žmogaus teises ir demokratiją Sergejui Kovaliovui, antroji - Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui politiniam kaliniui Antanui Terleckui, trečioji - pogrindinės spaudos leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ steigėjui, arkivyskupui Sigitui Tamkevičiui, ketvirtoji - Lenkijos disidentui, dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiajam redaktoriui Adamui Michnikui.

BNS
Savaitės naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Lietuvoje

Kitokia Lietuva: tėvas išprievartavo sesę, sūnus motinai sulaužė ranką (52)

Nuo Palangos tilto žingsniuojant J. Basanavičiaus gatve galima sutikti žmones, nuo kurių nekvepia kvepalais. Paprastai jie nešiojasi didelius krepšius ir ieškodami priduodamos taros nuodugniai patikrina kiekvieną šiukšlių dėžę.

Tyrimas atskleidė, kas lietuvius skatina vartoti alkoholį: rezultatai nustebino (147)

Remiantis statistikos departamento pateiktais duomenimis, lietuviai – viena daugiausiai alkoholio suvartojanti tauta pasaulyje. Ir nors tokia statistika susilaukia skeptiškų vertinimų, vaizdai iš Joninių šventimo akimirkų kasmet kartojasi – daug lietuvių tiesiog nemoka gerti ir nusitašo iki žemės graibymo. O kas ir kada paskatina lietuvius gerti?

Mirė Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė M. Matušakaitė (7)

Birželio 24 d. Kaune, Panemunės senelių namuose, mirė Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė, dailėtyrininkė, architektė, drabužių dizainerė, humanitarinių mokslų daktarė Marija Matušakaitė (1924-2016).

Temperatūra kils iki šiemet neregėtų aukštumų (61)

Po bene karščiausio savaitgalio šią vasarą gali smogti dar vienas škvalas, tad artimiausiomis dienoms reikėtų pasisaugoti ir karščio, ir gūsingos vėjo bei lietaus, LRT RADIJUI pasakojo sinoptikė Margarita Kirkliauskaitė.

Orai: karštis varys prie vandens telkinių (18)

Kaitri saulė ir svilinantis karštis – šie žodžiai geriausiai apibūdina artimiausių dienų orą. Tiesa, sekmadienį įvyks pokyčiai. Pajūryje, tikėtina, kad jau dienos metu bus debesuota. Kitur debesys pasirodys tik vakare ar naktį. Daug kur numatomi lietūs ir perkūnija. Ateinanti savaitė prasidės kontrastingais orais.