Už nuopelnus laisvei V. Landsbergiui įteiktas Laisvės ženklas

 (262)
Nevyriausybinės patriotinės organizacijos trečiadienį Vilniuje pirmajam Lietuvos vadovui po nepriklausomybės atkūrimo Vytautui Landsbergiui už nuopelnus laisvei įteikė Laisvės ženklą.
Vytautas Landsbergis
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

„Šiandien didžiosios pergalės, aplaistytos krauju ir ašaromis diena“, - atsiimdamas apdovanojimą sakė V. Landsbergis. Atminimo ženklą V.Landsbergiui įteikė Medininkų tragedijos liudininkas pastorius Tomas Šernas.

Apdovanojimas, anot sumanytojų, pakeis Seimo V.Landsbergiui neskirtą Laisvės premiją. Renginyje perskaičius apie Seimo sprendimą neskirti šiemetinės Laisvės premijos V.Landsbergiui, susirinkę žmonės tai sutiko šūkiais „Gėda!“.

Naujo apdovanojimo įsteigimą inicijavo per 20 visuomeninių patriotinių organizacijų. Prie jų kvietimo prisidėjo ir piliečiai, paaukoję lėšų tokiam ženklui parengti. Ceremonijoje netoli Seimo, prie paminklo „Žinia“, dalyvavo apie 300 žmonių.

Ceremonijoje gėles prie paminklo padėjo Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai, dalyvavo kariuomenės vadas generolas leitenantas Vytautas Jonas Žukas, krašto apsaugos ministras socialdemokratas Juozas Olekas.

V. Landsbergis: Sausio 13-oji – didysis Lietuvos mūšis už laisvę

„Kad mes suprastumėm, ir kad jauni žmonės suprastų, reikia dažniau pasakyti, kas yra laisvė. O tai yra ir labai konkretūs dalykai. Aš kalbėjau su moksleiviais, vienu keturiolikmečiu televizijoje, jo klausiau - tu norėtum, kad mokykloje būtų liepiama kalbėti, ką galvoji apie Lietuvą ar apie kitą valstybę, jos vadus, o jei kalbėsi ne taip, gausi blogą pažymį arba tavo tėvai bus nubausti, kad blogai auklėja vaiką? Tokio amžiaus vaikams tai yra nebesuprantama, o tai ir yra laisvė“, - savo kalboje renginyje sakė V. Landsbergis.

Pasisakydamas renginyje V.Landsbergis taip pat pabrėžė, kad su savo laivės kovos žygiu, taip pat ir Sausio 13-ąją atsilaikydama prieš sovietų agresiją, Lietuva prisidėjo, kad pasaulis pasikeistų, nors kai kuriose buvusios Sovietų sąjungos šalyse po įvykių Lietuvoje iškilusios demokratinės jėgos ir nusilpo.

„Pasaulis pasikeitė, ir tai yra Lietuvos įnašas į Europos ir pasaulio istoriją. Kad mes čia susirinkome, supraskime didelius dalykus, ne tik kaip spauda turbūt pranešinės, kad čia buvo kalbama apie vieno ar kito žmogaus asmeninius nuopelnus. Čia yra didysis Lietuvos žygis, ir tą supraskime ir tą žinią neškime pasauliui“, - kalbėjo pirmasis faktinis Lietuvos vadovas šaliai atkūrus nepriklausomybę. Kiek vėliau trečiadienį V.Landsbergis pagerbė sausio 13 - osios aukas sostinės Antakalnio kapinėse.

Aukščiausiosios tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas V. Landsbergis kalbėjosi ir su LRT radiju. Jis sakė, kad Sausio 13-tąją vyko vienas didžiųjų Lietuvos mūšių už laisvę, o žmonių ginklas buvo tikėjimas teisingumu.

„Gana ilgus metus vis matydavome šią dieną kaip dramą ir tragediją, kaip netektį. Pirmiausia šeimoms, artimiesiems, galų gale – visuomenei, kuri suvokia, kad tai mūsų žmonės buvo žvėriškai išžudyti – tai yra sukrėtimo ir liūdesio diena. Tačiau dabar mes suprantame, kad tai buvo didysis mūšis už Lietuvos laisvę prieš daug galingesnį priešą. Bet Lietuva tokius mūšius laimėdavo, nors tąkart gynėjai neturėjo kito ginklo, tik savo širdis, įsitikinimą, tikėjimą, kad yra aukštesnis teisingumas“, – LRT RADIJUI sakė prof. Vytautas Landsbergis.

Seimas lapkričio pabaigoje daugiausiai valdančiųjų balsais atmetė Laisvės premijos komisijos siūlymą šiemetinę premiją skirti buvusiam Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui V. Landsbergiui. Prieš premijos skyrimą balsavo socialdemokratai, „darbiečiai“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija.

Laisvės premiją Lietuvos Seimas įsteigė 2011 metais. Ji teikiama kasmet sausio 13-ąją per iškilmingą Laisvės gynėjų dienos minėjimą. Pagal įstatymą, premija siekiama įvertinti pasiekimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.

V. Landsbergis 1990-aisiais vadovavo Aukščiausiosios Tarybos sesijai, priėmusiai Kovo 11-osios aktą, kuriuo atkurta Lietuvos nepriklausomybė. Per ateinančius dvejus metus V.Landsbergio vadovaujama Lietuva atlaikė Maskvos spaudimą ir įtvirtino valstybingumą.

Pirmoji Laisvės premija buvo skirta Rusijos kovotojui už laisvę, žmogaus teises ir demokratiją Sergejui Kovaliovui, antroji - Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui politiniam kaliniui Antanui Terleckui, trečioji - pogrindinės spaudos leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ steigėjui, arkivyskupui Sigitui Tamkevičiui, ketvirtoji - Lenkijos disidentui, dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiajam redaktoriui Adamui Michnikui.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Prieš NATO viršūnių susitikimą Gruzijos prezidentas prašo D. Grybauskaitės paramos (10)

Gruzijos prezidentas Georgijus Margvelašvilis paprašė Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės paramos, keliant Tbilisiui svarbius klausimus šią savaitę Briuselyje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime.

EŽTT: Lietuva pažeidžia nuteistųjų iki gyvos galvos teises (31)

Europos Žmogaus Teisių Teismas antradienį paskelbė, kad Lietuva pažeidžia iki gyvos galvos nuteistų asmenų teises, nesudarydama jokios realios galimybės jiems išeiti į laisvę.

Penkeriais metais pailgintas karių ir karininkų tarnybos laikas (8)

Profesinės karo tarnybos kariai galės Lietuvos kariuomenėje tarnauti maždaug penkeriais metais ilgiau nei iki šiol.

Konservatoriai laidoja universitetų reformą (36)

Opoziciniai konservatoriai Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio remiamą Vytauto didžiojo universiteto (VDU) planą jungti po savo stogų smulkesnius universitetus vadina reformos sabotavimu, tuo tarpu „valstiečių“ vadovai tvirtina, kad viskas vyksta pagal planą – svarbu ne laikytis pačių patvirtinto pertvarkos plano, o sumažinti universitetų skaičių.

Duomenų, kad per išpuolį būtų nukentėję Lietuvos piliečiai, kol kas nėra (2)

Užsienio reikalų ministerija susisiekė su ambasada Jungtinėje Karalystėje dėl išpuolio Mančesteryje. Šiuo metu neturima duomenų, kad per išpuolį būtų nukentėję Lietuvos piliečiai, informuojama pranešime spaudai.