„Mažas sisiukas – nemokama, didelis sisiukas – 1 euras, mažas „reikalas“ (5 min.) – nemokama, didelis „reikalas“ (max. 15 min.) – 5 eurai. Svajojimas ant tualeto – kviečiame ugniagesius“, – toks kainoraštis kabo „Mona Lebanese kitchen“ restorane.
Jo nuotrauka šį savaitgalį aktyviai imta dalytis socialiniame tinkle „Facebook“.
Sukėlė audrą
„Po „reikalo“ reikia kviesti restorano administratorių, kuris pastangų rezultatą įvertins ir priskirs atitinkamą kategoriją iš meniu“, „Trūksta aiškumo – mažas, didelis... Turėtų būti gramais ar mililitrais įvardinta“, – per dantį tokius verslininkų užmojus traukė „Facebook“ vartotojai.
Vieni jų žavėjosi jų išmone, kiti neslėpė pasipiktinimo – esą tai vienas prasčiausių matytų pokštų.
Savo ruožtu restoraną kartu su vyru įkūrusi Elena Ghosn patikino, kad idėja pakabinti tokį kainoraštį kilo spontaniškai – įkvėpė vyro tėvų namuose kabojusi lentelė su tokia pačia informacija.
Tiesa, nors šalia šio kainoraščio kabo net laikmatis, verslininkai taip tik pokštauja – už laiką praleistą tualete papildomai susimokėti jie neprašo ir ugniagesių kviesti neskuba.
Kainoraštis kelia šypseną
„Tai skirta tiems, kurie supranta humorą. Tikrai niekas nėra mokėjęs jokio mokesčio, niekam net nekilo tokių minčių. Tai tik pokštas“, – patikino E. Ghosn.
Ji pasakojo, kad nė vienas lankytojas iki šiol tokiu kainoraščiu nesipiktino ir traukti piniginės prie įėjimo į tualetą neketino.
„Pas mus dažnai lankosi ir įvairių ambasadų atstovai, garsūs dainininkai, aktoriai. Niekam tai neužkliuvo, tik esu girdėjusi, kaip keli lankytojai juokėsi, kad „geras bajeris“, – pasakojo ji.
Piktinasi viskuo
Verslininkė patikino, kad vis dėlto dažnai Lietuvoje atsiranda tokių, kurie piktinasi viskuo ir bando apsimesti žinovais tose srityse, kur visai nieko neišmano.
„Sunku, jei žmogus humoro neturi. Pas mus ir gėlės tualete padėtos, galėjo ir ten susireikšminti. Žmonės dažnai linkę daryti šou iš nieko“, – patikino E. Ghosn.
Prieš aštuonis mėnesius egzotiško maisto restoraną atidariusi moteris pasakojo, kad neretai dėl visko piktintis linkę lankytojai kimba ir prie maisto.
„Tiems, kad žino Libano virtuvę, mūsų patiekiamas maistas labai patinka. Bet būna, pavyzdžiui, kiti, tarkime, grįžę iš kokio Maroko ir Tuniso ir reikalauja kažkokių prieskonių, kurių ten ragavo, bet juk Libanas su šiomis šalimis neturi nieko bendro. Pasitaiko išgirsti ir atodūsių: „Štai ten aš valgiau tikrą libanietišką duoną, o čia jau ne“. Bet duoną mes kaip tik vežamės tikrą libanietišką. Libaniečiai, išsilavinę, pasaulio matę lietuviai renkasi tik libanietiškus restoranus. Todėl, kad tai yra geriausia virtuvė, geriausi restoranai visame pasaulyje“, – aiškino verslininkė.
Pokštas buvo ne vietoje ir ne laiku
Savo ruožtu kainoraščio nuotrauka feisbuke taip pat pasidalinęs apžvalgininkas Andrius Užkalnis patikino, kad šis pokštas buvo ne vietoje ir ne laiku.
„Pamatęs šį kainoraštį ir apsidžiaugiau – tai pakankamai įdomus ir linksmas dalykas mano skaitytojams, kartu tai šiek tiek ir prajuokino – kai restoranas nusistato tokį santykį su svečiu, kai aprašinėja tualete atliekamus veiksmus, tai yra pakankamai juokinga, tačiau bendrai vertinant manau, kad restorano atstovams reikėtų ne didžiuotis tokiu pokštu, o susiimti už galvos, todėl kad turbūt jie ne visiškai gerai suvokia, ko iš jų tikisi klientai. Nežinau, ar daug klientų, nuėjusių į restoraną, nori ten skaityti tualetinius juokus. Tokiems juokams yra vieta ir laikas, tačiau jei ta vieta, kurioje taip juokaujama, yra susijusi su maistu, manau, daroma klaida, – svarstė jis.
Anot A. Užkalnio, tikrai yra tiesos teiginiuose, kad lietuviai neretai linkę piktintis viskuo ir nesupranta humoro, tačiau jis nemano, kad ugdyti jų humoro jausmą reikia tokiais būdais.
„Čia demonstruojamas humoras yra artimesnis festivaliui „Juokis“, kuris turi savo mėgėjų ratą, tačiau labai rafinuotai publikai tai nėra gero humoro pavyzdys“, – įsitikinęs jis.
Bandė pasireikšti ne ten, kur reikia
Vis dėlto A. Užkalnis sakė manantis, kad šeimininkai savo restorane gali daryti, ką nori, jei tai patinka klientams. Tad jei restorano atstovai galvoja, kad toks humoras komunikuoja tą įvaizdį, kurį jie nori pateikti klientui, apžvalgininko nuomone, viskas puiku.
„Tačiau vis dėlto reikėtų galvoti apie tai, kad žmonės ateina į egzotinės virtuvės restoraną, kur maistas nėra pigus, kuris yra prestižiniame Vilniaus rajone, manau, jie turi kitokių lūkesčių. Kai lietuviško maisto restoranas sugalvoja savo durnus kaimiškus juokus ir privaro visą valgiaraštį pavadinimų „Šok per tvorą“ ar „Atlakė balundis, apšiko palungę“, tai dar galima suprasti. Paprastai juokingiausia jiems – piršlio juokai per vestuves. Tačiau šiame restorane, manau, yra kita lankytojų kategorija. Neatrodo, kad restorano atstovai žino, ką daro“, – svarstė A. Užkalnis.
Jo teigimu, tokius pokštus verslininkai mėgdavo skaldyti „seniau, dar tais laikais, kai žmonės manė, kad restorane svarbiausia aplinka, juokingas meniu, o tik tada imdavo galvoti apie maistą“. Apžvalgininko teigimu, dabar situacija keičiasi – vis daugiau galvojama apie tai, kas bus patiekiama klientams, o ne apie pokštus, kuriais vilios apsilankyti.
„Manau, taip šis restoranas bandė pasireikšti per antrinius dalykus. Tai man atrodo senamadiška“, – manė A. Užkalnis.