Apie tai uostamiesčio tarybos nariai rašo savo kreipimesi į prezidentę Dalią Grybauskaitę, kuriuo prašo nepasirašyti Seimo priimtų Baudžiamojo kodekso pataisų, numatančių bausmes už užgaulų nacių ar sovietų nusikaltimų neigimą ir okupacijos pateisinimą.
Kreipimosi tekstas publikuojamas Klaipėdos tarybos nario V. Titovo internetiniame tinklaraštyje.
Lietuvos rusų sąjungos pirmininkas Sergejus Dmitrijevas DELFI negalėjo atsakyti, ar tai yra visos partijos pozicija, ar tik dviejų jos narių nuomonė. „Nežinau, reikia paskaityti. Nieko negaliu pasakyti, kol kas negaliu“, - teigė politikas ir pasiūlė paskambinti jam kitą dieną.
Nesupranta, ką galima laikyti SSRS agresija
„Mums nesuprantama, ką galima laikyti SSRS agresija Lietuvos atžvilgiu. Nei vienas tarptautinis teismas nėra nustatęs tokio fakto. Lietuva buvo SSRS dalimi. Diskutuoti galima tik apie lyderius, kurie panaudodavo totalitarinius vadovavimo metodus, nors per paskutinįjį 20-metį Lietuvoje nesibaigiama diegti mintį, kad SSRS okupavo Lietuvą“, - rašoma laiške prezidentei.
Dokumente taip pat teigiama, kad „Lietuvos prisijungimas prie SSRS atitiko visas tų metų tarptautinės teisės normas“, o „Lietuvos įstojimas į SSRS gavo oficialų tarptautinį pripažinimą“. Pasak Klaipėdos politikų, 1941 m. birželio mėnesį susiformavusias sienas, pagal kurias Lietuva buvo laikoma SSRS dalimi, patvirtino Jaltos bei Potsdamo konferencijos, o 1975 m. – dar ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencija.
„Tokiems mūsų įsitikinimams gresia baudžiamoji atsakomybė. Mes esame Lietuvos Respublikos piliečiai ir norime mąstyti laisvai. Tačiau nepaisant to, kad Lietuva skelbia esą laisva šalis, mes, Lietuvos piliečiai, dirbantys mūsų šalies – Lietuvos Respublikos – labui, galime atsidurti kaltinamųjų suole“, - laiške priimtomis Baudžiamojo kodekso pataisomis piktinasi Rusų sąjungos atstovai.
„Prašome Jūsų nepasirašyti šio įstatymo ir neleisti Lietuvai sugrįžti į totalitarizmo bei žodžio, sąžinės ir įsitikinimo laisvės ribojimo praėjusį amžių“, - reziumuojame dokumente.
D.Žalimas: šitie piliečiai lojalūs kitai valstybei
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas Dainius Žalimas, komentuodamas dviejų uostamiesčio Rusų sąjungos narių kreipimąsi į prezidentę, teigia, kad tokius pat argumentus kartais išsako ir Rusijos užsienio reikalų ministerija. Pasak jo, tai gali rodyti, kad V. Titovas ir J. Šeršniovas yra lojalūs ne Lietuvai, o kitai valstybei, tuo tarpu Rusų sąjunga esą galėtų pakeisti pavadinimą ir pasivadinti Penktąja Rusijos kolona.
„Kadangi šita partija praktiškai pažodžiui perrašinėja Rusijos užsienio reikalų ministerijos kvaziargumentus, kad 1940 m. tokie veiksmai buvo teisėti, tai, matyt, geriausiai įrodo, kad šitie piliečiai yra lojalūs ne Lietuvai, o kitai valstybei. Tai, kaip sakoma, rinkėjai, tikiuosi, atsirinks. Tokiai partijai gal reikėtų pakeisti pavadinimą – Rusijos penktoji kolona, pavyzdžiui“, - DELFI svarstė teisininkas.
Tačiau, D. Žalimo teigimu, už tokią nuomonę nebūtų baudžiama, net jeigu minimos baudžiamojo kodekso pataisos jau galiotų, nes kalėjimas, bauda, areštas arba laisvės ribojimas galėtų grėsti tik tada, jei tai daroma užgaulia forma, siekiant ką nors įžeisti arba tokiais veiksmais pažeidžiama viešoji tvarka.
„Savaime suprantama, už tokią, kad ir kvailais argumentais pagrįstą nuomonę, niekas nebaus, nes pagal tą įstatymą visa tai turi būti atlikta įžeidžiančia, užgaulia ar grasinančia forma“, - teigė VU docentas.
Jo tvirtinimu, bausmė grėstų tuo atveju, jei būtų tvirtinama, kad okupacija buvo geras dalykas, kad ji galėtų būti pakartota ir dabar, neigiama, jog apskritai nebuvo jokių represijų, kad Lietuvos visuomenė buvo išvalyta. „Tokie veiksmai, ko gero, būtų baudžiami“, - teigė teisininkas, pridūręs, kad argumentais, kuriuos išsakė Klaipėdos politikai, nelabai tiki ir pati Rusija.
Uostamiesčio meras: jie šneka, kas užeina ant seilės
Klaipėdos meras, liberalcentristas Rimantas Taraškevičius teigia nenorįs vertinti dviejų jo miesto tarybos narių pasisakymų ir sako negalįs pririšti jų liežuvių. Politikas tik priminė, kad Rusų sąjunga anksčiau buvo valdančios koalicijos narė Klaipėdoje, bet po to, kai nebuvo pritarta karo veteranų eitynėms gegužės 9-ąją, iš koalicijos pasitraukė ir „dabar šneka, kas jiems ant seilės užeina“.
„O ką aš jiems galiu? Už rankos ar už liežuvio pririšti? Nemanau, kad mero pareiga yra juos gėdinti dėl vieno ar kito jų pareiškimo. Jie buvo valdančios koalicijos nariai, bet dėl to, kad mes nepritarėme gegužės 9-osios eitynėms, jie iš valdančios daugumos pasitraukė, nebėra mūsų koalicijos nariais ir šneka, kas jiems ant seilės užeina“, - DELFI teigė meras.
DELFI primena, kad Seimas priėmė Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis pritarimas SSRS ar Vokietijos nacių įvykdytai Lietuvos okupacijai, užgaulus arba įžeidžiamas šių režimų nusikaltimų menkinimas bei neigimas gali būti baudžiamas bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 2 metų.
Panašiai gali būti baudžiama ir už tarptautiniu mastu pripažintų genocido atvejų, nusikaltimų žmoniškumui, karo nusikaltimų, taip pat už 1990-1991 m. įvykdytų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų Lietuvai ir jos gyventojams neigimą ar menkinimą.
Tačiau šios bausmės grėstų tik tuo atveju, jeigu tokių nusikaltimų neigimas ar menkinimas padarytas grasinančiu, užgauliu ir įžeidžiančiu būdu arba dėl to buvo sutrikdyta viešoji tvarka.
Prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys DELFI sakė, jog Baudžiamojo kodekso pataisos prezidentės dar nepasiekė.
Teisės aktas arba jo pataisa įsigalioja, kai jį pasirašo prezidentas ir jis oficialiai paskelbiamas, todėl minėtosios Baudžiamojo kodekso pataisos dar negalioja.