2004-2006 m. per dvi lietuviškas įmones plaukioję doleriai, to meto kursu, buvo verti maždaug pusantro milijardo litų. Ne tokios kolosalios, bet vis vien įspūdingos sumos sukosi ir kitose Ūkio banko sąskaitose, priklausiusiose ofšorinėms kompanijoms.
Apie įtartiną pinigų cirkuliavimą bei FTB pagalbos prašymą dėl Ūkio banko 2008 m. pabaigoje buvo informuotas tuometis FNTT vadovas Romualdas Boreika. Jis savo pavaldiniams nurodė vykdyti „įstatyme numatytas prevencines priemones“. Kaip tyčia, keliais mėnesiais anksčiau R. Boreika su žmona praturtėjo daugiau nei 3 mln. litų. Šie pinigai atkeliavo iš Ūkio banko.
90 proc. FTB sudominusių pinigų keliavo per Ūkio banką
DELFI žiniomis, 2008 m. lapkritį FNNT pareigūnai R. Boreikai pateikė raštišką informaciją apie FTB pagalbos prašymą. Dokumente, anot DELFI šaltinių, nurodyta, jog JAV institucijos 2006 m. rugsėjį – 2007 m. spalį tikrino daugiau nei 1,3 tūkst. pavedimų, kuriuose figūruoja Lietuvoje registruoti fiziniai ir juridiniai asmenys. Bendra šių pavedimų suma – net 578 mln. JAV dolerių.
Taip pat nurodoma, kad daugiau nei pusė visų JAV institucijas sudominusių pavedimų atlikta per sąskaitas Ūkio banke. Dar įspūdingesnis skaičius – tai, kad 90 proc. visų amerikiečiams įtarimus sukėlusių pinigų (t.y. apie 520 mln. dolerių) keliavo būtent per Ūkio banką.
Amerikiečiai, DELFI žiniomis, nurodė, kad didžioji dalis pinigų keliauja per ofšorinių kompanijų sąskaitas. Šios kompanijos įvardintos kaip „žinomos JAV teisėsaugos institucijoms“. Tarp įtartinų įmonių minimos ir ofšorinės kompanijos, kurios Ūkio banke laikė, kaip įtariama, apie 32 mln. Lt su Rusijos mafija susijusių pinigų. Šie pinigai tik šiais metais, po teismo sprendimo, atiteko Lietuvos valstybei.
FNTT specialistai ofšorinių įmonių sąskaitas atvirai vadino tranzitinėmis – tokiomis, kurios iš esmės tarnauja kaip tarpinė stotelė. Pinigai jose paprastai neužsibūna.
Menkai žinomi draudikai – kolosalios finansinės operacijos
O sumos įspūdingos. DELFI žiniomis, FNTT fiksavo pavedimų, kurių sumos sudarė po kelis milijonus dolerių. Pavyzdžiui, Ukrainos teisėsauga prašė pagalbos aiškinantis, kaip iš šios šalies kompanijos „Magnum Ltd“ iškeliavo 9,5 mln. dolerių. „Magnum Ltd“ atžvilgiu pradėtas tyrimas dėl fiktyvios veiklos, dokumentų klastojimo ir mokesčių vengimo, o minėtieji milijonai atkeliavo į ofšorinės kompanijos „Tipolis Ltd“ sąskaitą. Kaip tyčia – Ūkio banke.
Tačiau įspūdingiausi skaičiai sukosi ne mokesčių rojuose ar JAV registruotų ofšorinių kompanijų, o lietuviškų įmonių sąskaitose.
DELFI žiniomis, R. Boreika buvo informuotas apie maždaug 560 mln. dolerių, iš Ukrainos iškeliavusių į Lietuvą, o iš čia – į aibę vargiai atsekamų ribotos atsakomybės bendrovių. Šios finansinės operacijos atliktos per dviejų draudimo veikla užsiimančių kompanijų sąskaitas. Šios kompanijos – tai jau nebeveikianti bendrovė „Draudimo spektras“ bei veiklą tebevykdanti įmonė „Marto“.
DELFI žiniomis, apie dvi dešimtys Ukrainos kompanijų 2003-2004 m. į „Draudimo spektro“ sąskaitą Ūkio banke pervedė apie 110 mln. JAV dolerių. Regis, tokiais pinigais disponuojanti įmonė turėjo būti netgi labai sėkminga draudimo sektoriuje. Tačiau 110 mln. dolerių išplaukė į Bosniją ir Hercegoviną – į ofšorinės kompanijos sąskaitą banke „Balkan Investments Bank“. Šis bankas tuo metu buvo dalis Ūkio banko imperijos. DELFI šaltinių teigimu, 110 milijonų dolerių į Bosniją iškeliavo 2004 m. birželį. Tą pačią dieną „Draudimo spektro“ sąskaitoje nustojo vykti finansinės operacijos, o šimtais milijonų litų disponavusi bendrovė po poros mėnesių buvo likviduota.
FNTT prašė teisinės pagalbos iš bosnių tarnybų, tačiau nieko nepešė – tyrimą dėl „Draudimo spektro“ finansinių operacijų teko nutraukti.
Dar 450 mln. JAV dolerių keliavo per bendrovę „Marto“, taip pat besiverčiančią draudimo veikla. DELFI žiniomis, „Marto“ į FNTT akiratį pateko tiriant pinigų srautų iš Ukrainos per Ūkio banką. Tiesa, šie pinigai keliavo per „Parex“ (dabartinis pavadinimas – „Citadele“) banko sąskaitas Lietuvoje ir Latvijoje. Kaip ir „Draudimo spektro“ atveju, į „Marto“ sąskaitą keliavo Ukrainos draudimo įmonių pinigai, o taip pat – lėšos iš dviejų Rusijos draudimo kompanijų.
Daugiau nei milijardą litų savo sąskaitoje turėjusi „Marto“, DELFI žiniomis, lėšas greitai pervedė į ofšorinės kompanijos sąskaitą Latvijoje.
R. Boreikai pateikti ne tik skaičiai ir įmonių pavadinimai. FNTT pareigūnai savo vadovui atvirai skundėsi, kad Ūkio bankas vengia su jais bendradarbiauti ir nevykdo deramų pinigų plovimo prevencijos priemonių. Pavyzdžiui, nepersistengdamas, kai reikia nustatyti, kas yra tikrasis naudos gavėjas, t.y. sąskaitą atidarančios ofšorinės kompanijos savininkas.
Informaciją apie banką gavo po sėkmingų sandorių
Į visą šią informaciją R. Boreika reagavo dokumentą papuošdamas savo parašu ir nurodymų vykdyti „įstatyme numatytas prevencines priemones“.
Tais pačiais 2008-aisiais metais R. Boreika ir jo žmona, socialdemokratė Violeta Boreikienė smarkiai praturtėjo. Kaip DELFI jau skelbė, jie už daugiau nei 3 mln. Lt bendrovei „Sinvita“ pardavė patalpas Kauno senamiestyje, o pinigus šiam sandoriui paskolino Ūkio bankas. Negana to, 2008 m. birželį Ūkio bankas iš „Sinvitos“ išsinuomojo buvusias Boreikų patalpas. Per dešimtmetį bankas būtų sumokėjęs beveik 3,29 mln. Lt nuomos – arti tiek, kiek paskolino patalpų įsigijimui.
Ir tai ne paskutinė įdomi detalė, susijusi su Boreikų valdytomis patalpomis Kaune, Vilniaus g. 39. Patalpas išsinuomojęs Ūkio bankas neskubėjo – DELFI žiniomis, jos ilgą laiką buvo tuščios. Ir tik pernai balandį, praėjus beveik ketveriems metams nuo nuomos sutarties pasirašymo, čia atidarytas Ūkio banko skyrius. Ar naujas skyrius buvo iš tiesų reikalingas bankui, ar tuo tik buvo bandoma pateisinti sandorį su „Sinvita“ – belieka spėlioti. Nors visai šalimais veikė Ūkio banko Kauno filialas, įsikūręs Laisvės alėjoje, vos už kelių šimtų metrų.
„Sinvitos“ istorija patalpų nuoma nesibaigė. 2008 m. liepą „Sinvitai“ vadovauti pradėjo buvusi Ūkio banko ir Ūkio banko investicinės grupės (ŪBIG) darbuotoja Audronė Vaičiulytė. Jai jau tapus „Sinvitos“ direktore, 2009 m. rugpjūtį, bendrovė iš Boreikų nusipirko dar patalpų Vilniaus g. 39 – 76,6 kv. m neįrengtos palėpės. Už šį turtą, DELFI žiniomis, „Sinvita“ Boreikoms atseikėjo 99 tūkst. Lt. Pastarąjį sandorį finansavo ŪBIG valdybos pirmininkės pareigas tuo metu ėjusi Angelė Dementavičiūtė.
Netrukus per „Sinvitą“ įvykdytos įspūdingos finansinės operacijos. 2008 m. bendrovės įstatinis kapitalas padidintas iki daugiau nei 26 mln. Lt, pagrindinė šio proceso dalyvė – ofšorinė kompanija „PrimeStar Management LLC“. O milijonai netruko išsivaikščioti į kitų ofšorinių kompanijų sąskaitas. Finansinės operacijos, DELFI žiniomis, atliktos per Ūkio banką.
R. Boreika: pažymų buvo ne apie vieną banką
DELFI pavyko susisiekti su buvusiu FNTT vadovu R. Boreika. Tačiau jis nebuvo linkęs komentuoti 2008 m. gautos medžiagos apie Ūkio banką.
„O daugiau pažymų, apart 2008 metus neturite? - klausimu į klausimą atsakė R. Boreika. - Tikėjausi, kad jūs suprasite, kad tų pažymų buvo ir 2008 m., ir ne tik apie vieną banką. Dabar, dėl ko aš paklausiau, jūs turbūt puikiai suprantate, kad prieš penkerius metus buvusios pažymos. Dabar jų komentarai... kaip jūs įsivaizduojate, ką galima pakomentuoti dabar, sakykit man?“
Kokios būtent „įstatyme numatytos prevencinės priemonės“ jo nurodymu atliktos Ūkio banko atžvilgiu, buvęs FNTT vadovas neatskleidė.
Paklaustas, ar dėl Ūkio banko finansuoto patalpų pardavimo sandorio nematė prasmes nusišalinti nuo veiksmų, susijusių su šiuo banku, pašnekovas teigė nenorįs atsakinėti į tokius klausimus. Tai buvęs FNTT vadovas argumentavo DELFI publikacijomis, kuriose atskleisti jo ir jo sutuoktinės ryšiai su Ūkio banku.
„Kiek man yra žinoma, jūs gan tendencingai teikiate tas visas aplinkybes. Todėl aš manyčiau, kad gal net ir komentaro jums nereikia duoti, - DELFI žurnalistui aiškino R. Boreika. - Jūsų tie loginiai klausimai objektyvumu, matot, netrykšta. Vat kur esmė yra. Taip, kad atsakinėti į jūsų klausimus, žinot, nematau prasmės.“
Buvusio FNTT vadovo žmona V. Boreikienė publikacijas apie Ūkio banką skundė žurnalistų etikos prievaizdams. Tiek Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija, tiek Žurnalistų etikos inspektorė jokių pažeidimų DELFI veikloje nenustatė, o politikės skundus pripažino nepagrįstais.
Atnaujino tyrimą dėl galimo neteisėto praturtėjimo
Vasarą, praėjus porai mėnesių po minėtų DELFI publikacijų, Generalinė prokuratūra nutarė atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą dėl galimo Boreikų neteisėto praturtėjimo. Šį sprendimą priėmęs prokuroras Raimondas Petrauskas naujienų agentūrai BNS tuo metu teigė, jog prie tyrimo atnaujinimo prisidėjo ir DELFI paviešintų faktų įvertinimas.
„Kaip žinote iš viešosios erdvės, buvo minima, jog asmenys, kurie buvo paminėti, kad suteikė paskolas (V. Boreikienei – DELFI), tai paneigė, – BNS aiškino R.Petrauskas. – Prokuroras rėmėsi kai kuriais specialistų paaiškinimais, kad tai tėra prielaidos. Manau, kad turi būti iki galo atlikti visi veiksmai, ir tada bus priimtas galutinis sprendimas.“
Tyrimą dėl Boreikų nutraukusio Kauno prokuroro vertinimu, suėjo ir senaties terminas. Tačiau R. Petrauskas tuo abejoja.
„Mes manome, kad senatis nesuėjo, o prokuroras manė, kad suėjo. Kai atliks tyrimą, viską įvertins, bus matyti, – BNS sakė Generalinės prokuratūros prokuroras. – Nustatytas trijų mėnesių terminas ikiteisminiam tyrimui baigti, manau, kad per tuos tris mėnesius bus atlikti visi būtini veiksmai.“
Atnaujintą tyrimą kuruojantis Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Edgaras Baltrimavičius DELFI teigė tyrimo medžiagą gavęs tik prieš maždaug pusantros savaitės.
„Aš ją gavau spalio 4 d. O ją sudaro 20 tomų. Kol kas net neįpusėjau susipažinti. Todėl nieko pakomentuoti ir negaliu“, - kalbėjo E. Baltrimavičius.
Paklaustas, ar medžiagoje yra 2008 m. lapkritį R. Boreikos gauta pažyma apie Ūkio banką, prokuroras teigė negalįs to nei patvirtinti, nei paneigti.
