„Maždaug 1943 metais, po Staliningrado mūšio, atėjo nauji potvarkiai, kad tie romai, kurie turi nuolatinę gyvenimo vietą, turi namus, jau yra nebenaikinti, juos policijai tereikia stebėti kaip įtartiną elementą. Tas sušvelninimas įvyko turbūt tik dėl to, kad nebebuvo tokio žvėriško žudymo apetito, bet tokių šeimų buvo nedaug“, - laidoje „Ryto espresso“ kalbėjo V. Toleikis.
Pasak jo, Lietuvos prezidento Antano Smetonos valdymo laikais dalis romų jau buvo pradėję gyventi sėsliai.
„Alytuje, Varėnoje, Panevėžyje buvo viena kita romų šeima, kurios turėjo namus. Viena kita tų šeimų, kurios turėjo namus, sėslų gyvenimą, išliko, bet areštuoti buvo absoliučiai visi“, - sakė V. Toleikis.
Pasak jo, kada Lietuvoje prasidėjo karas – 1941 metų birželio 22 dieną – romų čia galėjo būti iki 1,5 tūkst., o karo metais apie 500 jų buvo nužudyta.
Rugpjūčio antrąją minima tarptautinė romų holokausto aukų atminimo diena.