38 proc. Lietuvos gyventojų visiškai neskaito knygų, o ketvirtadalis nurodo neturintys jokio noro dalyvauti kultūrinėje veikloje, atskleidė tyrimas.
Nacionalinis dramos teatras
© A.Didžgalvio nuotr.

Jo duomenimis, aktyvesni kultūros vartotojai ir dalyviai, ypač vertinant scenos menus (dainavimą, grojimą, šokį ir vaidybą) yra aukštesnio išsilavinimo, didesnių miestų, jaunesni gyventojai, didesnė dalis - moterų.

Rečiau dalyvauti kultūrinėje veikloje norą demonstruoja vyrai, turintys žemesnį išsilavinimą, bedarbiai ar užimantys žemesnės kvalifikacijos pareigas, gaunantys mažiau nei 800 litų pajamų per mėnesį.

„Lietuvos piliečių dalyvavimas kultūroje, vartojimas ir pasitenkinimas jos kokybe nuo šiol nėra pagrįstas tik nuojauta, kaip buvo iki šiol, bet yra pamatuotas ir pagrįstas skaičiais. Tai svarbu ateityje, kalbant apie naujus projektus, kultūros reikšmę šalies socialinei būčiai, ekonomikai, todėl tai nėra tyrimas dėl tyrimo“, - sakė kultūros ministras Šarūnas Birutis, antradienį Vilniuje pristatydamas tyrimą.

Pasak jo, Lietuva nuo šiol turės ne tik geografinį, bet ir kultūrinį žemėlapį, kuris „padės identifikuoti didžiųjų miestų ir regionų dalyvavimo kultūroje silpnąsias ir stipriąsias vietas“.

Viena tyrimo bendraautorių, rinkos ir socialinių tyrimų kompanijos „SIC“ direktorė Jurgita Verikienė tvirtino, kad 37 proc. Lietuvos gyventojų patys užsiima bent viena kultūrine veikla, kultūros renginių savanoriams save priskiria 18,1 proc.

47 proc. tyrimo dalyvių nurodė, kad pagrindinė kliūtis jiems patiems dalyvauti kultūrinėje veikloje - laiko stoka, dar 20 proc. kaip kliūtį nurodė prastą sveikatą.

Net 25 proc. apklaustųjų nurodė turintys kitokių interesų, nei kultūrinis gyvenimas, 37 proc. įvardijo ir tai, kad dalyvauti kultūrinėje veikloje jiems yra per brangu.

Jokių kliūčių įsilieti į kultūrinę veiklą arba joje savanoriauti dažniausiai nemato 20 -29 metų jaunimas arba vyresnio amžiaus (60-69 metų) asmenys su aukštuoju išsilavinimu, gaunantys didesnes nei 1000 litų pajamas.

Net 99,9 proc. apklaustųjų nurodė per pastaruosius 12 mėnesių vartoję bent vieną kultūros produktą. Kaip tvirtina tyrėjai, toks statistinis aktyvumas pasiektas dėl to, kad į kultūros produktų vartojimo savoką buvo įtrauktos ir masinės kultūros priemonės, pavyzdžiui, kultūros laidų žiūrėjimas per televiziją, spaudos skaitymas.

Kaip parodė tyrimas, penkiuose didžiuosiuose šalies miestuose (Vilniuje, Klaipėdoje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje) dalyvavimas kultūrinėse veiklose apima 42 proc. gyventojų, mažesniuose miesteliuose šis rodiklis apima 39 proc. respondentų, mažuose miesteliuose ir kaimuose tokių buvo 30 proc.

„Daugiausia žmonių pritraukia vaizduojamojo meno veiklos, dažniausiai tai - tapyba, meninė fotografija ir tekstilės darbai. Kiek mažiau, nors pakankamai daug - paveldo veiklos, populiariausia jų - kolekcionavimas, taip pat ir scenos menai. Vertinant tyrimo duomenis, apie 300 tūkst. Lietuvos gyventojų per pastaruosius metus arba šoko, arba dainavo, arba grojo“, - sakė J.Verikienė.

Kaip nurodoma tyrime, 13 proc. apklausos dalyvių nurodė šokantys, 11 proc. - dainuojantys, 8 proc. - grojantys muzikos instrumentu.

Anot tyrimo bendraautorės, mažiausiai gyventojus dominančios veiklos - kūryba internete (pvz. internetinio puslapio, žaidimo kūrimas), kuria užsiima vos 3,2 proc., taip pat video menai (2,6 proc.), grožinę literatūrą savo malonumui kuria 6 proc. gyventojų.

Tyrimo duomenimis, 58 proc. proc. apklaustųjų per pastaruosius metus nurodė lankęsi bent viename scenos meno (šokio, muzikos, teatro) renginyje , 28 proc. sakė lankęsi vaizduojamojo meno (fotografijos, tapybos, amatų ir pan.) renginiuose, dar 58 proc. nurodė aplankę bent vieną kultūros paveldo objektą.

Taip pat 37 proc. bent kartą lankėsi bibliotekoje, 35 proc. - kine ar kino festivalyje.

Vis dėlto didesnė dalis lietuvių į kino teatrus neužsuka - tyrimo duomenimis, net 46 proc. Lietuvos gyventojų siunčiasi filmus arba žiūri juos internetu.

Kaip sakė J.Verikienė, lietuviai nenusileidžia Europos vidurkiui pagal muziejų, galerijų, kultūros renginių, kultūros paminklų, archeologinių vietų lankymu, tačiau dažniau šalies gyventojai nurodė besirenkantys ne nueiti į renginį, o pažiūrėti ar paklausyti jį per televiziją ar radiją.

Kaip pastebi tyrimo autoriai, pagal knygų skaitymą lietuviai nenusileidžia Europai - skaito 62 proc. žmonių. 88 proc. apklausos dalyvių sakė skaitantys žurnalus, 92 - laikraščius.

Net 6 proc. gyventojų (įvertinus lietuvos populiaciją - apie 160 tūkst. žmonių) nurodė namuose neturintys nė vienos knygos, 57 proc. žmonių (arba 1,5 mln. žmonių) nurodė turintys iki 50 knygų, po 6 proc. sakė turintys nuo 200 iki 400, taip pat per 400 knygų.

Įdomu ir tai, kad didesnį namuose turimų knygų skaičių nurodę respondentai dažniau teigė, kad jų dvasinė sveikata yra gera arba labai gera, priešingai, nei neturintys knygų arba jų turintys mažai.

Tyrimo rezultatai atskleidė, kad per pastaruosius metus spausdintas knygas nurodė skaitę 62 proc., 15 proc. sakė skaitę knygas skaitmeniniu formatu.

Vienas gyventojas Lietuvoje vidutiniškai perskaito apie 12 knygų, tuo metu apie 15 proc. gyventojų apsiriboja 1-2 knygomis per metus.

Vaizduojamuosiuose menuose nurodė dalyvaujantys 27 proc. gyventojų, vyrų, kaip nurodo tyrėjai, buvo triskart mažiau, nei moterų.

Tyrimo metu apklausti 1200 respondentų, vyresnių nei 15 metų.

Tyrimas„Gyventojų dalyvavimas kultūroje ir pasitenkinimas kultūros paslaugomis“ Kultūros ministerijos užsakymu parengtas šių metų balandį, gyventojų apklausos vykdytos sausio-kovo mėnesiais.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Lietuviai vėl atakuoja Kremliaus propagandos ruporus: priminė Rusijai nemalonius faktus (137)

Rugpjūčio 23-oji Lietuvoje minima kaip Juodojo kaspino diena , prisimenant 1939 m. rugpjūčio...

A. Užkalnis. Baikime beprotybę dėl mokyklų (31)

Jūs tik pažiūrėkite, kas darosi kiekvienais metais šalyje, artėjant rugsėjo pirmajai. Ant...

Signalas išvykusiems: Lietuvoje verslas neranda 20–30 tūkst. darbuotojų (493)

„Mes turime dažniau klausyti jaunimo. Dažnai galvojame, kad vyresni – protingesni ir daugiau...

Gydytojas rezidentas atvirai: kas paverčia gydytojus cinikais, ligoniais ir emigrantais (15)

Tai yra atviras laiškas, skirtas Lietuvos visuomenei, Kauno gyventojams, LR Vyriausybei ir Sveikatos...

Lyg filme: lietuvis asmens sargybinis iš degančio autobuso Londone išgelbėjo keleivius (67)

Asmens sargybiniu Londone dirbantis 27-erių Marius Asteika per akimirksnį tapo miesto didvyriu,...

Apmaudi klaida: įvaikinto, o vėliau biologiniam tėvui grąžinto kūdikio gyvenimas baigėsi tragiškai (1)

Vienai porai buvo priteista 3,25 mln. dolerių kompensacija, kai jų įvaikintą kūdikį nužudė...

Prokurorai nesnaudžia: po šaudynių pasislėpusiam J. Baronui paruošta „staigmena“ namuose atliko kratą, pareikšti įtarimai (141)

Aiškėja naujos detalės šaudynių sostinės Antakalnio mikrorajone byloje – vos tragiškai...

Didi diena: atidengtas paminklas A. Komskio nušautam pareigūnui Ramziui (69)

Trečiadienį Vilniaus rajone, Mickūnuose, atidengta skulptūra, skirta tarnybos metu žuvusiems...

Į Vilnių grįžęs „Dinner in the Sky“ vilios estiškais patiekalais ir gražiausiomis savaitės asmenukėmis (10)

Trečiadienį prasidėjo šeštoji gurmaniška „Dinner in the Sky“ viešnagė Vilniuje....

Ar naršyti internete darbo metu – nusikaltimas? (22)

Kas naujo internetinėse parduotuvėse? Kas rašoma „Facebook`e“? Gal atsirado naujų pasiūlymų...