Tyrimas: padaugėjo manančių, jog vaikų teisės Lietuvoje yra užtikrinamos

 (507)
Tyrimai rodo, kad Lietuvoje gyventojai vaiko teisių apsauga yra patenkinti mažiau, nei siekia Europos Sąjungos (ES) vidurkis. Tačiau Kauno technologijos universiteto (KTU) Politikos ir viešojo administravimo instituto docentė, dr. Audronė Telešienė, pastebi, kad vertinimas yra pagerėjęs. Tai ji sieja ir su rezonansine Drąsiaus Kedžio ir Laimutės Stankūnaitės dukters istorija.
Tyrimas: padaugėjo manančių, jog vaikų teisės Lietuvoje yra užtikrinamos
© DELFI (P.Garkausko nuotr.)

A. Telešienė pastebi, kad 2008 m. „Eurobarometro“ apklausų duomenimis, trys ketvirčiai ES gyventojų manė, jog jų šalyse vaikų teisės yra užtikrinamos labai gerai (16 proc.) arba pakankamai gerai (59 proc.). O Lietuvoje tik 3 proc. gyventojų nurodė, jog jų šalyje vaikų teisės užtikrinamos labai gerai (13 procentinių punktų mažiau nei ES vidurkis). Dar 54 proc. nurodė, jog vaikų teisės užtikrinamos pakankamai gerai (5 procentiniais punktais mažiau nei ES vidurkis). Ir labai didelė dalis, t.y. 38 proc., nurodė, jog vaikų teisės užtikrinamos nepakankamai (19 procentinių punktų daugiau nei ES vidurkis). Prasčiau vaikų teisių užtikrinimą vertino tik Portugalijos, Rumunijos ir Italijos gyventojai.

KTU užsakymu atliktos apklausos parodė, kad padaugėjo manančių, jog vaikų teisės Lietuvoje yra užtikrinamos.

Skeptikų gretos sumažėjo trečdaliu

KTU tyrimo duomenimis, kiek sumažėjo visiškai pritariančių nuomonei, kad vaiko teisės Lietuvoje yra užtikrinamos. Tačiau bendras palaikymas tokiai pozicijai išaugo 3,2 procentinio punkto: nuo 35,4 proc. 2010 m. iki 38,6 proc. 2011 m.

Nepritariančių šiai nuomonei gretos, tyrimo duomenimis, aptirpo beveik trečdaliu. Jei 2010 m. apklausoje 32,5 proc. respondentų manė, kad vaiko teisės Lietuvoje nėra užtikrinamos, 2011 m. apklausoje skeptikų gretos išretėjo ir sudarė 22,9 proc. apklausos dalyvių.

Pastebimai išaugo gyventojų dalis, neturinti tvirtos nuomonės šiuo klausimu: nuo 26,4 iki 32,5 proc.

Ar pritariate teiginiui, kad Lietuvoje užtikrinamos vaikų teisės? (proc.)
2010 m. apklausos duomenys 2011 m. apklausos duomenys Pokytis
Visiškai pritariu 5,9 4,1 -1,8
Pritariu 29,5 34,5 5,0
Nei pritariu, nei nepritariu 26,4 32,5 6,1
Nepritariu 21,7 18,8 -2,9
Visiškai nepritariu 10,8 4,1 -6,7
Nežinau, sunku pasakyti 5,8 6 0,2

Šaltinis: KTU

Tyrimo duomenimis, vaikų teisių užtikrinimo Lietuvoje vertinimai nepriklauso nei nuo išsilavinimo lygio, nei nuo lyties, nei nuo socialinės padėties, pajamų, tautybės, religinių įsitikinimų ar šeimyninės padėties.

„Vertinimai tolygiai pasiskirstę ir vienodai būdingi įvairioms socialinėms grupėms Lietuvoje. Vadinasi šie vertinimai atspindi ir yra susiję su bendrosiomis Lietuvos kultūrai būdingomis vertybėmis, o ne specifinių grupių interesais“, - sako A. Telešienė.

Pasak jos, vaikų teisių užtikrinimo vertinimai Lietuvoje susiję (nors interpretuojant statistinius rodiklius – tik vidutiniškai) su gyventojų nuostatomis apie šeimų gyvenimo kokybę bendrąja prasme. Mat vaikų teisių užtikrinimą Lietuvoje prasčiau vertina tie, kurie prastai vertina galimybes šeimoms derinti darbą ir šeimą bei tie, kurie prastai vertina valstybės pastangas sukurti šeimoms palankią aplinką.

Kiek silpniau vaiko teisių padėties vertinimas susijęs su kai kuriomis kitomis socialinio teisingumo nuostatomis – pavyzdžiui, manymu, jog Lietuvoje visiems užtikrinamos lygios galimybės mokytis, įgyti profesiją ar ją pakeisti.

Rezonansas žiniasklaidoje verčia susimąstyti

Audronė Telešienė
Audronė Telešienė
© Asmeninio archyvo nuotr.

Anot A. Telešienės, tyrimo duomenys, atsižvelgiant į Garliavos įvykių rezonansą žiniasklaidoje, šiek tiek stebina. Tačiau jie esą parodo, kad žiniasklaida ne tiek formuoja gyventojų nuomonę apie vaiko teisių apsaugą, kiek skatina aktyviau ir labiau kritiškai vertinti situaciją.

„Iš pirmo žvilgsnio rezultatai paradoksalūs – juk dažniausiai kalbama apie neigiamus, kontraversiškus įvykius susijusius su Drąsiaus Kedžio ir Laimutės Stankūnaitės dukrele. Visgi čia pasitvirtina „Darbotvarkės sudarymo“ teorija, kurioje teigiama, jog žiniasklaida ne tiek formuoja visuomenės nuomonės turinį (teigiamus ar neigiamus vertinimus), kiek patraukia visuomenės dėmesį tam tikrai problematikai. Tad padidėjęs žiniasklaidos dėmesys su vaikų teisėmis susijusiems įvykiams tampa paskata gyventojams dažniau pamąstyti, diskutuoti šiuo kausimu“, - mano KTU mokslininkė.

Pasak jos, sociologai taip pat pastebi, kad problemų vertinimai dažniau būna neigiami tuomet, kai gyventojams trūksta informacijos ir patirties nagrinėjamu klausimu. „Dažnesnės diskusijos kelia gyventojų sąmoningumą, praturtina žinojimą apie vaikų teises, tad atitinkamai gyventojai vis palankiau vertina vaikų teisių užtikrinimą Lietuvoje“, - konstatuoja A. Telešienė.

Tiesa, pastarieji įvykiai – dvi operacijos Garliavoje, kai antruoju bandymu mergaitė buvo perduota L. Stankūnaitei, veikiausiai paveiks visuomenės nuomonę.

„Žinoma, drastiški pastarosios savaitės įvykiai, sukėlę masinį visuomenės sujudimą ir pasipriešinimą išties gali trumpam pakeisti daugumos gyventojų nuostatas. Tačiau sociologai vertina ilgalaikę požiūrių kaitą. Kiekviena problema, praėjusi didelio susidomėjimo ciklą, natūraliai sulaukia dėmesio sumažėjimo. Išties bus įdomu įvertinti, kokie nusistovės požiūriai į vaiko teisių užtikrinimą Lietuvoje atslūgus žiniasklaidos dėmesiui, ir nurimus visuomenės sujudimui“, - reziumavo A. Telešienė.

Reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos buvo atliktos 2010 gruodžio-2011 sausio mėn. ir 2011 m. lapkričio-gruodžio mėn. KTU Politikos ir viešojo administravimo institutui vykdant Lietuvos mokslo tarybos finansuotą projektą „Socialinių problemų stebėsena: Tarptautinio socialinio tyrimo programos įgyvendinimas“. 2010 m. gyventojų nuomonės tyrime dalyvavo 964 respondentai, 2011 m. – 1116.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Mirė asmeninis V. Adamkaus gydytojas R. Nargėla

Rugsėjo 30 dieną, eidamas 75-uosius metus, netikėtai mirė žymus Lietuvos pulmonologas, asmeninis prezidento Valdo Adamkaus gydytojas Remigijus Valdemaras Nargėla.

Ko dabartiniai diplomatai gali pasimokyti iš 1918 m. Lietuvos? (5)

Sąjunga su Saksonija, bendra valstybė su Kuršu, Britanijos protektoratas, bendra Lenkijos ir Lietuvos valstybė ar atkurta Didžioji kunigaikštystė kartu su Baltarusija – visi šie Lietuvos ateities variantai buvo svarstomi 1918–1920 metais. Pasakojimų ciklą apie tai, kaip galėjo susiklostyti Lietuvos likimas, pradeda LRT TELEVIZIJOS laida „Istorijos detektyvai“.

Apklausa: du iš trijų lietuvių teigia, kad reikalai šalyje blogėja (114)

Kaip ir prieš mėnesį bei tuo pačiu metu prieš metus, du iš trijų lietuvių teigia, kad reikalai šalyje blogėja. Tiesa, šįkart tokių gyventojų yra kiek mažiau nei prieš praėjusius Seimo rinkimus, po ekonominės krizės.

Prieš šiuos Seimo rinkimus gyventojai optimistiškesni dėl demokratijos veikimo (32)

Nors nepatenkintų demokratijos veikimu gyventojų dalis išlieka šiek tiek aukštesnė nei manančių priešingai ir neturinčių nuomonės šiuo klausimu, prieš šiuos Seimo rinkimus nepatenkintų tuo yra 10 procentinių punktų mažiau nei prieš praėjusiuosius – 2012 metų rugsėjį.

Estijos naujasis užsienio reikalų ministras apsilankys Latvijoje ir Lietuvoje (8)

Estijos naujasis užsienio reikalų ministras Jurgenas Ligis ateinančią savaitę atvyks su vizitu į Latviją ir Lietuvą, pranešė pareigūnai.